Jozuės 13
13
Įsakymas padalyti kraštą
1Jozuė paseno ir sulaukė senyvo amžiaus. VIEŠPATS tarė jam: „Pasenai ir sulaukei senyvo amžiaus, bet dar yra likę labai daug žemės, kuri turi būti paveldėta. 2Štai žemė, kuri dar nepaveldėta: visos filistinų ir gešūriečių sritys, 3žemė nuo Šihoro į rytus nuo Egipto iki ribos Ekrono šiaurėje, laikoma kanaaniečių žeme, nors ji valdoma penkių filistinų valdovų, būtent Gazos, Ašdodo, Aškelono, Gato ir Ekrono, taip pat avų sritys 4pietuose, be to, visas kanaaniečių kraštas nuo sidoniečių Mearos iki Afeko prie amoritų ribos, 5gebaliečių kraštas su visu Libanu nuo Baal Gado Hermono kalno papėdėje iki Lebo Hamato rytuose 6su visais aukštumų gyventojais nuo Libano iki Misrefot Maimų, būtent su visais sidoniečiais. Aš pats tas tautas išvarysiu prieš izraelitams ateinant, tau reikės tik #Sk 33,54padalyti jų žemes Izraeliui burtų keliu, kaip esu tau įsakęs. 7Dabar padalyk šią žemę kaip paveldą devynioms giminėms ir pusei Manaso giminės“.
Užjordanė
8 #
Sk 32,33; Įst 3,12 Rubeno ir Gado giminės su kita Manaso giminės puse jau buvo gavę paveldą, kurį Mozė davė jiems Užjordanėje, rytų pusėje. Dievo tarnas Mozė jiems davė paveldą: 9Aroerą ant Arnono slėnio kranto ir miestą pačiame slėnyje, visą plokščiakalnį nuo Medebos iki pat Dibono, 10visus miestus amoritų karaliaus Sihono, viešpatavusio Hešbone, iki pat Amono ribos, 11be to, Gileadą ir visas gešūriečių bei maakų žemes, visą Hermono kalną ir visą Bašaną iki pat Salchos – 12visą karalystę Ogo, valdžiusio Bašaną iš Aštaroto ir Edrėjo. (Jis buvo paskutinis išlikęs refajas). Mozė nugalėjo juos ir išvarė. 13Bet gešūriečių ir maakų izraelitai neišvarė; Gešūras ir Maakatas išliko Izraelyje iki šios dienos.
14 #
Įst 18,1
Tik Levio giminei Mozė nedavė paveldo, nes ugninės atnašos VIEŠPAČIUI, Izraelio Dievui, yra jų paveldas, kaip [VIEŠPATS] yra sakęs#13,14 Žr. Kun 2,3 ir kt..
15Mozė davė paveldą Rubeno giminei pagal jos kiltis. 16Jų žemė buvo nuo Aroero ant Arnono slėnio kranto bei miesto pačiame slėnyje iki Medebos – visas plokščiakalnis 17su Hešbonu ir visais jam pavaldžiais plokščiakalnio miestais: Dibonu, Bamot Baalu, Bet Baal Meonu, 18Jahacu, Kedemotais, Mefaatu, 19Kirjataimais, Sibma, Ceret Šaharu ant kalvos slėnyje, 20Bet Peoru ant Pisgos šlaitų ir Bet Ješimotais, 21taigi visus miestus, esančius plokščiakalnyje ir visą karalystę amoritų karaliaus Sihono, viešpatavusio Hešbone. (Mozė nugalėjo jį ir Midjano vadus – Evį, Rekemą, Cūrą, Hūrą ir Rebą, Sihono didžiūnus, įsikūrusius krašte. 22Beoro sūnų žynį Bileamą izraelitai nužudė kalaviju drauge su kitais.) 23Rubeno giminės riba buvo Jordanas ir jo krantai. Tie miestai ir jiems pavaldžios gyvenvietės buvo Rubeno žmonių paveldas pagal jų kiltis.
24Mozė davė paveldą ir Gado giminei pagal jos kiltis. 25Jų žemė buvo Jazeras, visi Gileado miestai, pusė Amono krašto iki Aroero priešais Rabą 26nuo Hešbono iki Ramat Micpės bei Betonimų ir nuo Mahanaimų iki Debyro žemės, 27o Slėnyje – Bet Haramas, Bet Nimra, Sukotai ir Cafonas, likusioji Hešbono karaliaus Sihono karalystės dalis – Jordanas ir jo krantai iki pat žemutinio Kinereto jūros pakraščio rytų pusėje anapus Jordano. 28Tie miestai ir jiems pavaldžios gyvenvietės buvo Gado giminės paveldas pagal jos kiltis.
29Mozė davė paveldą ir pusei Manaso giminės. Jis buvo paskirstytas pagal jos kiltis. 30Jų žemė apėmė Mahanaimus, visą Bašaną – visą Bašano karaliaus Ogo karalystę – ir visas Jayro gyvenvietes Bašane, šešiasdešimt miestų. 31Pusė Gileado, įskaitant Aštarotą ir Edrėją – karališkuosius Ogo miestus Bašane, – priklauso Manaso sūnaus Machyro palikuonims, pusei Machyro palikuonių pagal jų kiltis.
32Taigi tokios yra paveldo dalys, kurias Mozė padalijo, būdamas Moabo lygumose, Užjordanėje į rytus nuo Jericho. 33#Sk 18,20; Įst 18,2Tačiau Levio giminei Mozė paveldo nedavė; pats VIEŠPATS, Izraelio Dievas, yra jų paveldas, kaip [VIEŠPATS] yra sakęs.
Currently Selected:
Jozuės 13: LBD-EKU
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.