Jono 4
LBD-EKU
4
Jėzus ir samariečiai
1Sužinojęs, kad fariziejai išgirdo jį daugiau už Joną susilaukiant mokinių ir gausiau krikštijant 2(nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik jo mokiniai), 3Jėzus paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją. 4Jam reikėjo eiti per Samariją. 5Taigi jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo #Pr 33,19; Joz 24,32lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui. 6Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus prisėdo palei šulinį. Buvo apie šeštą valandą.
7Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: „Duok man gerti“. 8(Tuo tarpu mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.) 9Samarietė atsakė: „Kaipgi tu, būdamas #Ezr 4,1-5; Neh 4,1-2žydas, prašai mane, samarietę, gerti?“ (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.) 10Jėzus jai tarė:
„Jei tu pažintum Dievo dovaną
ir kas yra tas, kuris tave prašo:
‘Duok man gerti’, –
rasi pati būtum jį prašiusi,
ir jis tau būtų gyvojo vandens davęs!“
11Moteris atsiliepė: „Viešpatie, bet juk tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens? 12Argi tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?!“ 13Jėzus atsakė:
„Kiekvienas, kas geria šitą vandenį,
ir vėl trokš.
14O kas gers vandenį, kurį aš duosiu,
tas nebetrokš per amžius,
ir vanduo, kurį jam duosiu,
taps jame versme vandens,
trykštančio į amžinąjį gyvenimą“.
15Tuomet moteris sušuko: „Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau semtis čionai!“ 16Jėzus atsiliepė: „Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia“. 17Moteris atsakė: „Aš neturiu vyro“. Jėzus jai tarė: „Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’, 18nes jau esi turėjusi penkis vyrus, ir dabartinis – ne tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“. 19Moteris atsiliepė: „Aš matau, Viešpatie, jog esi pranašas. 20Mūsų tėvai garbindavo Dievą ant šito kalno, o jūs tvirtinate, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia jį garbinti“. 21Jėzus atsakė:
„Moterie, tikėk manimi,
jog ateis valanda,
kada garbinsite Tėvą
ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.
22Jūs garbinate, ko nepažįstate,
o mes garbiname, ką pažįstame,
nes išganymas ateina iš žydų.
23Bet ateis valanda – jau dabar ji yra, –
kai tikrieji garbintojai
šlovins Tėvą dvasia ir tiesa.
Ir pats Tėvas tokių garbintojų ieško.
24Dievas yra dvasia,
ir jo garbintojai
turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“.
25Moteris jam sako: „Aš žinau, jog netrukus ateis Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs jis mums viską paskelbs“. 26Jėzus jai taria: „Tai aš, kuris su tavimi kalbu!“
27Tuo metu sugrįžo jo mokiniai ir nusistebėjo, kad jis šnekučiuoja su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: „Ko iš jos nori?“ arba: „Apie ką su ja kalbi?“ 28O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms: 29„Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik jis nebus Mesijas?!“ 30Ir žmonės iš miesto ėjo pas jį. 31Tuo tarpu mokiniai ėmė raginti: „Rabi, pasistiprink!“ 32O jis atsiliepė: „Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote“. 33Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: „Nejaugi kas atnešė jam valgyti?“ 34Bet Jėzus tarė:
„Mano maistas –
vykdyti valią to, kuris mane siuntė,
ir baigti jo darbą.
35Argi jūs nesakote:
‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’?
Štai sakau jums:
pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus;
jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.
36Jau pjovėjas uždarbį gauna
ir renkasi vaisių amžinajam gyvenimui,
kad lygiai džiaugtųsi sėjėjas ir pjovėjas.
37Teisingai priežodis sako:
‘Vienas pasėja, kitas nupjauna.’
38Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus,
į kurį jūs neįdėjote darbo.
Kiti pasidarbavo,
o jūs įstojote į jų darbą“.
39Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters liudijimo: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi“. 40Atėję samariečiai prašė jį pasilikti pas juos, ir jis ten pasiliko dvi dienas. 41Dar daugiau žmonių įtikėjo dėl jo pamokslų. 42O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“.
Valdininko sūnaus išgydymas
43Po dviejų dienų jis išvyko iš ten į Galilėją. 44#Mt 13,57; Mk 6,4; Lk 4,24Pats Jėzus buvo pareiškęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje“. 45Kai jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai pagarbiai jį #Jn 2,23priėmė, nes buvo matę jo darbus per šventes Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tas šventes.
46Jis vėl atėjo į Galilėjos Kaną, #Jn 2,1-11kur buvo pavertęs vandenį vynu. O Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo. 47Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžęs į Galilėją, jis atkeliavo pas jį ir maldavo eiti ir išgydyti marinamą jo sūnų. 48Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, jūs netikėsite“. 49O valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“. 50Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus žodžiais ir iškeliavo. 51Pareinantį pasitiko jį tarnai ir pranešė, kad vaikas gyvas. 52Jis pasiteiravo, kurią valandą sūnui pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar apie septintą valandą atslūgo jam karštis“. 53Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas“. Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai. 54Tai buvo antras ženklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis