Pradžios 17
LBD-EKU
17
Apipjaustymo Sandora
1Kai Abromas buvo devyniasdešimt devynerių metų, VIEŠPATS pasirodė jam ir tarė: „Aš esu Dievas Visagalis. Eik mano keliu ir būk be priekaišto. 2Aš sudarysiu Sandorą tarp manęs ir tavęs; padarysiu tave be galo gausingą“. 3Abromas parpuolė kniūbsčias, o Dievas toliau kalbėjo: 4„Štai mano Sandora su tavimi: tu būsi tautų daugybės protėvis. 5Daugiau nebebūsi vadinamas Abromu, bet tavo vardas bus Abraomas#17,5 Hebr. ’aḇe̱rāhām su intarpu kildinamas iš ’āḇ hāmōn gōjim – „tėvas tautų daugybės“., nes #Rom 4,17padariau tave tautų daugybės tėvu. 6Padarysiu tave be galo vaisingą; iš tavęs padarysiu tautas, iš tavęs kils karaliai. 7Palaikysiu Sandorą tarp savęs ir tavęs bei tavo palikuonių po tavęs per jų kartas kaip #Lk 1,55amžiną Sandorą – būti tavo ir tavo palikuonių po tavęs Dievu. 8#Apd 7,5; Gal 3,16Tau ir tavo palikuonims po tavęs duosiu kraštą, kuriame gyveni kaip ateivis, visą Kanaano kraštą kaip amžiną nuosavybę. Aš būsiu jų Dievas“.
9Dievas kalbėjo Abraomui: „O tu savo ruožtu laikysiesi mano Sandoros, tu ir tavo palikuonys po tavęs per savo kartas. 10#Apd 7,8; Rom 4,11Štai Sandora, kurios laikysies, tarp manęs ir tavęs bei tavo palikuonių po tavęs: kiekvienas vyriškis iš jūsų bus apipjaustytas. 11Apipjaustysite apyvarpio odą, ir tai bus ženklas Sandoros tarp manęs ir jūsų. 12Per jūsų kartas kiekvienas vyriškis iš jūsų, sulaukęs aštuonių dienų, bus apipjaustytas; taip pat namuose gimęs vergas ar pirktinis iš pašaliečio, kuris nėra iš tavo palikuonių. 13Abu – vergas, gimęs tavo namuose, ir nupirktasis už tavo pinigus – turi būti apipjaustyti. Taip mano Sandora bus jūsų kūne amžina Sandora. 14Neapipjaustytas vyriškis, – kiekvienas, kurio apyvarpio oda nėra apipjaustyta, – bus atkirstas nuo savo giminės. Jis sulaužė mano Sandorą“.
15Dievas kalbėjo Abraomui: „O savo žmonos Sarajos nebevadinsi Saraja, nes jos vardas bus Sara. 16Aš palaiminsiu ją ir, be to, duosiu tau per ją sūnų. Aš ją laiminsiu; ji duos pradžią tautoms, iš jos kils karaliai“. 17Abraomas parpuolė veidu žemėn ir juokėsi, širdyje galvodamas: „Argi gali kūdikis gimti šimtamečiui seniui? Argi gali Sara, būdama devyniasdešimtmetė, gimdyti?“ 18Tad Abraomas Dievui ir sakė: „O kad Izmaelis gyvuotų tavo malone!“ 19O Dievas tarė: „Vis dėlto Sara pagimdys tau sūnų, ir tu pavadinsi jį Izaoku. Aš palaikysiu savo Sandorą su juo kaip amžiną sandorą jo palikuonims. 20Ir dėl Izmaelio tave išklausiau: štai laiminsiu jį, padarysiu be galo gausingą. Jis bus dvylikos vadų tėvas; padarysiu iš jo didelę tautą. 21Bet savo Sandorą aš palaikysiu su Izaoku, kurį Sara tau pagimdys šiuo laiku kitais metais“. 22Vos pabaigęs kalbėtis, Dievas pakilo nuo Abraomo.
23Tuomet Abraomas paėmė savo sūnų Izmaelį ir visus vergus, gimusius jo namuose bei pirktus jo pinigais, visus savo namų vyriškius, ir tą pačią dieną, kaip Dievas jam buvo įsakęs, apipjaustė jų apyvarpio odą. 24Abraomas buvo devyniasdešimt devynerių metų, kai jam buvo apipjaustyta apyvarpio oda. 25O jo sūnus Izmaelis buvo trylikametis, kai jam buvo apipjaustyta apyvarpio oda, 26Abraomas ir Izmaelis buvo apipjaustyti tą pačią dieną. 27Drauge su jais apipjaustyti visi jo namų vyrai – vergai, gimę namuose, ir pirktiniai iš pašaliečių.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis