Mato 19
LBD-EKU

Mato 19

19
Santuoka ir skyrybos
(Mk 10,1-12; Lk 16,18)
1Pabaigęs šias kalbas, Jėzus pasitraukė iš Galilėjos ir atėjo į Judėjos sritį Užjordanėje. 2Paskui jį sekė gausūs žmonių būriai. Jis ten juos gydė.
3Tuomet pas jį atėjo fariziejų. Spęsdami pinkles, jie paklausė: „Ar galima vyrui dėl kokios nors priežasties atleisti žmoną?“ 4Jis atsakė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių #Pr 1,27; 5,2sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį 5ir pasakė: Todėl #Pr 2,24vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. 6Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“. 7Tada jie klausė: #Įst 24,1-4; Mt 5,31„O kodėl Mozė liepė duoti skyrybų raštą, atleidžiant žmoną?“ 8Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo. Bet pradžioje taip nebuvo. 9#Mt 5,32; 1 Kor 7,10-11Taigi aš jums sakau: kas atleidžia žmoną – jei ne dėl ištvirkavimo – ir veda kitą, svetimauja#19,9 Kai kuriuose rankr. priduriama: „ir kas atleistąją veda, svetimauja“.“.
Atsisakę tuoktis
(1 Kor 7,1-7.32-35)
10Tuomet mokiniai sakė: „Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai neverta vesti“. 11Jėzus atsakė: „Ne visi išmano tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota išmanyti. 12Juk yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano“.
Jėzus ir vaikai
(Mk 10,13-16; Lk 18,15-17; 9,47)
13Anuomet atvesta pas jį vaikų, kad uždėtų rankas ant jų ir pasimelstų. Mokiniai draudė. 14Bet Jėzus tarė: „Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė“. 15Ir uždėjęs ant jų rankas, jis keliavo toliau.
Turtas ir išganymas
(Mk 10,17-31; Lk 18,18-30; 10,25-28; 22,30; 13,30)
16Štai vienas jaunuolis prisiartino prie Jėzaus ir paklausė: „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžinąjį gyvenimą?“ 17Jis atsakė: „Kam manęs klausi apie gera? Vienas tėra Gerasis#19,17 Kai kuriuose rankr.: „Tik vienas yra tikrai geras Dievas!“! O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“. 18Tas paklausė: „Kokių?“ Jėzus atsakė: „#Iš 20,13; Įst 5,17Nežudyk, #Iš 20,14; Įst 5,18nesvetimauk, #Iš 20,15; Įst 5,19nevok, #Iš 20,16; Įst 5,20melagingai neliudyk; 19#Iš 20,12; Įst 5,16gerbk savo tėvą ir motiną; #Kun 19,18mylėk savo artimą kaip save patį“. 20Jaunuolis tarė: „Aš viso to laikausi. Ko dar man trūksta?“ 21Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“. 22Išgirdęs tuos žodžius, jaunuolis nuliūdęs pasišalino, nes turėjo daug turto.
23Tada Jėzus tarė savo mokiniams: „Iš tiesų sakau jums: turtuoliui nelengva patekti į dangaus karalystę. 24Ir dar kartą jums sakau: lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui patekti į Dievo karalystę“. 25Tai išgirdę mokiniai labai sumišo ir klausė: „Tai kas galės būti išgelbėtas?“ 26Pažvelgęs į juos, Jėzus tarė: „Žmonėms tai negalimas daiktas, o Dievui viskas galima“.
27Tada Petras jį paklausė: „Štai mes viską palikome ir sekame paskui tave. Kas mums bus už tai?“ 28O Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų sakau jums: pasaulio atgimime, kai #Mt 25,31Žmogaus Sūnus sėdės savo šlovės soste, #Lk 22,30jūs, mano sekėjai, irgi sėdėsite dvylikoje sostų, teisdami dvylika Izraelio giminių. 29Ir kiekvienas, kas paliko namus, brolius, seseris, tėvą, motiną, vaikus, dirvas dėl manęs, gaus šimteriopai ir paveldės amžinąjį gyvenimą. 30#Mt 20,16; Lk 13,30Tačiau daugel pirmų bus paskutiniai, ir daugel paskutinių – pirmi.