Izaijo 9
LBD-EKU
9
1 # Mt 4,16; Lk 1,79 Tauta, gyvenusi tamsumoje,
pamatė didžią šviesą;
gyvenusiems nevilties šalyje
užtekėjo šviesybė.
2Tu išaukštinai tą tautą,
padarei jai didelį džiaugsmą.
Tavo akivaizdoje jie džiūgauja
lyg pjūties džiaugsmu,
lyg dalydamiesi grobiu.
3Juk tu sutriuškinai juos slėgusį jungą,
jų pečius lenkusią kartį,
jų nuožmaus prižiūrėtojo lazdą,
kaip anuomet, Midjano dieną.
4Visi sandalai karių,
trypusių mūšio maišatyje,
visos jų skraistės, išvoliotos kraujyje,
bus sudegintos ir pamaitins ugnį.
5Juk kūdikis#9,5 T. y. Emanuelis. mums gimė!
Sūnus mums duotas!
Jis bus mūsų valdovas.
Jo vardas bus
„Nuostabusis Patarėjas,
Galingasis Dievas,
Amžinasis Tėvas,
Ramybės Kunigaikštis“.
6 # Lk 1,32-33 Jo viešpatavimas beribis,
o taika begalinė.
Jis viešpataus Dovydo soste
ir valdys jo karalystę,
tvirtins ir palaikys ją
teismu ir teisumu
dabar ir per amžius.
Galybių VIEŠPATIES narsa tai įvykdys!
Šiaurinės karalystės galas
7Viešpats pasiuntė žodį prieš Jokūbą;
jis krito ant Izraelio.
8Visi žmonės jį žino,
Efraimas ir gyvenantys Samarijoje,
visi, kurie išdidžiai, įžūlia širdimi kalba:
9„Plytos subiro,
bet mes statysime iš tašytų akmenų;
platanai iškirsti,
bet mes vietoj jų imsime kedrus“.
10Tačiau VIEŠPATS žadina jų priešus eiti prieš juos,
kursto jų priešininkus imtis žygių.
11Aramas iš rytų pusės, o filistinai iš vakarų
ryja Izraelį godžiais nasrais.
Todėl jo pyktis neatlyžo,
jo ranka vis dar pakelta!
12O tauta negrįžo prie to, kuris ją mokė
plakdamas, ir neieškojo Galybių VIEŠPATIES.
13Taip VIEŠPATS nukirto Izraeliui
galvą ir uodegą,
palmę ir nendrę
tą pačią dieną.
14Seniūnai ir kilmingieji – tai galva,
o pranašas, kuris moko melo, – uodega.
15Šios tautos vadai – suvedžiotojai,
o tie, kuriuos jie veda, patenka į klystkelius.
16Todėl Viešpats netausos jų vyrų,
neparodys pagailos jų našlėms ir našlaičiams,
nes visi jie – bedieviai ir nedorėliai,
visų burnose nešvankūs plepalai.
Todėl jo pyktis neatlyžo,
jo ranka vis dar pakelta!
17Nedorumas liepsnoja lyg ugnis,
rydama erškėčius ir usnis;
jis įsiliepsnoja miškų tankmėse,
paversdamas jas aukštais dūmų stulpais.
18Nuo Galybių VIEŠPATIES pykčio dreba žemė,
žmonės virsta prakurais ugniai.
Nė vienas nesigaili savo brolio,
kiekvienas ryja savo brolį.
19Nors ir griebtų iš dešinės,
jie liktų alkani,
nors ir rytų iš kairės,
jie dar nepasisotintų.
20Manasas ryja Efraimą,
o Efraimas – Manasą.
Abu jie ryja Judą.
Todėl jo pyktis neatlyžo,
jo ranka vis dar pakelta!

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis