Mato 20
LBD-EKU
20
Vynuogyno darbininkai
1Dangaus karalystė panaši į šeimininką, kuris anksti rytą išėjo samdytis darbininkų savo vynuogynui.
2Susiderėjęs su darbininkais po denarą dienai, jis nusiuntė juos į savo vynuogyną. 3Išėjęs apie trečią valandą, jis pamatė kitus, stovinčius aikštėje be darbo. 4Jis tarė jiems: ‘Eikite ir jūs į mano vynuogyną, ir kas bus teisinga, aš jums užmokėsiu!’ 5Jie nuėjo. Ir vėl išėjęs apie šeštą ir devintą valandą, jis taip pat padarė. 6Išėjęs apie vienuoliktą, jis rado dar kitus bestovinčius ir sako jiems: ‘Ko čia stovite visą dieną be darbo?’ 7Tie atsako: ‘Kad niekas mūsų nepasamdė’. Jis taria jiems: ‘Eikite ir jūs į vynuogyną’. 8Atėjus vakarui, vynuogyno šeimininkas liepia ūkvedžiui: ‘Pašauk darbininkus ir #Kun 19,13; Įst 24,15išmokėk jiems atlyginimą, pradėdamas paskutiniais ir baigdamas pirmaisiais!’ 9Atėję pasamdytieji apie vienuoliktą valandą gavo po denarą. 10Prisiartinę pirmieji manė daugiau gausią, bet irgi gavo po denarą. 11Imdami jie murmėjo prieš šeimininką 12ir sakė: ‘Šitie paskutiniai tedirbo vieną valandą, o tu sulyginai juos su mumis, nešusiais dienos ir kaitros naštą’. 13Bet jis vienam atsakė: ‘Bičiuli, aš tavęs neskriaudžiu! Argi ne už denarą susiderėjai su manimi? 14Imk, kas tavo, ir eik sau. Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. 15Nejaugi man nevalia tvarkyti savo reikalų, kaip noriu?! Ar todėl šnairuoji, kad aš geras?!’ 16#Mt 19,30; Mk 10,31; Lk 13,30Taip paskutinieji bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai“.
Jėzus vėl apie savo mirtį
(Mk 10,32-34; Lk 18,31-33)
17Prieš išvykdamas į Jeruzalę Jėzus pasiėmė skyrium dvylika mokinių ir kelyje kalbėjo jiems: 18„Štai pakilsime į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas aukštiesiems kunigams bei Rašto aiškintojams. Jie pasmerks jį mirti, 19atiduos pagonims tyčiotis, nuplakti ir nukryžiuoti, bet trečią dieną jis prisikels“.
Jėzus ir aukštos vietos
(Mk 10,35-40)
20Tuomet prie Jėzaus prisiartino Zebediejaus sūnų motina kartu su savo sūnumis ir parpuolusi prie jo kojų norėjo kažko prašyti. 21Jėzus paklausė: „Ko nori?“ Toji atsakė: „Sakyk, kad šitie abu mano sūnūs tavo karalystėje sėdėtų vienas tavo dešinėje, o kitas kairėje“. 22Jėzus atsakė: „Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę#20,22 T. y. kentėti., kurią aš gersiu?“ Jie atsakė: „Galime“. 23Tuomet jis tarė: „Mano taurę, tiesa, jūs gersite, bet sėdėti mano dešinėje ar kairėje – ne mano reikalas jums duoti; tai bus tiems, kuriems mano Tėvo paskirta“. 24Tai išgirdę, kiti dešimt mokinių supyko ant tų brolių.
Raginimas tarnauti
(Mk 9,35; 10,41-45; Lk 22,25-27)
25O #Lk 22,25-26Jėzus, pasivadinęs juos pas save, tarė: „Jūs žinote, kad tautų valdovai engia tautas ir didžiūnai rodo joms savo galią. 26Tarp jūsų to nebus. #Mt 23,11; Mk 9,35; Lk 22,26Jei kas norėtų tapti didžiausias iš jūsų, tebūnie jūsų tarnas, 27ir kas panorėtų būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas. 28Žmogaus Sūnus irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“.
Jericho neregiai
(Mk 10,46-52; Lk 18,35-41)
29Jiems išeinant iš Jericho, paskui Jėzų sekė didelė minia. 30Pakelėje sėdėjo du neregiai. Išgirdę praeinant Jėzų, jie ėmė šaukti: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“ 31Minia draudė juos, kad tylėtų. Bet anie dar garsiau šaukė: „Viešpatie, Dovydo Sūnau, pasigailėk mūsų!“ 32Jėzus sustojo, pasišaukė juos ir paklausė: „Ko norite, kad jums padaryčiau?“ 33Neregiai sako jam: „Viešpatie, kad atsivertų mūsų akys“. 34Pasigailėjęs Jėzus palietė jų akis; jie tučtuojau praregėjo ir nusekė paskui jį.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis