Išbandykite ir patirkite patys

„Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti.“ Mato 5:6

PRADŽIAI

Visi žinome, ką reiškia būti alkaniems. Būdami išalkę kūdikiai, mes verkdavome, o būdami išbadėję suaugusieji, galime tapti susierzinę arba, kaip sakoma, „alkani ir pikti kaip vilkai“. Mes taip pat žinome, koks alkis skatina mus aukotis ir ko nors siekti; alkis, kuris apima mūsų mintis formuoja mūsų matymą ir pagimdo ambicijas. Bėgant laikui šis alkis formuoja mūsų tapatybę. Kaip gydytojai dažnai sako: „Esame tai, ką valgome“, ši aksioma lygiai tokia pat teisinga ir dvasinėje srityje.

Laikydamiesi savanaudiškų ambicijų, dviveidiškumo, materializmo ir neištikimybės dietos, mes neišvengiamai įkūnysime šias savybes. Lygiai kaip maisto mėgėjas, kuris suvartoja visą „Pringles“ traškučių skardinę, o tuomet pereina prie „Breyers“ ledų kibirėlio, taip ir mes galime nusiristi nuo moralinio kompromiso iki gilesnių susinaikinimo šablonų, įskaitant godumą, geismą, pavydą ir kitas taip vadinamas mirtinas nuodėmes. Filosofas Džeimsas K.A. Smitas pabrėžia mūsų alkių „atstatymo“ būtinybę. Tai yra, pavesti savo giliausius troškimus ir norus Kristaus viršenybei.

Mes esame pašaukti alkti ir trokšti teisumo.

DVASINĖ ĮŽVALGA

Teisumas, kurio turėtume ieškoti, yra Dievo atperkanti malonė – malonė, kuri laimina žmoniją ten, kur to labiausiai reikia: santykiuose su Dievu, mūsų sielų atnaujinime ir visuomenės struktūrose.

PASTEBĖJIMAI

Dievo teisumas akivaizdžiai parodo Jo šlovę, kada Jis ištiesia savo maloningą išgelbėjimo ranką. Jėzus Kristus įkūnijo šį teisumą ir dabar, kiekvienas, kuris priima Jį tikėjimu, mėgaujasi Jo atperkančiu palaiminimu. Kai muitininkas Matas atgailavo, jis patyrė Dievo teisingumą ir palaiminimą. Tą patį patyrė ir prostitutės bei tie, kurie buvo laikomi „nusidėjėliais“. Tad Jėzus religiniams vadovams sakė: „Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo karalystę.“ (Mato 21:31). Ar verta stebėtis, kad žydų vadovai siekė Jį suimti? Alternatyvioji karalystė, kuri dabar kėsinosi į jų religinę ekonomiką, iš tiesų, buvo Dievo karalystė.

„Ši palaima, – sako Donaldas Hagneris, – yra priskirta ne tiems, kurie pasiekia, o tiems, kurie priima“. Mes privalome labai sunkiai dirbti, kad atsispirtume įgimtam potraukiui surasti savyje kažką tokio, kas nusipelno Dievo palankumo. Nuo pradžios iki pabaigos mes esame išgelbėti dieviškąja iniciatyva. Kaip kitaip galėtume paaiškinti tai, jog Dievas priima tokius bailius kaip Abraomas, ir tokius svetimautojus bei žudikus, kaip Dovydas? (Žr. Romiečiams 4:1–8.) Ir, žinoma, kaip galėtume paaiškinti savo pačių tikėjimą?

PRITAIKYMAS

Kovodami dėl šios išteisinimo tik tikėjimu Evangelijos, reformatoriai atkakliai tvirtino, kad mūsų tikėjimas nepasilieka vienas. Kalvinas buvo įsitikinęs, jog „mes neįsivaizduojame kažkokio tuščio tikėjimo, neturinčio jokių gerų darbų, nė neteigiame, kad gali egzistuoti išteisinimas be jų.“ Vadinasi, suvienyti su Kristumi, mes susiduriame su atnaujinančiu Šventosios Dvasios darbu, kuris, savo ruožtu, atneša teisumo vaisių (Galatams 5:22–23).

Tokiu būdu, Jėzus Kristus išvirkščiai perkeičia mūsų troškimus. Martyno Liuterio teigimu toks žmogus: „nuolatos darbuojasi ir visomis savo jėgomis stengiasi skatinti bendrą gerovę bei tinkamą kiekvieno elgesį ir... padeda tai palaikyti bei remti žodžiu ir darbais, pamokymu ir pavyzdžiu.“

Tie, kurie alksta ir trokšta teisumo, parodys, jog yra pasotinti, gyvendami vis labiau teisų (nors vis dar netobulą) gyvenimą. Ar jūs alkstate ir trokštate teisumo? Kaip šis naujas troškimas pasireiškia jūsų gyvenime?