Patarlių 30
LBD-EKU
30
Agūro žodžiai
1Agūro, Jakės Masiečio sūnaus, žodžiai,
šio žmogaus ištarmė.
Dievo nėra su manimi,
Dievo nėra su manimi, ir aš bejėgis#30,1 Arba: „Agūro, Jakės sūnaus, įkvėptieji žodžiai. Šio žmogaus ištarmė Itieliui, Itieliui ir Ukalui“..
2Juk aš per kvailas būti žmogumi;
net žmogiško supratimo man trūksta.
3Nesimokiau išminties
ir neturiu šventojo pažinimo.
4Kas užžengė į dangų ir vėl nužengė?
Kas pagavo vėją savo sauja?
Kas susėmė vandenis savo drabužiu?
Kas sužymėjo žemės ribas?
Kuo jis vardu? Kuo vardu jo sūnus?
Iš tikrųjų tu tai žinai!
5Kiekvienas Dievo žodis ugnimi išmėgintas!
Jis skydas tų, kurie juo pasitiki.
6Nieko prie jo žodžių nepridėk,
kad jis tavęs nepapeiktų ir nelaikytų melagiu.
Skaitmeninės patarlės
7Dviejų dalykų iš tavęs prašau,
neatsisakyk jų suteikti man dar prieš mirtį:
8atitolink nuo manęs vylių bei melą,
ir neduok man nei skurdo, nei turtų,
9tik suteik kasdienės duonos,
kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs
ir nesakyčiau: „Kas tas VIEŠPATS?“ –
arba, būdamas skurde, vogčiau
ir paniekinčiau savo Dievo vardą.
10Neskųsk tarno jo šeimininkui,
kad tarnas tavęs nekeiktų ir tu nenukentėtum.
11Yra tokių, kurie keikia savo tėvus
ir neneša palaimos savo motinoms.
12Yra tokių, kurie tariasi esą švarūs,
tačiau savo purvo nėra nusivalę.
13Yra tokių, kurių išpuikusios akys,
valdingas žvilgsnis!
14Yra tokių, kurių dantys it kalavijai,
nasrai it peiliai
šalies beturčiams, žmonijos vargšams suryti.
15Siurbėlė turi dvi dukteris: „Duok!“ ir „Duok!“
Tos trys niekada nėra sočios,
o „Gana!“ niekada nesako keturi:
16Šeolas, bevaisės įsčios,
nuolat vandens trokštanti žemė
ir ugnis, niekada nesakanti: „Gana“.
17Akis, kuri tyčiojasi iš savo tėvo
ir niekina savo seną motiną,
bus slėnio kranklių iškapota
ir erelio jauniklių sulesta.
18Trys dalykai man perdėm nuostabūs,
ir keturių iš tikrųjų negaliu suprasti:
19kaip erelis skrenda padangėmis,
kaip žaltys šliaužia statmena uola,
kaip laivas plaukia plačia jūra
ir kaip vaikinas randa kelią pas merginą.
20Taip elgiasi svetimautoja:
pavalgo, nusišluosto burną ir sako:
„Nieko pikta nepadariau!“
21Trys dalykai sudrebina žemę,
ir keturių ji jau nebegali pakelti:
22vergo, kai jis tampa karaliumi,
nepagydomo kvailio, kai jis sotus,
23bjaurios moters, kai ji išteka,
ir vergės, kai ji užima šeimininkės vietą.
24Keturi gyvūnai žemėje maži,
bet nepaprastai išmintingi:
25skruzdės – bejėgė tauta,
bet apsirūpinanti maistu vasarą,
26barsukai – negalinga padermė,
tačiau besistatanti namus uolose,
27skėriai, neturintys karaliaus,
bet besileidžiantys į žygį pulkais,
28driežas, kurį galima pagauti rankomis,
tačiau kuris randa kelią į karalių rūmus.
29Trys gyvūnai didingi savo eisena
ir keturi didingi savo žingsniu:
30liūtas, žvėrių galiūnas,
nenusileidžiantis niekam,
31gaidys, išdidžiai žingsniuojantis, ožys
ir karalius, kai nėra kas jam priešintųsi.
32Jeigu buvai toks kvailas, kad įžūliai elgeisi,
ar buvai pinklių spendėjas, stabtelk ir pagalvok!
33Juk kaip grietinę mušant, sumušamas sviestas,
ir kaip sumušus nosį, pasilieja kraujas,
taip žadinant pyktį, kyla vaidas.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis