Mato 21
LBD-EKU
21
Įžengimas į Jeruzalę
(Mk 11,1-11; Lk 19,28-38; Jn 12,12-16)
1Kai jie prisiartino prie Jeruzalės ir atėjo į Betfagę prie Alyvų kalno, Jėzus pasiuntė du mokinius, 2tardamas: „Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. 3O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‘Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis“. 4Tai įvyko, kad išsipildytų pranašo žodžiai:
5 # Zch 9,9 Pasakykite Siono dukteriai:
štai atkeliauja tavo karalius.
Jis romus, jis joja ant asilės,
lydimas asilaičio, nešulinio gyvulio jauniklio.
6Mokiniai nuėjo ir padarė, kaip Jėzaus buvo įsakyta.
7Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo ant viršaus. 8Didžiausia minia tiesė drabužius jam ant kelio. Kiti kirto ir klojo ant kelio medžių šakas. 9Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė:
#Ps 118,25Osana Dovydo Sūnui!
# Ps 118,26 Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!
Osana aukštybėse!“
10Jam įžengus į Jeruzalę, sujudo visas miestas ir klausinėjo: „Kas jis toksai?“ 11O minios kalbėjo: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto“.
Prekiautojų išvaikymas
(Mk 11,11.15-17; Lk 19,45-46; Jn 2,14-16)
12Įėjęs į šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje, išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus 13ir tarė jiems: „Parašyta: #Iz 56,7Mano Namai vadinsis maldos namai, o jūs pavertėte juos #Jer 7,11plėšikų lindyne!“ 14Šventykloje susirinko prie jo aklų ir raišų, ir jis išgydė juos. 15Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai, pamatę stebuklus, kuriuos jis padarė, ir vaikus, šaukiančius šventykloje: „Osana Dovydo Sūnui!“ – 16įpyko ir prikišo jam: „Ar girdi, ką jie sako?“ Jėzus atsiliepė: „Girdžiu. Argi niekada nesate skaitę: #Ps 8,3Iš vaikų ir kūdikių lūpų parengei sau gyrių?“ 17Ir palikęs juos jis išėjo iš miesto į Betaniją ir ten apsinakvojo.
Pasmerktas figmedis
(Mk 11,12-14.20-24)
18Anksti rytą, grįždamas į miestą, Jėzus pasijuto alkanas. 19Pamatęs pakelėje vieną figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė: „Tegul per amžius ant tavęs nemegs vaisiai!“ Ir figmedis bemat nudžiūvo. 20Tai pamatę mokiniai nustebo ir sakė: „Kaip galėjo tas figmedis taip ūmai nudžiūti?“ 21Jėzus atsakė: „Iš tiesų sakau jums: #Mt 17,20; 1 Kor 13,2jeigu turėtumėte tikėjimo ir nesvyruotumėte, ne tik galėtumėte taip padaryti su figmedžiu, bet pasakytumėte šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą!’ – ir taip atsitiktų. 22Visa, ko tikėdami melsite, – gausite“.
Jėzaus įgaliojimai
(Mk 11,27-33; Lk 20,1-8; Jn 2,18)
23Kai Jėzus atėjo į šventyklą ir pradėjo mokyti, prisiartino prie jo aukštųjų kunigų ir tautos seniūnų, kurie klausė: „Kokia galia tai darai? Kas tau davė šitą galią?“ 24Jėzus atsakė: „Ir aš noriu paklausti jus vieno dalyko. Jei man atsakysite, ir aš pasakysiu, kieno įgaliotas tai darau. 25Iš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?“ Jie samprotavo: „Jei pasakysime – iš dangaus, jis mums prikiš: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’ 26O jei pasakysime – iš žmonių, reikės bijoti minios, nes visi laiko Joną pranašu“. 27Todėl jie atsakė Jėzui: „Mes nežinome“. Tad ir jis atsakė: „Tai nė aš nesakysiu, kokia galia tai darau.
Du sūnūs
28Kaip jūs manote? Vienas žmogus turėjo du sūnus. Kartą jis kreipėsi į pirmąjį, sakydamas: ‘Vaike, eik ir padirbėk šiandien vynuogyne’. 29Šis atsakė: ‘Nenoriu’, – bet vėliau apsigalvojo ir nuėjo dirbti. 30Paskui tėvas kreipėsi į antrąjį sūnų tais pačiais žodžiais. Šis jam atsakė: ‘Einu, viešpatie’, – bet nenuėjo. 31Katras iš jų įvykdė tėvo valią?“ Jie atsakė: „Pirmasis“. Tuomet Jėzus tarė jiems: „Iš tiesų sakau jums: muitininkai ir ištvirkėlės greičiau už jus pateks į Dievo karalystę. 32Juk Jonas atėjo pas jus teisumo keliu, bet jūs netikėjote juo. O #Lk 3,12; 7,29-30muitininkai ir ištvirkėlės tikėjo. Bet jūs, nors tai matėte, nė vėliau neapsigalvojote ir netikėjote juo.
Ūkininkai žmogžudžiai
(Mk 12,1-12; Lk 20,9-19; Jn 3,16-17)
33Pasiklausykite kito palyginimo. Buvo šeimininkas, kuris #Iz 5,1-2įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo ūkininkams 34ir iškeliavo į svetimą šalį. Atėjus vaisių metui, jis siuntė tarnus pas ūkininkus atsiimti savosios vaisių dalies. 35Bet ūkininkai, nutvėrę jo tarnus, vieną primušė, antrą nužudė, o trečią užmušė akmenimis. 36Jis vėl siuntė tarnų, daugiau negu pirma. Bet ūkininkai ir su šitais pasielgė kaip su anais. 37Galop jis išsiuntė pas juos savo sūnų, manydamas: ‘Jie drovėsis mano sūnaus’. 38Tačiau ūkininkai, išvydę sūnų, ėmė kalbėtis: ‘Tai įpėdinis! Eime, užmuškime jį ir turėsime palikimą’. 39Nutvėrę jie išmetė jį iš vynuogyno ir užmušė. 40Tad ką gi atvykęs vynuogyno šeimininkas padarys su tais ūkininkais?“ 41Jie atsakė: „Jis žiauriai nužudys piktadarius ir išnuomos vynuogyną kitiems ūkininkams, kurie, atėjus metui, atiduos vaisių“. 42Tuomet Jėzus tarė: „Ar niekada nesatę skaitę Raštuose:
# Ps 118,22-23 Akmuo, kurį statytojai atmetė,
tapo kertiniu akmeniu.
Tai Viešpaties padaryta
ir mūsų akims tai nuostabą kelia.
43Todėl sakau jums: Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių. 44Kas nukris ant to akmens, tas suduš, o ant ko akmuo užgrius, tas bus sutriuškintas“.
45Išgirdę palyginimus, vyresnieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jėzus kalba apie juos. 46Jie stengėsi jį suimti, tačiau bijojo liaudies, nes ji laikė Jėzų pranašu.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis