Apostolu Dorbi 5
5
V.
Ananiass un jō sīva.
1Ari vīns cylvāks, vōrdā Ananiass, kūpā ar sovu sīvu Safiru pōrdeve sovu īpašumu. 2Sīvai zynūt, jys sajimtōs naudas daļu aizturēja sev; ūtrū daļu aiznese un nūlyka apostolim pi kōjom. 3Bet Pīters saceja: Ananias, kai tad ļaunais gors varēja īkārdynōt tovu sirdi, ka tu Svātajam Goram malōtu un sajimtōs par zemes gobolu naudas daļu paturātu sev?#5:3 Kas maloj apostolim, tys maloj Svātajam Goram. 4Vai tad jei nabyutu palykuse par tova poša īpašumu, jo tu jōs nabyutu pōrdevis? Un ka ari tu pōrdevi, vai tad ar sajimtū naudu navarēji reikōtīs breivi? Kai tu varēji sovā sirdī īlaist šytaidu lītu? Tu tadei na cylvākam, bet Dīvam samalōji! 5Dzērdādams šytūs vōrdus, Ananiass pakryta un nūmyra. Vysus, kas šytū dzērdēja, pōrjēme lela baile. 6Pīsacāluši jaunēkli apsedze jū un aiznese uz kopu.
7Un nūtyka, ka pēc kaidom trejom stuņdem atgōja ari jō sīva. Tō, kas beja nūticis, jei nazynōja. 8Pīters jai saceja: Soki maņ, vai zemes gobolu jyus par šitik vīn pōrdevet? Jei atbiļdēja: Tai, par šitik. 9Tad Pīters jai saceja: Kōpēc jyus sasarunōjot kārdynōt Svātū Goru? Raug, tūs kōjas, kas tovu veiru aiznese uz kopu, jau ir pi durovom, lai ari tevi aiznastu. 10Tei uz reizes pakryta pi jō kōjom un nūmyra. Īgōjuši jaunēkli atroda jū jau nadzeivu. Aiznasuši jī aproka jū suplok jōs veiram. 11Lelas bailes pōrjēme vysu draudzi un vysus tūs, kas par šytū dzērdēja.
12Caur apostolu rūkom nūtyka tautas vydā daudz zeim’u un breinumu. Visi vīnprōteigi sasalaseja Salomona siņcēs. 13Nivīns nu svešinīkim naīsadrūšynōja jim pīsavīnōt, bet ļaudis jūs augsti cīnēja. 14Ticeigūs ikš Kunga veirīšu un sīvīšu skaits pasalelynōja arvīnu vairōk un vairōk. 15Pat slymūs nese uz ceļa un lyka jūs uz gultom un krāslim, lai kaut garumejūšō Pītera susātivs krystu uz vīna vai ūtra (un tī palyktu nu sovas slimeibas vasali). 16Ari nu tim mīstim, kas beja apkōrt ap Jeruzalemu, ļaudis saplyuda, nasdami slymūs un naškeistūs goru mūceitūs, un visi tyka izvasalōti.
Apostolu vojōšona.
17Tad vērsgoreidznīks un ar jū visi jō un sadduceju sektas pīkritēji, 18skaudeibas piļni, pacēle pret apostolim rūkas un lyka jūs īslūdzeit kūpejā cītumā. 19Bet Kunga eņgeļs, nakt attaisejis cītuma vōrtus, izvedis jūs ōrā, saceja: 20Ejte un, nūstōjuši svētneicā, sludynojit tautai vysu šytōs dzeives mōceibu. 21Šytū izdzērduši, jī, gaismai austūt, aizgōja uz svētneicu un mōceja.
Atgōjis vērsgoreidznīks ar sovim pīkritējim sasauce augstū padūmi un vysus Izraeļa dālu vacōkūs un aizsyuteja uz cītumu, lai jūs atvastu. 22Aizgōjuši kolpi (attaiseja cītumu), bet jūs cītumā naatroda. Tad jī grīzēs atpakaļ un paziņōja saceidami: 23Cītumu mes atrodom aizslāgtu, ari sorgus sovōs vītōs pi durovom; bet atdarejuši, mes īškā naatrodom nikō. 24Šytū izdzērduši, svētneicas vērsinīks un vērsgoreidznīki navarēja saprast, kai tys varēja nūtikt.
25Bet kaids īgōjis jim paziņōja: Raug, tī cylvāki, kurus jyus īslūdzejot cītumā, ir svētneicā un mōca ļaudis. 26Tad vērsinīks ar kolpim aizgōjuši atvede jūs šur, tūmār na ar varu, jo jī beidōs, ka ļaudis nanūmātōtu jūs pošus ar akminim. 27Atvaduši jī stōdeja tūs augstōs padūmes prīškā. Vērsgoreidznīks jim saceja: 28Vai tad mes jums styngri nanūlīdzem Tō vōrdā mōceit? Bet raug, jyus ar tū sovu mōceibu pōrpyldot Jeruzalemu un grybat uz mums pagrīzt tō Cylvāka asni.#5:28 Vai tad jyus gribit, ka myusus apvaiņōtu K. Jezus nōvē.
29Pīters kūpā ar citim apostolim atbiļdēja: Dīva vairōk vajag klauseit, na ļaužu. 30Myusu tāvu Dīvs Jezu, kuru jyus krysta kūkā pakōret un nūnōvējōt, pīcēle augšam. 31Dīvs Jū pi sovas lobōs rūkas paaugstynōja par Vaļdnīku un Pesteitōju, lai Izraeļam dūtu atsagrīzšonu un grāku atlaisšonu. 32Un kai mes, tai ari Svātais Gors, kuru Dīvs īdeve tim, kas Jō klausa, asam šytūs nūtykumu līcinīki.
Gamalieļa padūms.
33Šytūs vōrdus dzērdādami, tī ļūti aizadusmōja un nūlēme jūs nūnōvēt. 34Tad nu augstōs padūmes vyda pīsacēle vīns farizejs, vōrdā Gamalieļs, vysā tautā īvārojams Rokstim mōceitais. Jys pavēlēja tūs veirus uz moza laiceņa izvest ōrā. 35Tad jys tim saceja: Jyus, Izraeļa veiri, apdūmojit labi, kū jyus ar tim veirim gribit dareit. 36Tadei pyrms kaida laika pasacēle Teudas, jys sevi īskaiteja par kaut kū sevišku un īgyva sev pīkritēju ap četrom tyukstūšom cylvāku. Bet jū nūsyta, un visi jō pīkritēji tyka izklaidōti un iznycynōti. 37Pēc tō, saraksteišonas dīnōs, izacēle Judass nu Galilejas un īgyva daudzi pīkritēju, bet ari jys iznyka, un visi jō pīkritēji tyka izklaidōti. 38Tōpēc es jums dūdu nōkūšu padūmu: Atsastōjit nūst nu šitim ļaudim un laidit jūs vaļā. Un jo tys nūdūms un līta paīt nu ļaudim, — jys izniks pats, 39bet jo paīt nu Dīva, tad jyus tōs iznycynōt naspēsit, cytaiž jyus byusit uzskateiti par Dīva pretinīkim. Un jī tam pīkryta. 40Tad jī pasauce apostolus, lyka jūs nūšausteit un, aizlīguši tim Jezus vōrdā runōt, palaide vaļā. 41Bet jī nu augstōs padūmes aizgōja prūjom piļni prīcas, jo jī beja atrosti par cīneigim (Jezus) Vōrda dēļ cīst pazamōšonu. 42Un jī napōrstōja dīn dīnā mōceit kai svētneicā, tai ari mōjōs un sludynōt Jezu Kristu.
Currently Selected:
Apostolu Dorbi 5: LGT
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Aloizius Broks: Svātī roksti. Jezus Kristus Evangelijs und Apostolu Darbi 1933, Apostols vystules i apokalypsis 1937.
Apaštalų darbai 5
5
1O vienas vyras vardu Ananijas su savo žmona Sapfyra pardavė nuosavybę
2ir, žmonai pritariant, pasiliko dalį gautų pinigų, o kitą dalį atnešė ir padėjo prie apaštalų kojų.
3Petras paklausė: „Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį, kad tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilikdamas dalį už žemę gautų pinigų?
4Argi nebuvo tavo tai, ką turėjai, ir ką gavai pardavęs, argi nebuvo tavo žinioje? Tai kodėl gi taip sumanei savo širdyje? Tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!“
5Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas krito ant žemės ir mirė. Didelė baimė apėmė visus tai girdėjusius.
6Keli jaunuoliai pakilo, suvyniojo jį marškomis, išnešė ir palaidojo.
7Po kokių trijų valandų atėjo jo žmona, kuri nežinojo, kas buvo atsitikę.
8Petras jos paklausė: „Pasakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?“ „Taip, už tiek“, – atsakė ji.
9Tada Petras jai tarė: „Kodėl susitarėte mėginti Viešpaties Dvasią? Štai ties durimis skamba žingsniai tų, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš.“
10Bematant ji susmuko jam po kojų ir mirė. Atėję jaunuoliai rado ją negyvą, nunešė ir palaidojo šalia vyro.
11Didelė baimė apėmė visą bažnyčią ir visus, kurie apie tai išgirdo.
12Per apaštalų rankas tarp žmonių vyko daug ženklų ir stebuklų. Visi jie vieningai rinkdavosi Saliamono stoginėje.
13Iš kitų nė vienas neišdrįsdavo prie jų prisidėti. Žmonės juos labai gerbė.
14Ir vis labiau augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį.
15Net į gatves nešdavo ligonius ir guldydavo ant neštuvų bei lovų, kad, Petrui praeinant pro šalį, bent jo šešėlis kristų ant gulinčiųjų.
16Taip pat ir iš aplinkinių miestų daugybė žmonių keliaudavo į Jeruzalę, gabendami sergančius ir netyrųjų dvasių kankinamus, ir visi jie būdavo išgydomi.
17Tuomet sujudo vyriausiasis kunigas ir visi jo šalininkai iš sadukiejų atskalos. Degdami pavydu,
18jie suėmė apaštalus ir įmetė juos į viešą kalėjimą.
19Bet Viešpaties angelas naktį atidarė kalėjimo vartus, išvedė juos ir tarė:
20„Eikite ir, atsistoję šventykloje, skelbkite žmonėms visus šio Gyvenimo žodžius.“
21Tai išgirdę, jie auštant nuėjo į šventyklą ir ėmė mokyti. Tuo metu vyriausiasis kunigas ir jo šalininkai sukvietė sinedrioną bei visą Izraelio tautos vyresniųjų tarybą ir nusiuntė į kalėjimą tarnus atvesti apaštalus.
22Bet tarnai nuėję nerado jų kalėjime ir sugrįžę pranešė:
23„Kalėjimą radome saugiai užrakintą ir sargybinius stovinčius prie vartų. Bet atidarę nieko viduje neradome!“
24Išgirdę tokį pranešimą, vyriausiasis kunigas, šventyklos apsaugos viršininkas ir aukštieji kunigai suglumo, nesuprasdami, ką tai galėtų reikšti.
25Tuomet kažkas atėjęs pranešė: „Tie vyrai, kuriuos buvote uždarę kalėjime, stovi šventykloje ir moko žmones.“
26Tada viršininkas su tarnais nuėjo ir atsivedė juos be prievartos, nes bijojo žmonių, kad neužmėtytų akmenimis.
27Taigi atsivedę apaštalus, pastatė juos sinedrione. Vyriausiasis kunigas jiems tarė:
28„Argi mes jums drauste neuždraudėme mokyti tuo vardu, o štai jūs užtvindėte Jeruzalę savo mokymu ir dar norite ant mūsų užtraukti to žmogaus kraują.“
29Petras ir apaštalai atsakė: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių.
30Mūsų tėvų Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte, pakabindami ant medžio.
31Dievas išaukštino Jį savo dešine kaip Vedlį ir Gelbėtoją, kad suteiktų Izraeliui atgailą ir nuodėmių atleidimą.
32Mes esame Jo ir tų įvykių liudytojai, taip pat ir Šventoji Dvasia, kurią Dievas suteikė Jam paklūstantiems.“
33Girdėdami šituos žodžius, jie baisiai įtūžo ir ketino juos užmušti.
34Tuomet sinedrione pakilo vienas fariziejus vardu Gamalielis, visos tautos gerbiamas Įstatymo mokytojas. Jis įsakė trumpam išvesti apaštalus
35ir tarė susirinkusiems: „Vyrai izraelitai! Gerai pagalvokite, kaip pasielgti su šitais žmonėmis.
36Juk prieš kiek laiko buvo iškilęs Teudas, kuris laikė save kažkuo nepaprastu. Prie jo prisidėjo apie keturis šimtus vyrų, bet jis buvo užmuštas, visi šalininkai išsisklaidė ir nuėjo niekais.
37Po jo, gyventojų surašymo dienomis, atsirado Judas Galilėjietis ir patraukė nemažai žmonių paskui save. Jis taip pat žuvo, o visi jo sekėjai buvo išblaškyti.
38Todėl dabar jums sakau: palikite šituos žmones ramybėje, paleiskite juos. Jei šis sumanymas ir ši veikla iš žmonių, – jie žlugs savaime,
39o jeigu iš Dievo, tai jūs nepajėgsite jų sunaikinti. Žiūrėkite, kad nepasirodytumėte kovojantys prieš Dievą!“ Jie paklausė jo patarimo.
40Pasišaukę apaštalus, nuplakdino juos, uždraudė kalbėti Jėzaus vardu ir paleido.
41O tie ėjo iš sinedriono džiaugdamiesi, kad buvo palaikyti vertais dėl Jėzaus vardo iškęsti paniekinimą.
42Kiekvieną dieną šventykloje ir po namus jie nesiliovė mokyti bei skelbti Jėzų Kristumi.
Currently Selected:
:
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn More About Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas