Patarlių 20
LBD-EKU
20
1Vynas išjuokia, stiprusis gėrimas primuša;
neišmintingas, kas jais svaiginasi.
2Karaliaus rūstybė – tarsi liūto riaumojimas;
kas jį supykdo, tas savo gyvastį stato į pavojų.
3Garbinga žmogui vengti ginčų,
o kiekvienas kvailys leidžiasi į kivirčus.
4Sėjos metu tinginys nearia;
pjūčiai atėjus, jis ieško, bet nieko neranda.
5Žmogaus širdies užmojai – gilūs vandenys,
protingas žmogus gali jų semtis.
6Daugelis laiko save geros valios žmonėmis,
bet kas gali rasti žmogų, kuriuo galėtum pasitikėti?
7Teisus žmogus elgiasi dorai;
laimingi jo vaikai, gavę tokį paveldą!
8Kai karalius atsisėda į teismo sostą,
jis gali išsijoti visa pikta savo akimis.
9Kas gali sakyti: „Nuvaliau savo širdį.
Esu švarus, be nuodėmės!“
10Dvejopais svarsčiais ir dvejopais saikais –
abejais bjaurisi VIEŠPATS.
11Savo veiksmais net jaunuolis parodo,
ar jo elgesys sąžiningas ir doras.
12Ir girdinčią ausį, ir matančią akį –
abi VIEŠPATS padarė.
13Nepamėk miego, kad netaptum skurdžiumi;
laikyk plačiai atvertas akis, ir turėsi ko valgyti.
14„Nieko verta, nieko verta“, – sako pirkėjas,
o nueidamas puikuojasi#20,14 T. y. džiaugiasi pigiai nusipirkęs..
15Aukso ir brangakmenių gausu,
bet išmintingos lūpos – brangiausias papuošalas.
16Paimk drabužį laidavusio už atėjūną,
ir pasilaikyk jį kaip užstatą, nes jis laidavo už svetimšalę#20,16 Arba: „pasilaikyk užstatą, atiduotą už svetimšalius“..
17Duona, gauta per apgaulę, saldi,
bet vėliau burna taps pilna žvyro.
18Užmojai subręsta per pasitarimus;
kariauk protingai apsvarstydamas.
19Kas nuolat išduoda paslaptis, tas liežuvautojas;
todėl nebendrauk su tuščiu plepiu.
20Kas keikia savo tėvą ir motiną,
to žibintas užges visiškoje tamsoje.
21Nuosavybė, greitai įgyta pradžioje,
galų gale nebus palaiminta.
22Nesakyk: „Aš atlyginsiu už pikta!“
Pasitikėk VIEŠPAČIU, ir jis tau padės.
23Skirtingi svarsčiai pasibjaurėtini VIEŠPAČIUI,
nesąžiningos svarstyklės yra negeros.
24 VIEŠPATS veda žmogaus žingsnius;
tad kaip žmogus gali suvokti savo kelią?
25Įklius į spąstus tas, kas neapgalvotai sako: „Pašventinta!“ –
paskui ima gailėtis, davęs tokį įžadą.
26Išmintingas karalius išsijoja nedorėlius
ir kulia juos kuliamuoju ratu.
27Žmogaus gyvybės alsavimas – VIEŠPATIES žibintas,
apreiškiantis visas jo būties gelmes.
28Gerumas ir ištikimybė apsaugo karalių,
o jo sostas palaikomas teisumo.
29Jaunuolių papuošalas – jėga,
o seneliai gerbiami dėl jų žilų galvų.
30Mėlynės ir žaizdos yra užmokestis už pikta,
žmogaus gelmes siekiantys smūgiai.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis