Morkaus 9
LBD-EKU
9
Jėzaus atsimainymas
(Mt 17,1-8; Lk 9,28-36)
1Jis dar jiems kalbėjo: „Iš tiesų sakau jums: tarp čia stovinčių yra tokių, kurie neragaus mirties, kol išvys Dievo karalystę, ateinančią su galybe“.
2 # 2 Pt 1,17-18 Po šešių dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. 3Jo drabužiai ėmė taip baltai spindėti, kaip jų išbalinti negalėtų joks skalbėjas žemėje. 4Jiems pasirodė Elijas ir Mozė, kuriedu kalbėjosi su Jėzumi. 5Petras ir sako Jėzui: „Rabi, gera mums čia būti. Pastatykime tris palapines: vieną tau, antrą Mozei, trečią Elijui“. 6Jis nesižinojo, ką sakąs, nes jie buvo persigandę. 7Užėjo debesis ir uždengė juos, o iš debesies nuskambėjo balsas: #Mt 3,17; Mk 1,11; Lk 3,22„Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite jo!“ 8Ir tuojau, vėl apsižvalgę, jie nieko prie savęs nebematė, tik vieną Jėzų.
Antrasis Elijas
(Mt 17,9-13)
9Besileidžiant nuo kalno, Jėzus liepė niekam nepasakoti, ką jie buvo matę, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių. 10Jie gerai įsidėmėjo šį pasakymą ir svarstė, ką reiškia „prisikelti iš numirusių“. 11Jie klausė Jėzų: „Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau #Mal 3,23; Mt 11,14turįs ateiti Elijas?“ 12Jis atsakė: „Tikrai Elijas ateis pirmiau ir viską atitaisys. Bet kaipgi parašyta apie Žmogaus Sūnų, jog jis daug iškentėsiąs ir būsiąs paniekintas? 13Todėl aš jums sakau: Elijas buvo atėjęs, ir jie padarė su juo, ką norėjo, kaip apie jį parašyta“.#9,13 Žr. Mt 17,13.
Berniuko išgydymas
(Mt 17,14-21; Lk 9,37-42)
14Sugrįžę pas kitus mokinius, jie pamatė apie juos susirinkusią minią ir besiginčijančius su jais Rašto aiškintojus. 15Vos pastebėjusi Jėzų, minia labai nustebo, ir visi bėgo jo pasveikinti. 16Jis paklausė: „Ko ginčijatės su jais?“ 17Vienas iš minios jam atsakė: „Mokytojau, aš atvedžiau pas tave sūnų, kuris yra nebylės dvasios apsėstas. 18Kur tik sugriebusi, dvasia jį tąso, iš burnos jam eina putos, jis griežia dantimis ir pastyra. Aš prašiau tavo mokinius išvaryti dvasią, bet jie nevaliojo“. 19Tada Jėzus tarė: „O netikinti gimine! Iki kol man reikės su jumis būti? Kiek ilgai jus kęsti? Atveskite jį pas mane!“ 20Jie atvedė. Vos pamačiusi Jėzų, dvasia ėmė tąsyti berniuką, šis parpuolė ant žemės ir apsiputojęs pradėjo blaškytis. 21Jėzus paklausė tėvą: „Ar nuo seniai jam taip darosi?“ Jis atsakė: „Nuo pat kūdikystės. 22Dvasia jį dažnai į ugnį įstumdavo ir į vandenį, norėdama pražudyti. Tad jei ką gali, pasigailėk mūsų ir padėk mums!“ 23Jėzus jam atsakė: „‘Jei ką gali’?! Tikinčiam viskas galima!“ 24Vaiko tėvas sušuko: „Tikiu! Padėk mano netikėjimui!“ 25Matydamas susibėgančią minią, Jėzus sudraudė netyrąją dvasią: „Nebyle ir kurčia dvasia, įsakau tau, išeik iš jo ir daugiau nebegrįžk!“ 26Dvasia, klykdama ir smarkiai jį purtydama, išėjo. O berniukas liko tarsi lavonas, ir daugelis sakė: „Jis mirė“. 27Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir jis atsistojo.
28Kai Jėzus grįžo namo, mokiniai, pasilikę su juo vieni, klausė: „Kodėl mes negalėjome jos išvaryti?“ 29O jis atsakė: „Ta veislė neišvaroma nieku kitu, tik malda“.
Jėzus vėl apie savo mirtį
(Mt 17,22-23; Lk 9,43-45)
30Iš ten išėję, jie keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų. 31Mokydamas savo mokinius, jis tvirtino: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels“. 32Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti.
Kas didžiausias?
(Mt 18,1-5; Lk 9,46-48)
33Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ 34Jie tylėjo. Mat kelyje #Lk 22,24jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. 35Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: #Mt 20,26-27; 23,11; Mk 10,43-44; Lk 22,26„Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“ 36Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir apsikabinęs jį pasakė: 37#Mt 10,40; Lk 10,16; Jn 13,20„Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“.
Jėzaus vardo galia
(Mt 10,42; Lk 9,49-50)
38Jonas jam tarė: „Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis“. 39Jėzus atsakė: „Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. 40#Mt 12,30; Lk 11,23Kas ne prieš mus, tas už mus! 41#Mt 10,42Kas duos jums atsigerti taurę vandens dėl to, kad priklausote Mesijui, – iš tiesų sakau jums, – tas nepraras savo užmokesčio.
Kova su nuodėme
(Mt 18,6-9; Lk 17,1-2)
42Kas papiktintų vieną iš šitų tikinčių mažutėlių, tam būtų daug geriau, jeigu jam užkabintų ant kaklo asilo sukamų girnų akmenį ir įmestų į jūrą. 43#Mt 5,30Jei tavoji ranka gundo tave nusidėti, nusikirsk ją! Tau verčiau sužalotam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom patekti į pragarą, į negęstančią ugnį.#9,43 Kai kuriuose rankr. įterpiama eil. 44 ir 46: „kur kirminas nemiršta ir ugnis negęsta“. 45Ir jei tavoji koja veda tave į nuodėmę, nusikirsk ją, nes tau geriau luošam įžengti į gyvenimą, negu su abiem kojom būti įmestam į pragarą.#9,45 Žr. Mk 9,43. 47#Mt 5,29O jei tave gundo nusidėti tavoji akis, išlupk ją, nes verčiau tau vienakiui įeiti į Dievo karalystę, negu su abiem akim būti įmestam į pragarą, 48#Iz 66,24kur jų kirminas nemiršta ir ugnis negęsta. 49Mat kiekvienas bus pasūdytas ugnimi. 50Druska – geras daiktas, bet #Mt 5,13; Lk 14,34-35jei druska nustotų sūrumo, kuo ją pasūdysi? Turėkite savyje druskos ir taikiai sugyvenkite tarp savęs“.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis