Apostolu Dorbi 4
4
IV.
Pīters un Jōņs augstōs padūmes prīškā.
1Koleidz jī ļaudim šytū runōja, klōt pīgōja goreidznīki, svētneicas prīkšnīks un sadduceji.#4:1 Sadduceji beja vīna nu jūdu sektom, kas nūlīdze mīsas augšamceļšonūs. 2Jī beja apkaitynōti, ka tī mōceja ļaudis un ikš Jezus sludynōja augšamceļšonūs nu myrūnim. 3Tōpēc tī jūs sajēme cīši un leidz nōkūšai dīnai īslūdzeja cītumā, jo beja jau klōtu vokors. 4Daudzejī nu tim, kas šytū runu dzērdēja, palyka ticeigi. Un tai veirīšu skaits pasalelynōja leidz pīcom tyukstūšom.
5Un nūtyka, ka nōkūšā reitā Jeruzalemā sasapuļcēja vērsinīki, tautas vacōkī, Rokstim mōceitī, 6vērsgoreidznīki Annass un Kaifass, Jōņs, Aleksandrs un visi tī, kas pi vērsgoreidznīku kōrtas pīdarēja. 7Jī lyka atvest tūs sev prīškā un vaicōja: Ar kaidu pylnvaru vai kō vōrdā jyus šytū darejot?
8Tad Pīters, Svātō Gora pōrjimts, jim saceja: Tautas prīkšnīki un Izraeļa vacōkī, 9jo mes šudiņ slymam cylvākam izdareitōs labdareibas dēļ teikam izmaklāti, caur kū jys ir palicis vasals, tad lai byus jums visim un vysai Izraeļa tautai zynoms: 10Jezus Kristus nu Nazaretes vōrdā, kuru jyus pikolot krystā, bet Dīvs pīcēle nu myrūnim: caur Jū šytys cylvāks stōv jyusu prīškā vasals. 11Jys ir tys akmiņs, kuru jyus, cēlēji, atmetet, bet Jys palyka par styura pamatakmini. 12Un ni kamā cytā pesteišonas navā, jo ni vīns cyts vōrds zam dabasim cylvākim navā dūts, caur kuru mes varātu pesteišonu īmontōt.
13Radzādami Pītera un Jōņa drūšsirdeibu un nūmaneidami, ka tī ir namōceiti un naizgleitōti cylvāki, jī breinōjōs un pazyna, ka tī beja Jezus mōcekli. 14Un radzādami pi jūs klōtasūšu izvasalotū cylvāku, jī nazynōja, kū atbiļdēt, 15un lyka tim nu augstōs padūmes īt prūjom. Tad jī cyts ar cytu sasarunōja saceidami: 16Kū mes ar šitim cylvākim lai dorom? Tadei ir skaidrs, ka tys breinums caur jim ir nūticis, un tys ir visim Jeruzalemas īdzeivōtōjim zynoms, un mes tū nūlīgt navaram. 17Un lai šei līta tautā naizaplateitu tōļōk, pīdraudēsim jim, ka par tū vōrdu ni vīnam cylvākam vairs narunōtu. 18Tad ji īsauce tūs atpakaļ un nūlīdze, ka Jezus vōrdā vairs ni sludynōtu, ni mōceitu.
19Bet Pīters ar Jōni tim atbyldādami saceja: Vai Dīva prīškā tys ir taisneigi: jyusu vairōk klauseit na kai Dīva? — Sprīdit poši.#4:19 Dīvs līk K. Jezus vōrdu sludynōt vysom tautom, bet jyus tū nūlīdzat. Dīva tadei vairōk vajaga klauseit, kai ļaužu. 20Mes gon nikaidā ziņā navaram narunōt tō, kū mes poši asam redzējuši un dzērdējuši. 21Bet tī jim pīdraudēja vēļ vairōk un tad palaide vaļā. Jī ļaužu dēļ navarēja atrast nikaida pamata, lai jūs nūstrōpātu, jo tō nūtykuma dēļ visi slaveja Dīvu. 22Tam cylvākam, kuram tys izvasalōšonas breinums nūtyka, beja pōri četrudesmit godu.
Pateiceibas lyugšona.
23Palaisti vaļā, jī aizgōja pi sovejim un izstōsteja vysu, kū vērsgoreidznīki un tautas vacōkī jim saceja. 24Šytū ziņu izdzērduši, visi reizē pacēle sovu bolsu uz Dīvu un lyudzēs: Kungs, Tu radeji dabasus, zemi, jyuru un vysu, kas jamōs ir. 25Tu caur Svātū Goru nu myusu tāva, tova kolpa, lyupom saceji:
Kōpēc viļņojās tautas,
un ļaudis gōdoj tukšas lītas?
26Kōpēc sasacēļ zemes kēneni,
un kōpēc vaļdinīki puļcejās pretim
pret Kungu un pret Jō Apsvaideitū?
27Šamā piļsātā, patīši, Erods un Pontijs Pilats sasapuļcēja ar pogōnim un ar Izraeļa ciļtim pret Tovu svātū Dālu Jezu, kuru Tu apsvaideji. 28Jī izpiļdeja tū, kū Tova rūka un Tovs vysvareigais lāmums beja nūteicis. 29Kungs, raug, kai tagad jī breidynoj. Tōdēļ dūd sovim kolpim spāku, ka jī drūšsirdeigi sludynōtu visim Tovu Vōrdu. 30Izstīp sovu rūku, lai caur Tova svātō Dāla Jezus vōrdu nūteik izavasalōšonas, zeimes un breinumi.
31Jim lyudzūtīs, aiztreisēja tei vīta, kur jī beja sasalasejuši, un jī tyka pīpiļdeiti ar Svātū Goru un drūšsirdeigi sludynōja Dīva vōrdu.
Kristticeigūs vīnprōteiba
32Un vysam ticeigūs pulkam beja vīna sirds un vīna dvēsele Nivīns tō, kū turēja, naīskaiteja par sovu īpašumu: vyss jim beja kūpejs. 33Apostoli ar lelu veiksmi līcynōja par Kunga Jezus (Kristus) augšamceļšonūs. 34Vysūs mitēja lela žēlesteiba. Tōpēc ari storp jim nabeja ni vīna tryuceiga. Kam beja zemes gobols vai mōja, tys, jū pōrdevis, sajimtū moksu atnese 35un nūlyka pi apostolu kōjom. Nu šytō tad ikvīnam pēc vajadzeibas tyka izdaleits. 36Tai levitam Jezupam nu Cyra, kuru apostoli nūsauce par Barnabasu, tys ir Īprīcynōšonas dālu, beja zemes gobols. 37Jys tū pōrdeve un naudu atnesis nūlyka pi apostolu kōjom.
Currently Selected:
Apostolu Dorbi 4: LGT
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Aloizius Broks: Svātī roksti. Jezus Kristus Evangelijs und Apostolu Darbi 1933, Apostols vystules i apokalypsis 1937.
Apaštalų darbai 4
4
1Jiems dar kalbant miniai, prie jų priėjo kunigų, šventyklos apsaugos viršininkas ir sadukiejų,
2kurie buvo labai pasipiktinę, kad apaštalai moko žmones ir skelbia mirusiųjų prisikėlimą Jėzuje.
3Jie suėmė juos ir įkalino iki kitos dienos, nes jau buvo vakaras.
4Bet daugelis, girdėjusių žodį, įtikėjo, ir tikinčiųjų skaičius padidėjo maždaug iki penkių tūkstančių.
5Rytojaus dieną Jeruzalėje susirinko tautos vadovai, vyresnieji ir Rašto žinovai,
6taip pat vyriausiasis kunigas Anas, Kajafas, Jonas, Aleksandras ir kiti vyriausiojo kunigo giminės.
7Pasistatę apaštalus viduryje, jie paklausė: „Kokia jėga ar kieno vardu jūs tai padarėte?“
8Tada Petras, kupinas Šventosios Dvasios, jiems atsakė: „Tautos vadovai ir Izraelio vyresnieji!
9Jeigu dėl gero darbo ligotam žmogui šiandien mūsų klausinėjate, kaip jis buvo išgydytas,
10tai tebūnie jums visiems ir visai Izraelio tautai žinoma: vardu Jėzaus Kristaus iš Nazareto, kurį jūs nukryžiavote ir kurį Dievas prikėlė iš numirusių! Jo dėka šis vyras jūsų akivaizdoje stovi sveikas.
11Jėzus yra „akmuo, kurį jūs, statytojai, atmetėte ir kuris tapo kertiniu akmeniu“.
12Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti.“
13Matydami Petro ir Jono drąsą ir patyrę, kad tai nemokyti, paprasti žmonės, jie labai stebėjosi; be to, atpažino juos buvus kartu su Jėzumi,
14bet, matydami stovintį su jais pagydytąjį, jie neturėjo ką pasakyti prieš.
15Tada liepė jiems išeiti iš sinedriono ir ėmė tartis:
16„Ką daryti su šitais žmonėmis? Juk visiems Jeruzalės gyventojams žinomas jų padarytas akivaizdus stebuklas, ir mes to negalime nuneigti.
17Bet kad tai nepasklistų tarp žmonių, griežtai uždrauskime, kad jie nė vienam žmogui daugiau nekalbėtų tuo vardu.“
18Ir vėl juos pasišaukę, įsakė jiems išvis neskelbti ir nemokyti Jėzaus vardu.
19Tačiau Petras ir Jonas jiems atsakė: „Spręskite patys, ar teisinga Dievo akivaizdoje jūsų klausyti labiau negu Dievo!
20Juk mes negalime nekalbėti apie tai, ką matėme ir girdėjome.“
21Prigrasinę jie paleido juos, nes nerado už ką bausti, – dėl žmonių, nes visi garbino Dievą už tai, kas buvo įvykę.
22Vyras, kuris patyrė tą išgydymo stebuklą, buvo daugiau nei keturiasdešimties metų.
23Paleisti jie atėjo pas saviškius ir išpasakojo, ką jiems sakė aukštieji kunigai ir vyresnieji.
24Išklausę visi vieningai pakėlė balsus į Dievą ir sakė: „Valdove, Tu esi Dievas, sutvėręs dangų, žemę, jūrą ir visa, kas juose yra.
25Tu kalbėjai savo tarno Dovydo lūpomis: „Kodėl niršta pagonys, kam veltui tautos sąmokslus rengia?
26Žemės karaliai sukilo, valdovai susibūrė draugėn prieš Viešpatį ir Jo Kristų.“
27Prieš Tavo šventąjį Sūnų Jėzų, kurį Tu patepei, iš tiesų susibūrė Erodas, Poncijus Pilotas su pagonimis ir Izraelio tauta,
28kad įvykdytų, ką Tavo ranka ir sprendimas iš anksto buvo nulėmę įvykti.
29O dabar, Viešpatie, pažvelk į jų grasinimus ir duok savo tarnams su didžia drąsa skelbti Tavo žodį,
30ištiesdamas savo ranką išgydymams, ir kad būtų daromi ženklai bei stebuklai Tavo šventojo Sūnaus Jėzaus vardu.“
31Jiems pasimeldus, sudrebėjo susirinkimo vieta, visi prisipildė Šventosios Dvasios ir drąsiai skelbė Dievo žodį.
32Visa tikinčiųjų daugybė buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet visa jiems buvo bendra.
33Apaštalai su didžiule jėga liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir didi malonė buvo su jais visais.
34Tarp jų nebuvo stokojančių, nes visi, kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, o už tai gautus pinigus atnešdavo
35ir sudėdavo prie apaštalų kojų, ir kiekvienam buvo dalijama, kiek kam reikėjo.
36Jozė, apaštalų pramintas Barnabu (išvertus tai reiškia: „Paguodos sūnus“), levitas, kilęs iš Kipro,
37pardavęs savo žemės sklypą, atnešė pinigus ir padėjo apaštalams po kojų.
Currently Selected:
:
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn More About Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas