Mathais 26
26
Cov Thawjcoj Nrhiav Kev Ntes Yexus
(Malakaus 14:1-2; Lukas 22:1-2; Yauhas 11:45-53)
1Thaum Yexus qhia tej no rau lawv tag lawm, Nws hais rau Nws cov thwjtim hais tias, 2“Nej twb paub lawm hais tias, tshuav ob hnub xwb ces txog lub caij ua kevcai Hla Dhau, thiab luag yuav muab Neeg Leejtub coj mus ntsia rau saum ntoo khaublig.” #Khiav 12:1-27
3Thaum ntawd, cov thawj povthawj hlob thiab cov txwjlaug tuaj sablaj uake hauv Kaiyafas, uas yog tus Tuam Povthawj Hlob lub vajloog, 4thiab nrhiav kev twjywm yuav ntes Yexus coj mus tua. 5Lawv hais tias, “Peb tsis txhob ntes rau thaum tseem tabtom ua kevcai, nyobtsam tej pejxeem yuav ua kev kubntxhov.”
Muab Roj Tswqab Hliv Rau Yexus Nyob Rau Lub Zos Npethanis
(Malakaus 14:3-9; Yauhas 12:1-8)
6Thaum Yexus nyob hauv lub zos Npethanis, Nws so hauv Ximoos tus uas thaum ub mob ruas lub tsev. 7Thaum Yexus tabtom noj mov, muaj ib tug pojniam nqa ib lub hwj alanpaxataws uas ntim roj tswqab kim heev tuaj hliv rau Yexus taubhau. #Lukas 7:37-38 8Thaum cov thwjtim pom li ntawd, lawv tsis txaussiab thiab hais tias, “Uacas nws yuav muab cov roj tswqab ntawd nkim povtseg? 9Yog muab hwj roj tswqab ntawd coj mus muag ntshe yuav tau nyiaj ntau coj mus pub rau cov neeg pluag!”
10Yexus twb paub tej uas lawv hais ntawd lawm, Nws thiaj hais rau lawv tias, “Nej ua rau tus pojniam no ntxhovsiab ua dabtsi? Qhov uas nws ua rau Kuv ntawd yog ib qhov zoo heev. 11Yeej yuav muaj cov neeg pluag nrog nej nyob mus li, tiamsis Kuv yuav tsis nrog nej nyob mus li. #2Kev 15:11 12Qhov uas tus pojniam no hliv roj tswqab rau Kuv lub cev, twb yog nws npaj tu Kuv kom txhij rau kev yuav muab Kuv faus. 13Kuv qhia tseeb rau nej hais tias, txhua thaj chaw hauv qabntuj no uas neeg qhia Txoj Moo Zoo mus txog, qhov uas tus pojniam no tau ua yuav raug muab qhia tawm kom sawvdaws nco txog nws.”
Yudas Pomzoo Ntxeevsiab Rau Yexus
(Malakaus 14:10-11; Lukas 22:3-6)
14Dhau ntawd, ib tug ntawm kaum-ob tug thwjtim, tus uas hu ua Yudas Ixakali-aus txawm mus cuag cov thawj povthawj hlob, 15thiab nug hais tias, “Yog kuv muab tau Yexus rau nej, nej yuav muab dabtsi rau kuv?” Lawv txawm suav tau 30 npib nyiaj rau nws. #Xekhali 11:12 16Txij hnub ntawd los Yudas txawm nrhiav sijhawm muab kom tau Yexus rau lawv.
Yexus Nrog Nws Cov Thwjtim Noj Pluag Mov Ua Kevcai Hla Dhau
(Malakaus 14:12-21; Lukas 22:7-13, 21-23; Yauhas 13:21-30)
17Thawj hnub uas ua kevcai Noj Ncuav Tsis Xyaw Keeb, cov thwjtim txawm los cuag Yexus thiab nug Nws hais tias, “Koj xav kom peb mus npaj pluag mov ua kevcai Hla Dhau rau Koj noj qhovtwg?”
18Yexus teb lawv hais tias, “Nej ciali mus cuag ib tug txivneej uas nyob hauv nroog thiab hais rau nws tias, ‘Xibhwb hais tias, Kuv lub sijhawm los ze lawm; Kuv thiab Kuv cov thwjtim yuav los ua kevcai Hla Dhau hauv koj tsev.’ ”
19Cov thwjtim txawm mus npaj pluas mov ua kevcai Hla Dhau rawsli Yexus hais rau lawv lawm.
20Thaum tsausntuj, Yexus thiab kaum-ob tug thwjtim zaum noj mov. 21Thaum lawv tabtom noj mov, Yexus hais tias, “Kuv qhia tseeb rau nej hais tias, nej cov ko muaj ib tug yuav ntxeevsiab rau Kuv.”
22Thaum cov thwjtim hnov li ntawd, lawv nyuajsiab heev, lawv nyias taus nyias nug Yexus hais tias, “Tus Tswv, Koj hais li ko, puas yog kuv?”
23Yexus teb tias, “Tus uas nrog Kuv koom muab ncuav ntsw hauv ib lub tais yog tus uas yuav ntxeevsiab rau Kuv. #Nnkauj 41:9 24Neeg Leejtub yeej yuav tuag rawsli Vajtswv tej Lus sau hais txog Nws lawm, tiamsis tus uas ntxeevsiab rau Neeg Leejtub, nws yuav raug kev puastsuaj loj heev! Yog nws tsis txhob yug los kuj yuav zoo dua!”
25Yudas tus uas ntxeevsiab rau Yexus nug hais tias, “Xibhwb, Koj hais li ko, puas yog Koj hais kuv?”
Yexus teb tias, “Yog li koj hais lawm.”
Tus Tswv Rooj Mov
(Malakaus 14:22-26; Lukas 22:14-20; 1 Kauleethaus 11:23-25)
26Thaum lawv tseem tabtom noj mov, Yexus muab ib lub ncuav los ua Vajtswv tsaug, muab ntais thiab cev rau Nws cov thwjtim, thiab hais tias, “Lub ncuav no yog Kuv lub cev, nej ciali txais mus noj.”
27Ces Nws muab ib khob cawv txivhmab los ua Vajtswv tsaug, Nws muab cev rau lawv, thiab hais tias, “Nej txhua tus ciali txais mus haus. 28No yog Kuv cov ntshav, yog Vajtswv lolus cogtseg, uas tau ntws los rau ntau leej kom Vajtswv thiaj yuav zam lawv tej kev txhaum. #Khiav 24:8; Yelemi 31:31-34 29Kuv qhia rau nej hais tias, Kuv yuav tsis haus cov cawv txivhmab no ntxiv lawm, mus txog hnub uas Kuv nrog nej haus cov cawv txivhmab tshiab hauv Kuv Txiv lub Tebchaws.”
30Ces lawv hu ib zaj nkauj qhuas Vajtswv thiab txawm tawm mus rau pem Roob Txiv Ntoo-Roj lawm.
Yexus Qhia Uantej Txog Qhov Uas Petus Yuav Tsis Lees Paub Nws
(Malakaus 14:27-31; Lukas 22:31-34; Yauhas 13:36-38)
31Yexus hais rau cov thwjtim tias, “Hmo no ntag lau, nej txhua tus yuav khiav tag thiab tso Kuv tseg, rauqhov Vajtswv Txojlus sau cia hais tias, ‘Vajtswv yuav tua tus tswv yug yaj, thiab pab yaj yuav tawg uasab uasua mus.’ #Xekhali 13:7 32Tiamsis tomqab Kuv sawv hauv qhovtuag rovqab los muaj txojsia lawm, Kuv yuav ua nej ntej mus rau pem Kalilais.” #Math 28:16
33Petus teb tias, “Txawm yog sawvdaws tso Koj tseg los kuv yuav tsis tso Koj tseg ib zaug li!”
34Yexus hais rau Petus tias, “Kuv qhia tseeb rau koj hais tias hmo no uantej qaib qua, koj yuav tsis lees paub Kuv txog peb zaug.”
35Petus teb tias, “Txawm yog kuv nrog Koj tuag uake los kuv yuav tsis hais tias kuv tsis paub Koj ib zaug li!”
Thiab cov thwjtim txhua tus puavleej hais ib yam li ntawd.
Yexus Thov Vajtswv Hauv Lub Vaj Khexemanes
(Malakaus 14:32-42; Lukas 22:39-46)
36Yexus nrog Nws cov thwjtim mus rau ntawm ib qhov chaw uas hu ua Khexemanes, Nws hais rau lawv tias, “Nej nyob ntawm no, Kuv yuav mus thov Vajtswv lawm tod.” 37Nws coj Petus thiab Xenpedais ob tug tub nrog Nws mus. Nws nyuajsiab thiab hnyavsiab kawg li. 38Nws hais rau lawv tias, “Kuv nyuajsiab tshuav tuag lawm xwb, nej ciali nrog Kuv nyob ntawm no thiab zov tos.”
39Yexus mus tomntej mentsis, ces Nws txawm txhoscaug ntua rau hauv av thiab thov Vajtswv hais tias, “Kuv Txiv, yog tias ua tau, thov Koj muab lub khob iab khob daw no tshem ntawm Kuv mus! Txawm licas los thov tsis txhob ua rawsli Kuv lub siab nyiam, tiamsis cia ua rawsli Koj lub siab nyiam xwb.”
40Thaum Yexus rovqab los, Nws pom lawv peb tug thwjtim tsaugzog tag lawm; Nws hais rau Petus tias, “Nej twb yoo tsis taus dabntub nrog Kuv nyob ib nyuag txoosteev li lov? 41Nej yuavtsum ceevfaj thiab thov Vajtswv pab, nej thiaj tsis poob rau kev simsiab. Lub siab yeej txaussiab hlo, tiamsis lub cev qaugzog zis.”
42Yexus rov mus thov Vajtswv dua zaum thib ob hais tias, “Kuv Txiv, yog Koj tsis pomzoo muab lub khob iab khob daw no tshem ntawm Kuv mus, yuav cia Kuv haus xwb, ces cia ua rawsli Koj lub siab nyiam.” 43Nws rovqab los dua thiab pom cov thwjtim tsaugzog tag lawm; lawv rua tsis taus qhovmuag li.
44Yexus rov mus thov Vajtswv zaum thib peb, Nws hais tibyam li qub. 45Ces Nws rovqab los thiab hais rau cov thwjtim tias, “Nej tseem yuav tsaugzog thiab so kom txaus tso lov? Nej saib seb, twb txog lub sijhawm uas Neeg Leejtub raug luag ntes coj mus rau cov neeg txhaum txhais tes lawm. 46Ciali sawv es peb mus. Nej saib maj, tus neeg uas ntxeevsiab rau Kuv twb tuaj txog no lawm!”
Yexus Raug Ntes
(Malakaus 14:43-50; Lukas 22:47-53; Yauhas 18:3-12)
47Thaum Yexus tseem tabtom hais li ntawd, ces Yudas uas yog ib tug ntawm kaum-ob tug thwjtim txawm tuaj txog. Muaj ib pab neeg coob-coob nqa ntaj nqa qws nrog nws tuaj. Lawv yog cov uas cov thawj povthawj hlob thiab cov txwjlaug tso tuaj. 48Tus uas ntxeevsiab ntawd twb xub qhia rau cov neeg ntawd lawm hais tias, “Kuv nwj tus twg, ces yog tus ntawd ntag; nej ciali ntes Nws!”
49Yudas txawm ncajnraim mus rau ntawm Yexus thiab hais tias, “Nyobzoo Xibhwb,” ces nws txawm nwj kiag Yexus.
50Yexus teb tias, “Phoojywg, koj yuav ua dabtsi ces ciali ua nrawm nroos.”#26:50: Phoojywg, koj yuav ua dabtsi ces ciali ua nrawm nroos; lossis Phoojywg, koj tuaj ua dabtsi ntawm no?
Lawv txawm sau nthwv los ntes Yexus thiab tuav nws ruaj-ruaj. 51Cov uas nrog Yexus nyob ntawd muaj ib tug txawm rho hlo nws rab ntaj los tib ntag rau tus Tuam Povthawj Hlob tus tubqhe ib sab nploojntseg tunrho. 52Yexus hais rau nws tias, “Ciali muab koj rab ntaj ntxig rov rau hauv lub hnab, rauqhov txhua tus uas siv ntaj yeej yuav tuag rau hniav ntaj. 53Koj tsis paub tias Kuv muaj peevxwm thov Kuv Txiv, thiab Nws yeej yuav txib cov tubrog timtswv coob dua li kaum-ob pawg#26:53: Lolus “pawg” uas siv no yog hais txog haivneeg Loos li tej pawg tubrog. Lub sijhawm ntawd ib pawg tubrog twg yog muaj txog li 6,000 leej. los pab kuv tamsim no no lov? 54Tiamsis yog ua li ntawd ces Vajtswv tej Lus uas hais tias yuavtsum muaj li no yuav ua licas tiav tau?”
55Thaum ntawd, Yexus hais rau lawv tias, “Nej nqa ntaj nqa qws tuaj ntes Kuv ib yam li Kuv yog tubsab no lov? Kuv niajhnub zaum qhia nej hauv lub Tuamtsev, tiamsis nej ho tsis ntes Kuv. #Lukas 19:47; 21:37 56Tiamsis txhua yam yeej yog yuav muaj li no, thiaj tiav rawsli Vajtswv tej Lus uas cov xibhwb cev Vajtswv lus tau sau tseg lawm.”
Ces cov thwjtim txawm khiav tag mus lawm tso Yexus tseg.
Cov Nomtswv Taug Yexus Zaj
(Malakaus 14:53-65; Lukas 22:54-55, 63-71; Yauhas 18:13-14, 19-24)
57Cov neeg uas ntes Yexus txawm coj Yexus mus rau tom tus Tuam Povthawj Hlob Kaiyafas lub tsev, uas cov xibhwb qhia Kevcai thiab cov txwjlaug tau tuaj txoos uake sablaj. 58Petus raws Yexus qab nrug deb tsawv mus txog ntawm lub tshavloog ntawm tus Tuam Povthawj Hlob lub tsev. Nws txawm nkag mus nrog cov fajxwm zaum uake ntawm tshavloog, tos saib seb luag yuav ua licas rau Yexus. 59Cov thawj povthawj hlob thiab tagnrho cov thawjcoj hauv Koomhaum qibsiab txawm nrhiav qeeyam puavpheej tsis tseeb los nkaug Yexus, kom lawv thiaj tau cai muab Yexus tua. 60Txawm yog muaj ntau leej sawv los ua timkhawv dag los lawv yeej nrhiav tsis tau ib qhov puavpheej los nkaug Yexus li. Thaum kawg muaj ob tug txivneej 61txawm sawv los thiab hais tias, “Tus txivneej no tau hais tias, ‘Kuv muaj peevxwm muab Vajtswv lub Tuamtsev rhuav povtseg thiab peb hnub tomqab ntawd, Kuv yuav rov ua kom tau dua tshiab.’ ” #Yauh 2:19
62Tus Tuam Povthawj Hlob txawm sawvtsees thiab nug Yexus hais tias, “Nkawd kom Koj li ntawd, Koj tsis muaj lus teb li lov?” 63Tiamsis Yexus ua twjywm xwb. Tus Tuam Povthawj Hlob rov hais rau Yexus hais tias, “Ntawm Vajtswv tus uas muaj sia nyob lub npe, Koj qhia tseeb-tseeb rau kuv seb Koj puas yog tus Mexiyas uas yog Vajtswv Tus Tub.”
64Yexus teb tias, “Yog li koj hais lawm. Tiamsis Kuv hais rau nej sawvdaws tias, txij no mus nej yuav pom Neeg Leejtub nyob ntawm Vajtswv tus uas muaj Hwjchim Loj Kawg Nkaus sab xis, thiab nrog huab nrog cua los saum ntuj los!” #Dani 7:13
65Ces tus Tuam Povthawj Hlob txawm dua rhe nws lub tsho thiab hais tias, “Nws haislus saib tsis taus Vajtswv! Tsis tag peb yuav mus nrhiav timkhawv ntxiv! Nej twb hnov Nws tej lus thuam Vajtswv ntawd lawm! 66Nej xav licas?” #Levi 24:16
Lawv teb tias, “Nws ua txhaum lawm, tsimnyog Nws yuavtsum tuag.”
67Lawv txawm nto qaubncaug rau Yexus ntsejmuag thiab ntaus Nws; qeeleej xuas tawgncuav rau Nws #Yaxaya 50:6 68thiab hais tias, “Tus Mexiyas, Koj sim qhia rau peb seb, leejtwg ntaus Koj!”
Petus Tsis Lees Paub Yexus
(Malakaus 14:66-72; Lukas 22:56-62; Yauhas 18:15-18, 25-27)
69Thaum Petus tseem zaum nraumzoov ntawm lub tshavloog, muaj ib tug ntxhais qhev txawm tuaj hais rau nws hais tias, “Koj yog ib tug uas txeev nrog Yexus tus uas yog neeg Kalilais uake los sav!”
70Tiamsis Petus tsis lees tabmeeg lawv sawvdaws; nws hais tias, “Kuv tsis paub txog tej uas koj hais ko.” 71Ces nws txawm mus rau tom roojvag lawm. Muaj dua ib tug ntxhais qhev pom Petus, thiab nws hais rau cov neeg uas nyob ntawd tias, “Tus no yeej txeev nrog Yexus tus uas yog neeg Naxalev uake.”
72Petus rov tsis lees dua thiab nws txawm twv ntxhias hais tias, “Kuv tsis paub tus txivneej ntawd!”
73Tomqab ntawd mentsis xwb, cov neeg uas sawv ntawd txawm los hais rau Petus hais tias, “Koj yeej los yog lawv cov ib tug xwb, rauqhov mloog koj lub suab haislus xwb ces paub lawm!”
74Petus txawm twv hais tias, “Kuv twv lub ntuj hais tias kuv hais qhov tseeb xwb! Yog kuv dag, thov Vajtswv rautxim rau kuv! Kuv tsis paub tus txivneej ntawd!”
Tamsim ntawd qaib txawm qua, 75ces Petus txawm ncodheev txog tej lus uas Yexus hais rau Petus hais tias, “Uantej qaib tsis tau qua, koj yuav tsis lees paub Kuv txog peb zaug.” Petus txawm tawm mus rau sabnraud thiab quaj tusiab kawg li.
ទើបបានជ្រើសរើសហើយ៖
Mathais 26: MWW2022
គំនូសចំណាំ
ចែករំលែក
ចម្លង

ចង់ឱ្យគំនូសពណ៌ដែលបានរក្សាទុករបស់អ្នក មាននៅលើគ្រប់ឧបករណ៍ទាំងអស់មែនទេ? ចុះឈ្មោះប្រើ ឬចុះឈ្មោះចូល
© 2022 United Bible Societies. All rights reserved.
Mathais 26
26
Cov Thawjcoj Nrhiav Kev Ntes Yexus
(Malakaus 14:1-2; Lukas 22:1-2; Yauhas 11:45-53)
1Thaum Yexus qhia tej no rau lawv tag lawm, Nws hais rau Nws cov thwjtim hais tias, 2“Nej twb paub lawm hais tias, tshuav ob hnub xwb ces txog lub caij ua kevcai Hla Dhau, thiab luag yuav muab Neeg Leejtub coj mus ntsia rau saum ntoo khaublig.” #Khiav 12:1-27
3Thaum ntawd, cov thawj povthawj hlob thiab cov txwjlaug tuaj sablaj uake hauv Kaiyafas, uas yog tus Tuam Povthawj Hlob lub vajloog, 4thiab nrhiav kev twjywm yuav ntes Yexus coj mus tua. 5Lawv hais tias, “Peb tsis txhob ntes rau thaum tseem tabtom ua kevcai, nyobtsam tej pejxeem yuav ua kev kubntxhov.”
Muab Roj Tswqab Hliv Rau Yexus Nyob Rau Lub Zos Npethanis
(Malakaus 14:3-9; Yauhas 12:1-8)
6Thaum Yexus nyob hauv lub zos Npethanis, Nws so hauv Ximoos tus uas thaum ub mob ruas lub tsev. 7Thaum Yexus tabtom noj mov, muaj ib tug pojniam nqa ib lub hwj alanpaxataws uas ntim roj tswqab kim heev tuaj hliv rau Yexus taubhau. #Lukas 7:37-38 8Thaum cov thwjtim pom li ntawd, lawv tsis txaussiab thiab hais tias, “Uacas nws yuav muab cov roj tswqab ntawd nkim povtseg? 9Yog muab hwj roj tswqab ntawd coj mus muag ntshe yuav tau nyiaj ntau coj mus pub rau cov neeg pluag!”
10Yexus twb paub tej uas lawv hais ntawd lawm, Nws thiaj hais rau lawv tias, “Nej ua rau tus pojniam no ntxhovsiab ua dabtsi? Qhov uas nws ua rau Kuv ntawd yog ib qhov zoo heev. 11Yeej yuav muaj cov neeg pluag nrog nej nyob mus li, tiamsis Kuv yuav tsis nrog nej nyob mus li. #2Kev 15:11 12Qhov uas tus pojniam no hliv roj tswqab rau Kuv lub cev, twb yog nws npaj tu Kuv kom txhij rau kev yuav muab Kuv faus. 13Kuv qhia tseeb rau nej hais tias, txhua thaj chaw hauv qabntuj no uas neeg qhia Txoj Moo Zoo mus txog, qhov uas tus pojniam no tau ua yuav raug muab qhia tawm kom sawvdaws nco txog nws.”
Yudas Pomzoo Ntxeevsiab Rau Yexus
(Malakaus 14:10-11; Lukas 22:3-6)
14Dhau ntawd, ib tug ntawm kaum-ob tug thwjtim, tus uas hu ua Yudas Ixakali-aus txawm mus cuag cov thawj povthawj hlob, 15thiab nug hais tias, “Yog kuv muab tau Yexus rau nej, nej yuav muab dabtsi rau kuv?” Lawv txawm suav tau 30 npib nyiaj rau nws. #Xekhali 11:12 16Txij hnub ntawd los Yudas txawm nrhiav sijhawm muab kom tau Yexus rau lawv.
Yexus Nrog Nws Cov Thwjtim Noj Pluag Mov Ua Kevcai Hla Dhau
(Malakaus 14:12-21; Lukas 22:7-13, 21-23; Yauhas 13:21-30)
17Thawj hnub uas ua kevcai Noj Ncuav Tsis Xyaw Keeb, cov thwjtim txawm los cuag Yexus thiab nug Nws hais tias, “Koj xav kom peb mus npaj pluag mov ua kevcai Hla Dhau rau Koj noj qhovtwg?”
18Yexus teb lawv hais tias, “Nej ciali mus cuag ib tug txivneej uas nyob hauv nroog thiab hais rau nws tias, ‘Xibhwb hais tias, Kuv lub sijhawm los ze lawm; Kuv thiab Kuv cov thwjtim yuav los ua kevcai Hla Dhau hauv koj tsev.’ ”
19Cov thwjtim txawm mus npaj pluas mov ua kevcai Hla Dhau rawsli Yexus hais rau lawv lawm.
20Thaum tsausntuj, Yexus thiab kaum-ob tug thwjtim zaum noj mov. 21Thaum lawv tabtom noj mov, Yexus hais tias, “Kuv qhia tseeb rau nej hais tias, nej cov ko muaj ib tug yuav ntxeevsiab rau Kuv.”
22Thaum cov thwjtim hnov li ntawd, lawv nyuajsiab heev, lawv nyias taus nyias nug Yexus hais tias, “Tus Tswv, Koj hais li ko, puas yog kuv?”
23Yexus teb tias, “Tus uas nrog Kuv koom muab ncuav ntsw hauv ib lub tais yog tus uas yuav ntxeevsiab rau Kuv. #Nnkauj 41:9 24Neeg Leejtub yeej yuav tuag rawsli Vajtswv tej Lus sau hais txog Nws lawm, tiamsis tus uas ntxeevsiab rau Neeg Leejtub, nws yuav raug kev puastsuaj loj heev! Yog nws tsis txhob yug los kuj yuav zoo dua!”
25Yudas tus uas ntxeevsiab rau Yexus nug hais tias, “Xibhwb, Koj hais li ko, puas yog Koj hais kuv?”
Yexus teb tias, “Yog li koj hais lawm.”
Tus Tswv Rooj Mov
(Malakaus 14:22-26; Lukas 22:14-20; 1 Kauleethaus 11:23-25)
26Thaum lawv tseem tabtom noj mov, Yexus muab ib lub ncuav los ua Vajtswv tsaug, muab ntais thiab cev rau Nws cov thwjtim, thiab hais tias, “Lub ncuav no yog Kuv lub cev, nej ciali txais mus noj.”
27Ces Nws muab ib khob cawv txivhmab los ua Vajtswv tsaug, Nws muab cev rau lawv, thiab hais tias, “Nej txhua tus ciali txais mus haus. 28No yog Kuv cov ntshav, yog Vajtswv lolus cogtseg, uas tau ntws los rau ntau leej kom Vajtswv thiaj yuav zam lawv tej kev txhaum. #Khiav 24:8; Yelemi 31:31-34 29Kuv qhia rau nej hais tias, Kuv yuav tsis haus cov cawv txivhmab no ntxiv lawm, mus txog hnub uas Kuv nrog nej haus cov cawv txivhmab tshiab hauv Kuv Txiv lub Tebchaws.”
30Ces lawv hu ib zaj nkauj qhuas Vajtswv thiab txawm tawm mus rau pem Roob Txiv Ntoo-Roj lawm.
Yexus Qhia Uantej Txog Qhov Uas Petus Yuav Tsis Lees Paub Nws
(Malakaus 14:27-31; Lukas 22:31-34; Yauhas 13:36-38)
31Yexus hais rau cov thwjtim tias, “Hmo no ntag lau, nej txhua tus yuav khiav tag thiab tso Kuv tseg, rauqhov Vajtswv Txojlus sau cia hais tias, ‘Vajtswv yuav tua tus tswv yug yaj, thiab pab yaj yuav tawg uasab uasua mus.’ #Xekhali 13:7 32Tiamsis tomqab Kuv sawv hauv qhovtuag rovqab los muaj txojsia lawm, Kuv yuav ua nej ntej mus rau pem Kalilais.” #Math 28:16
33Petus teb tias, “Txawm yog sawvdaws tso Koj tseg los kuv yuav tsis tso Koj tseg ib zaug li!”
34Yexus hais rau Petus tias, “Kuv qhia tseeb rau koj hais tias hmo no uantej qaib qua, koj yuav tsis lees paub Kuv txog peb zaug.”
35Petus teb tias, “Txawm yog kuv nrog Koj tuag uake los kuv yuav tsis hais tias kuv tsis paub Koj ib zaug li!”
Thiab cov thwjtim txhua tus puavleej hais ib yam li ntawd.
Yexus Thov Vajtswv Hauv Lub Vaj Khexemanes
(Malakaus 14:32-42; Lukas 22:39-46)
36Yexus nrog Nws cov thwjtim mus rau ntawm ib qhov chaw uas hu ua Khexemanes, Nws hais rau lawv tias, “Nej nyob ntawm no, Kuv yuav mus thov Vajtswv lawm tod.” 37Nws coj Petus thiab Xenpedais ob tug tub nrog Nws mus. Nws nyuajsiab thiab hnyavsiab kawg li. 38Nws hais rau lawv tias, “Kuv nyuajsiab tshuav tuag lawm xwb, nej ciali nrog Kuv nyob ntawm no thiab zov tos.”
39Yexus mus tomntej mentsis, ces Nws txawm txhoscaug ntua rau hauv av thiab thov Vajtswv hais tias, “Kuv Txiv, yog tias ua tau, thov Koj muab lub khob iab khob daw no tshem ntawm Kuv mus! Txawm licas los thov tsis txhob ua rawsli Kuv lub siab nyiam, tiamsis cia ua rawsli Koj lub siab nyiam xwb.”
40Thaum Yexus rovqab los, Nws pom lawv peb tug thwjtim tsaugzog tag lawm; Nws hais rau Petus tias, “Nej twb yoo tsis taus dabntub nrog Kuv nyob ib nyuag txoosteev li lov? 41Nej yuavtsum ceevfaj thiab thov Vajtswv pab, nej thiaj tsis poob rau kev simsiab. Lub siab yeej txaussiab hlo, tiamsis lub cev qaugzog zis.”
42Yexus rov mus thov Vajtswv dua zaum thib ob hais tias, “Kuv Txiv, yog Koj tsis pomzoo muab lub khob iab khob daw no tshem ntawm Kuv mus, yuav cia Kuv haus xwb, ces cia ua rawsli Koj lub siab nyiam.” 43Nws rovqab los dua thiab pom cov thwjtim tsaugzog tag lawm; lawv rua tsis taus qhovmuag li.
44Yexus rov mus thov Vajtswv zaum thib peb, Nws hais tibyam li qub. 45Ces Nws rovqab los thiab hais rau cov thwjtim tias, “Nej tseem yuav tsaugzog thiab so kom txaus tso lov? Nej saib seb, twb txog lub sijhawm uas Neeg Leejtub raug luag ntes coj mus rau cov neeg txhaum txhais tes lawm. 46Ciali sawv es peb mus. Nej saib maj, tus neeg uas ntxeevsiab rau Kuv twb tuaj txog no lawm!”
Yexus Raug Ntes
(Malakaus 14:43-50; Lukas 22:47-53; Yauhas 18:3-12)
47Thaum Yexus tseem tabtom hais li ntawd, ces Yudas uas yog ib tug ntawm kaum-ob tug thwjtim txawm tuaj txog. Muaj ib pab neeg coob-coob nqa ntaj nqa qws nrog nws tuaj. Lawv yog cov uas cov thawj povthawj hlob thiab cov txwjlaug tso tuaj. 48Tus uas ntxeevsiab ntawd twb xub qhia rau cov neeg ntawd lawm hais tias, “Kuv nwj tus twg, ces yog tus ntawd ntag; nej ciali ntes Nws!”
49Yudas txawm ncajnraim mus rau ntawm Yexus thiab hais tias, “Nyobzoo Xibhwb,” ces nws txawm nwj kiag Yexus.
50Yexus teb tias, “Phoojywg, koj yuav ua dabtsi ces ciali ua nrawm nroos.”#26:50: Phoojywg, koj yuav ua dabtsi ces ciali ua nrawm nroos; lossis Phoojywg, koj tuaj ua dabtsi ntawm no?
Lawv txawm sau nthwv los ntes Yexus thiab tuav nws ruaj-ruaj. 51Cov uas nrog Yexus nyob ntawd muaj ib tug txawm rho hlo nws rab ntaj los tib ntag rau tus Tuam Povthawj Hlob tus tubqhe ib sab nploojntseg tunrho. 52Yexus hais rau nws tias, “Ciali muab koj rab ntaj ntxig rov rau hauv lub hnab, rauqhov txhua tus uas siv ntaj yeej yuav tuag rau hniav ntaj. 53Koj tsis paub tias Kuv muaj peevxwm thov Kuv Txiv, thiab Nws yeej yuav txib cov tubrog timtswv coob dua li kaum-ob pawg#26:53: Lolus “pawg” uas siv no yog hais txog haivneeg Loos li tej pawg tubrog. Lub sijhawm ntawd ib pawg tubrog twg yog muaj txog li 6,000 leej. los pab kuv tamsim no no lov? 54Tiamsis yog ua li ntawd ces Vajtswv tej Lus uas hais tias yuavtsum muaj li no yuav ua licas tiav tau?”
55Thaum ntawd, Yexus hais rau lawv tias, “Nej nqa ntaj nqa qws tuaj ntes Kuv ib yam li Kuv yog tubsab no lov? Kuv niajhnub zaum qhia nej hauv lub Tuamtsev, tiamsis nej ho tsis ntes Kuv. #Lukas 19:47; 21:37 56Tiamsis txhua yam yeej yog yuav muaj li no, thiaj tiav rawsli Vajtswv tej Lus uas cov xibhwb cev Vajtswv lus tau sau tseg lawm.”
Ces cov thwjtim txawm khiav tag mus lawm tso Yexus tseg.
