Apostolu Dorbi 3
3
III.
Pīters ar Jōni padora vasalu slymū un mōca ļaudis.
1Ap deveitū lyugšonas stuņdi Pīters un Jōņs aizgōja uz svētneicu. 2Te atnese vīnu cylvāku, kurs beja klybs nu pošas dzimšonas. Jū ikdīnas nūlyka pi svētneicas tai sauktajim Skaistajim Vōrtim, lai jys nu svētneicā ejūšim lyugtu dōvonas. 3Īraudzejis svētneicā ejūšu Pīteri un Joni, jys lyudze nu tim dōvonas. 4Bet Pīters, kūpā ar Jōni uz jō vārdamīs, saceja: Pasaver uz mums! 5Jys, cereibā kaut kū nu jim sajimt, pasavēre. 6Bet Pīters jam saceja: Maņ navā ni zalta, ni sudobra, bet tū, kas maņ ir, tev dūšu: Jezus Kristus nu Nazaretes vōrdā celīs augšā un staigoj! 7Un, pajēmis tū aiz lobōs rūkas, pīcēle stōvu. Un tyuleņ jō kōjas un lūcātives palyka stypras. 8Pīsatryucis kōjōs, jys stōvēja un staigōja. Reizē ar jim tys īgōja svētneicā, staigōja un lākōja apkōrt un slaveja Dīvu. 9Un visi ļaudis jū redzēja staigojūt un slavejūt Dīvu. 10Pazynuši, ka jys ir tys cylvāks, kas, dōvonu lyugdams, sēdēja pi svētneicas Skaistajim Vōrtim, jī uzatrauce un breinōjōs par vysu tū, kas ar jū beja nūticis. 11Tai kai jys turējōs pi Pītera un Jōņa, visi ļaudis breinōdamīs sasapuļcēja ap jim tai saucamajōs Salomona siņcēs. 12Tu radzādams, Pīters runōja ļaudim:
Izraeļa veiri, kōpēc jyus tam breinojitēs? Un kōpēc jyus apbreinojat myusus, itkai mes ar sovu spāku vai varu padarejom tū, ka tys staigoj?
13Abraama, Izaaka un Jākuba Dīvs, myusu tāvu Dīvs uzslaveja sovu Dālu Jezu, kuru jyus nūdevet un Pilata prīškā aizalīdzet, ka tys beja nūsprīdis Jū palaist vaļā. 14Jyus Svātō un Taisneigō aizalīdzet un izlyudzet sev apžālōt slapkovu.#3:14 Jūdi K. Jezus aizalīdze un sev izlyudze Barabbasu. 15Jyus tadei nūnōvējot dzeives Devēju, kuru Dīvs pīcēle nu myrūnim, un mes asam tō līcinīki. 16Caur ticeibu Jō vōrdim tys Vōrds pastateja uz kōjom tū, kuru jyus redzit un pazeistat, un ticeiba, kas caur Jū ir, jyusu vysu acīs atgrīze jam piļeneigi veseleibu.
17Un tagad, brōli, es zynu, ka jyus nazynōšonas dēļ tū darejot, kai ari jyusu vērsinīki. 18Bet Dīvs taidā veidā ļōve izapiļdeit tam, kū Jys caur vysu pravīšu lyupom īprīkš pasludynōja: Jo Kristum beja jōcīš. 19Tai tad dorit gondarejumu un atsagrīzit, lai jums tyktu atlaisti grāki, 20lai atītu nu Kunga vaiga atspērdzynōšonas laiki un lai Jys atsyuteitu jums īprīkšpazeimōtū Jezu Kristu. 21Jam gon ir jōpalīk dabasūs, koleidz vyss tiks atjaunōts, kū Dīvs pasludynōja nu myužim caur sovu svātūs pravīšu muti. 22Moizešs tadei saceja: Kungs, myusu Dīvs, izmūdynōs jums storp jyusu brōlim pravīti, kai mani. Esit jam vysā, kū jys saceis, paklauseigi. 23Un ikvīns, kas šytō pravīša naklauseis, nu tautas tiks atškērts. 24Ari citi pravīši, cik jūs īsōcūt ar Samueli un vēļōk runōja, šōs dīnas īprīkšsludynōja. 25Jyus tadei asat pravīšu dāli un jyus pīdarat pi tōs dereibas, kuru Dīvs ar jyusu tāvim nūslēdze, saceidams Abraamam: Caur tovim pēcnōcejim tops svēteigas vysas vērszemes tautas. 26Vyspyrms Dīvs, uzmūdynōjis sovu Dālu, syuteja jums, lai Jys jums svēteitu, uz cik jyus atsagrīzsit nu sovim ļaunim dorbim.#3:26 Lai gon Dīva Dāls palyka par cylvāku vysas ciļvēces atpesteišonas lobā, tūmār pesteišonu pyrmā kōrtā varēja sev montōt jūdu tauta, jo tei uz pesteišonu tyka aicynōta kai pyrmō.
Currently Selected:
Apostolu Dorbi 3: LGT
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Aloizius Broks: Svātī roksti. Jezus Kristus Evangelijs und Apostolu Darbi 1933, Apostols vystules i apokalypsis 1937.
Apaštalų darbai 3
3
1Kartą Petras ir Jonas devintą maldos valandą ėjo drauge į šventyklą.
2Ten buvo nešamas ir vienas žmogus, luošas nuo motinos įsčių. Jį kasdien sodindavo prie šventyklos vartų, vadinamų Gražiaisiais, kad prašytų išmaldos iš ateinančių į šventyklą.
3Pastebėjęs beįeinančius į šventyklą Petrą ir Joną, jis paprašė išmaldos.
4Petras, įdėmiai pažvelgęs į jį drauge su Jonu, tarė: „Pažiūrėk į mudu.“
5Jis pažvelgė į juos, tikėdamasis ką nors iš jų gauti.
6Bet Petras pasakė: „Sidabro nei aukso neturiu, bet ką turiu, tą duodu. Jėzaus Kristaus iš Nazareto vardu kelkis ir vaikščiok!“
7Ir, paėmęs už dešinės rankos, pakėlė jį. Jo pėdos ir keliai bematant sustiprėjo.
8Jis pašokęs atsistojo, pradėjo vaikščioti ir kartu su apaštalais įėjo į šventyklą. Ten vaikščiodamas ir pasišokinėdamas šlovino Dievą.
9Visi žmonės pamatė jį vaikščiojant ir šlovinant Dievą.
10Jie pažino, kad tai tas pats, kuris sėdėdavo elgetaudamas prie Gražiųjų vartų. Visi nustebo ir nustėro dėl to, kas buvo jam atsitikę.
11Kadangi išgydytas luošys laikėsi Petro ir Jono, prie jų į vadinamąją Saliamono stoginę didžiai nustebinti subėgo visi žmonės.
12Tai matydamas, Petras kreipėsi į žmones: „Izraelio vyrai! Ko stebitės tuo ir ko taip žiūrite į mudu, tarsi mes savo jėga ar savo dievotumu būtume padarę, kad šis vaikščiotų?!
13Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų tėvų Dievas, pašlovino savo tarną Jėzų, kurį jūs išdavėte ir kurio išsižadėjote Piloto akivaizdoje, kai tas buvo nusprendęs Jį paleisti.
14Jūs išsižadėjote Šventojo ir Teisiojo, o pareikalavote atiduoti jums žmogžudį.
15Jūs nužudėte gyvybės Kūrėją, kurį Dievas prikėlė iš numirusių, ir mes esame to liudytojai.
16Jėzaus vardas – dėl tikėjimo Jo vardu – tvirtą padarė tą, kurį jūs matote ir pažįstate. Iš Jėzaus kylantis tikėjimas suteikė jam visišką sveikatą jūsų visų akyse.
17O dabar, broliai, aš žinau, kad jūs taip padarėte iš nežinojimo, kaip ir jūsų vadai.
18Taip Dievas įvykdė, ką iš anksto buvo paskelbęs visų savo pranašų lūpomis, būtent, kad Kristus kentėsiąs.
19Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų panaikintos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų atgaivos laikai
20ir Jis atsiųstų jums iš anksto paskelbtąjį Jėzų Kristų.
21Jį turi priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo amžių paskelbė visų savo šventųjų pranašų lūpomis.
22Juk Mozė tėvams pasakė: „Viešpats, jūsų Dievas, iš jūsų brolių pažadins jums Pranašą kaip mane. Klausykite Jo visur ir visada, ką tik Jis jums sakys.
23O kiekviena siela, kuri to Pranašo neklausys, bus išnaikinta iš tautos.“
24Ir visi pranašai, kurie tik kalbėjo nuo Samuelio laikų, vienas po kito skelbė šias dienas.
25Jūs esate vaikai pranašų ir tos sandoros, kurią Dievas sudarė su jūsų tėvais, tardamas Abraomui: „Per tavo palikuonis bus palaimintos visos žemės giminės.“
26Dievas pirmiausia jums prikėlęs pasiuntė savo tarną Jėzų, kad Jis atneštų jums palaiminimą, nukreipdamas kiekvieną nuo jo nusikaltimų.“
Currently Selected:
:
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn More About Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas