Pradžios 9
LBD-EKU
9
Dievo Sandora su Nojumi
1Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir tarė jiems: #Pr 1,28„Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę. 2Bijos jūsų ir drebės prieš jus visi žemės gyvuliai, visi padangių paukščiai – visa, kas juda žemėje, ir visos jūrų žuvys. Į jūsų rankas jie atiduoti. 3Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus. 4#Kun 7,26-27; 17,10-14; 19,26; Įst 12,16.23; 15,23Tiktai mėsos su jos gyvybe, su krauju joje, nevalgysite. 5Taip pat ir už jūsų kraują, jūsų gyvybę, reikalausiu atsiskaityti: iš kiekvieno gyvulio to reikalausiu ir iš žmonių – iš kiekvieno už artimo kraują – reikalausiu atsiskaityti už žmogaus gyvybę.
6 # Iš 20,13 Kas pralieja žmogaus kraują,
to kraują taip pat pralies žmogus,
# Pr 1,26 nes pagal savo paveikslą
Dievas sukūrė žmogų.
7O jūs #Pr 1,28būkite vaisingi ir dauginkitės,
pliskite žemėje ir užvaldykite ją!“
8Tuomet Dievas tarė Nojui ir su juo buvusiems sūnums: 9„Štai sudarau Sandorą su jumis ir jūsų būsimais palikuonimis, 10su visais gyvūnais, esančiais su jumis, – paukščiais, galvijais ir visais su jumis buvusiais žemės gyvuliais, kurie tik išlipo iš laivo. 11Aš palaikysiu Sandorą su jumis: niekada daugiau visi mirtingieji gyvūnai nebebus tvano vandenų išnaikinti, niekada daugiau nebebus tvano žemei nuniokoti. 12Ir tai, – pridūrė Dievas, – bus ženklas, kurį duodu visiems amžiams, mano Sandoros tarp manęs ir jūsų bei visų su jumis esančių gyvūnų: 13savo lanką padėjau į debesis, ir jis bus ženklas Sandoros tarp manęs ir žemės. 14Kai supūsiu viršum žemės debesis ir pasirodys debesyje mano lankas, 15aš atsiminsiu savo Sandorą tarp manęs ir jūsų bei visų mirtingųjų gyvūnų, ir vandenys niekada daugiau nebetaps tvanu visiems mirtingiesiems sunaikinti. 16Kai lankas bus debesyje, aš pažvelgsiu į jį ir atsiminsiu Sandorą tarp Dievo ir visų gyvūnų – visų žemėje esančių mirtingųjų“. 17Dievas sakė Nojui: „Tai bus ženklas Sandoros tarp manęs ir visų žemėje esančių mirtingųjų“.
18Nojaus sūnūs, išlipusieji iš laivo, buvo Semas, Chamas ir Jafetas. Chamas buvo Kanaano tėvas. 19Tai buvo Nojaus sūnūs, ir iš jų buvo apgyvendinta visa žemė.
20Nojus, žemės artojas, pirmas įsiveisė vynuogyną. 21Jis gėrė vyno, pasigėrė ir gulėjo nuogas palapinėje. 22Chamas, Kanaano tėvas, pamatė savo tėvo nuogumą ir papasakojo savo dviem broliams lauke. 23Tuomet Semas ir Jafetas paėmė drabužį, užsidėjo jį ant pečių ir, eidami atbuli, uždengė savo tėvo nuogumą. Kadangi jų veidai buvo nugręžti į kitą pusę, nuogo savo tėvo jie nematė. 24Išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, ką jo jauniausias sūnus buvo jam padaręs, 25Nojus tarė:
„Tebūna prakeiktas Kanaanas!
Jis bus žemiausias vergas
savo broliams“.
26Ir pridūrė:
„Šlovė VIEŠPAČIUI,
Semo Dievui!
Tebūna Kanaanas jiems vergas!
27Tepadaro Dievas vietos Jafetui,
teleidžia jam gyventi Semo palapinėse,
o Kanaanas tebūna jų vergas“.
28Po tvano Nojus gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų.
29Iš viso Nojus gyveno devynis šimtus penkiasdešimt metų. Po to jis mirė.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis