Jono 3
LBD-EKU
3
Jėzus ir Nikodemas
1Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų didžiūnas. 2Jis atėjo nakčia ir kreipėsi į Jėzų: „Rabi, mes suprantame, kad esi atėjęs nuo Dievo kaip Mokytojas, nes niekas negalėtų padaryti tokių ženklų, kokius tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo“. 3Jėzus atsakė:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:
jei kas neatgims iš aukštybės#3,3 Arba: „iš naujo“.,
negalės regėti Dievo karalystės“.
4Nikodemas paklausė: „Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas nebejaunas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir vėl užgimti?“ 5Jėzus atsakė:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:
kas negims iš vandens ir Dvasios,
neįeis į Dievo karalystę.
6Kas gimė iš kūno, yra kūnas,
o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.
7Nesistebėk, jog pasakiau:
jums reikia atgimti iš aukštybės#3,7 Arba: „iš naujo“..
8Vėjas pučia#3,8 Arba: „dvasia dvelkia“., kur nori;
jo ošimą girdi,
bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina.
Taip esti ir su kiekvienu,
kuris gimė iš Dvasios“.
9Nikodemas atsiliepė: „Kaip tai gali būti?“ 10Jėzus jam atsakė: „Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?
11Iš tiesų, iš tiesų sakau tau:
mes kalbame, ką žinome,
ir liudijame, ką matėme,
tik jūs nepriimate mūsų liudijimo.
12Jei netikite, man kalbant apie žemės dalykus,
tai kaipgi tikėsite,
jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius?
13Niekas nėra pakilęs į dangų,
kaip tik Žmogaus Sūnus,
kuris nužengė iš dangaus#3,13 Kai kuriuose rankr. priduriama: „ir yra danguje“..
14Kaip #Sk 21,9Mozė dykumoje iškėlė žaltį,
taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus,
15kad kiekvienas, kuris jį tiki,
turėtų amžinąjį gyvenimą“.
16Dievas taip pamilo pasaulį,
jog atidavė savo viengimį Sūnų,
kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų,
bet turėtų amžinąjį gyvenimą.
17Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį,
kad jis pasaulį pasmerktų,
bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas.
18Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas,
o kas netiki, jau yra nuteistas už tai,
kad netiki Dievo viengimio Sūnaus#3,18 Pažod.: „netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo“..
19Teismo nuosprendis yra toksai:
atėjo šviesa į pasaulį,
bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą,
nes jų darbai buvo pikti.
20Kiekvienas nedorėlis
neapkenčia šviesos ir neina į šviesą,
kad jo darbai aikštėn neišeitų.
21O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą,
kad išryškėtų, jog jo darbai
atlikti Dieve.
Paskutinis Jono liudijimas
22Paskui Jėzus su mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštydino. 23Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten rinkdavosi krikštytis. 24#Mt 14,3; Mk 6,17; Lk 3,19-20Tuomet Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.
25Tarp Jono mokinių ir vieno žydo iškilo ginčas dėl apsivalymo apeigų. 26Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: „Rabi, vyras, kuris buvo su tavimi Užjordanėje, kurį tu paliudijai, jis taip pat ėmė krikštyti, ir visi bėga pas jį“. 27Jonas atsakė:
„Žmogus negali nieko pasiimti,
jeigu nebus jam duota iš dangaus.
28Jūs patys galite man paliudyti, jog esu sakęs: #Jn 1,20Aš ne Mesijas! Aš siųstas būti tik jo pirmtaku.
29Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis,
o sužadėtinio bičiulis,
kuris šalia stovi ir girdi,
džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu.
Šiam mano džiaugsmui dabar jau nieko netrūksta.
30Jam skirta augti,
o man – mažėti“.
31Kas iš aukštybių ateina,
tas už visus viršesnis,
o kas iš žemės gimė,
žemiškas pats ir žemiškai kalba.
Kas iš dangaus ateina,
tas už visus viršesnis.
32Jis liudija, ką yra girdėjęs ir matęs,
tik niekas jo liudijimo neklauso.
33O kas jo liudijimą priima,
tas pripažįsta, jog Dievas tiesakalbis,
34nes ką yra Dievas atsiuntęs,
tas kalba Dievo žodžius.
Dievas teikia jam Dvasią be saiko.
35Tėvas myli Sūnų
ir #Mt 11,27; Lk 10,22visa yra atidavęs į jo rankas.
36Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą,
o kas nenori Sūnaus tikėti – gyvenimo nematys;
virš jo kybo Dievo rūstybė.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis