Zacharijo 4
LBD-EKU

Zacharijo 4

4
Žvakidė
1Su manimi kalbėjęsis angelas grįžo ir pažadino mane, kaip žmogus pažadinamas iš miego. 2‘Ką matai?’, – paklausė jis. Aš atsakiau: ‘Matau žvakidę, visą iš aukso, su dubeniu viršuje. Virš jos yra septyni žibintai ir septyni vamzdeliai tiems žibintams. 3Greta jos yra #Apr 11,4du alyvmedžiai: vienas – dubens dešinėje, kitas – kairėje’. 4Aš savo ruožtu paklausiau su manimi kalbėjusį angelą: ‘Kas tai, mano viešpatie?’ 5Kalbėjęsis su manimi angelas atsakė man: ‘Argi tu nežinai, kas tai?’ Atsakiau: ‘Ne, mano viešpatie’. 6Jis tarė man:
‘Štai VIEŠPATIES žodis #Ezr 5,2Zerubabeliui.
Ne galybe, ne jėga,
bet mano Dvasia, –
skelbia Galybių VIEŠPATS. –
7Kas tu toks, didysis kalne?
Tu pavirsi lyguma prieš Zerubabelį!
Jis padės baigiamąjį akmenį į vietą,
lydimas šauksmų: ‹Malonė! Malonė jam!›’
8Be to, mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
9‘Zerubabelio rankos padėjo pamatus šiems Namams,
jo rankos juos ir baigs’.
Tuomet žinosite,
kad Galybių VIEŠPATS atsiuntė mane pas jus.
10Juk visi, niekinę menkos pradžios dieną,
dabar džiaugsis ir regės
kertinį akmenį Zerubabelio rankoje.
[Paskui jis man atsakė:] #Apr 5,6‘Tai septynios VIEŠPATIES akys, užmatančios visą žemę’. 11– ‘O kas tie #Apr 11,4du alyvmedžiai: vienas – žvakidės dešinėje, o kitas – kairėje?’ – paklausiau. 12Ir dar pridūriau: ‘Kas tos dvi alyvmedžių šakos, pilančios aliejų per anuos aukso vamzdelius?’ 13Jis tarė man: ‘Argi nežinai, kas tai?’ – ‘Ne, mano viešpatie’, – atsakiau. 14Tuomet jis man paaiškino: ‘Tai du pateptieji, kurie tarnauja visos žemės Viešpačiui’.