Cov Nomtswv Taug Yexus Zaj
(Malakaus 14:53-65; Lukas 22:54-55, 63-71; Yauhas 18:13-14, 19-24)
57Cov neeg uas ntes Yexus txawm coj Yexus mus rau tom tus Tuam Povthawj Hlob Kaiyafas lub tsev, uas cov xibhwb qhia Kevcai thiab cov txwjlaug tau tuaj txoos uake sablaj. 58Petus raws Yexus qab nrug deb tsawv mus txog ntawm lub tshavloog ntawm tus Tuam Povthawj Hlob lub tsev. Nws txawm nkag mus nrog cov fajxwm zaum uake ntawm tshavloog, tos saib seb luag yuav ua licas rau Yexus. 59Cov thawj povthawj hlob thiab tagnrho cov thawjcoj hauv Koomhaum qibsiab txawm nrhiav qeeyam puavpheej tsis tseeb los nkaug Yexus, kom lawv thiaj tau cai muab Yexus tua. 60Txawm yog muaj ntau leej sawv los ua timkhawv dag los lawv yeej nrhiav tsis tau ib qhov puavpheej los nkaug Yexus li. Thaum kawg muaj ob tug txivneej 61txawm sawv los thiab hais tias, “Tus txivneej no tau hais tias, ‘Kuv muaj peevxwm muab Vajtswv lub Tuamtsev rhuav povtseg thiab peb hnub tomqab ntawd, Kuv yuav rov ua kom tau dua tshiab.’ ” #Yauh 2:19
62Tus Tuam Povthawj Hlob txawm sawvtsees thiab nug Yexus hais tias, “Nkawd kom Koj li ntawd, Koj tsis muaj lus teb li lov?” 63Tiamsis Yexus ua twjywm xwb. Tus Tuam Povthawj Hlob rov hais rau Yexus hais tias, “Ntawm Vajtswv tus uas muaj sia nyob lub npe, Koj qhia tseeb-tseeb rau kuv seb Koj puas yog tus Mexiyas uas yog Vajtswv Tus Tub.”
64Yexus teb tias, “Yog li koj hais lawm. Tiamsis Kuv hais rau nej sawvdaws tias, txij no mus nej yuav pom Neeg Leejtub nyob ntawm Vajtswv tus uas muaj Hwjchim Loj Kawg Nkaus sab xis, thiab nrog huab nrog cua los saum ntuj los!” #Dani 7:13
65Ces tus Tuam Povthawj Hlob txawm dua rhe nws lub tsho thiab hais tias, “Nws haislus saib tsis taus Vajtswv! Tsis tag peb yuav mus nrhiav timkhawv ntxiv! Nej twb hnov Nws tej lus thuam Vajtswv ntawd lawm! 66Nej xav licas?” #Levi 24:16
Lawv teb tias, “Nws ua txhaum lawm, tsimnyog Nws yuavtsum tuag.”
67Lawv txawm nto qaubncaug rau Yexus ntsejmuag thiab ntaus Nws; qeeleej xuas tawgncuav rau Nws #Yaxaya 50:6 68thiab hais tias, “Tus Mexiyas, Koj sim qhia rau peb seb, leejtwg ntaus Koj!”
Petus Tsis Lees Paub Yexus
(Malakaus 14:66-72; Lukas 22:56-62; Yauhas 18:15-18, 25-27)
69Thaum Petus tseem zaum nraumzoov ntawm lub tshavloog, muaj ib tug ntxhais qhev txawm tuaj hais rau nws hais tias, “Koj yog ib tug uas txeev nrog Yexus tus uas yog neeg Kalilais uake los sav!”
70Tiamsis Petus tsis lees tabmeeg lawv sawvdaws; nws hais tias, “Kuv tsis paub txog tej uas koj hais ko.” 71Ces nws txawm mus rau tom roojvag lawm. Muaj dua ib tug ntxhais qhev pom Petus, thiab nws hais rau cov neeg uas nyob ntawd tias, “Tus no yeej txeev nrog Yexus tus uas yog neeg Naxalev uake.”
72Petus rov tsis lees dua thiab nws txawm twv ntxhias hais tias, “Kuv tsis paub tus txivneej ntawd!”
73Tomqab ntawd mentsis xwb, cov neeg uas sawv ntawd txawm los hais rau Petus hais tias, “Koj yeej los yog lawv cov ib tug xwb, rauqhov mloog koj lub suab haislus xwb ces paub lawm!”
74Petus txawm twv hais tias, “Kuv twv lub ntuj hais tias kuv hais qhov tseeb xwb! Yog kuv dag, thov Vajtswv rautxim rau kuv! Kuv tsis paub tus txivneej ntawd!”
Tamsim ntawd qaib txawm qua, 75ces Petus txawm ncodheev txog tej lus uas Yexus hais rau Petus hais tias, “Uantej qaib tsis tau qua, koj yuav tsis lees paub Kuv txog peb zaug.” Petus txawm tawm mus rau sabnraud thiab quaj tusiab kawg li.
ទើបបានជ្រើសរើសហើយ៖
:
គំនូសចំណាំ
ចែករំលែក
ចម្លង

ចង់ឱ្យគំនូសពណ៌ដែលបានរក្សាទុករបស់អ្នក មាននៅលើគ្រប់ឧបករណ៍ទាំងអស់មែនទេ? ចុះឈ្មោះប្រើ ឬចុះឈ្មោះចូល
© 2022 United Bible Societies. All rights reserved.