Apostolu Dorbi 17
17
XVII.
1Amfipolei un Apolonijai paejūt garum, jī aizgōja uz Tessalonikim, kur jūdim beja synagoga.#17:1 Amfipole un Apolonija ir Makedonijā. #17:1 Tessaloniki tagad saucās Saloniki. 2Pēc sova paroduma Pōvuls gōja svētneicā un trejūs sabatūs pēc kōrtas jim runōja nu Rokstim,#17:2 Nu Rokstim — nu Svātajim Rokstim. 3paskaidrōdams un pīrōdeidams, ka Kristum vajadzēja cīst un nu myrūnim augšamceļtīs, un ka tys Jezus, kuru es jums sludynōju, ir Kristus. 4Daži nu jim palyka ticeigi un Pōvulam ar Silasu pīsavīnōja; ari lels ellenu daudzums un na mōz īvārojamu sīvīšu.
5Bet jūdi, skaudeibas pōrjimti, pīlaseja sev nu pyuļa dažus ļaunus cylvākus un burzmē sacēle mīstā namīru. Tad jī drōzēs uz Jazona mōju un meklēja jūs tur, lai jūs nūdūtu pyuļam.#17:5 Pi Jazona dzeivōja sv. Pōvuls. 6Bet, jūs naatrosdami, uz mīsta pōrvaļdi aizrōve Jazonu kūpā ar dažim brōlim, klīgdami: Tūs, kuri, namīru sādami pasaulī, atgōja šur, 7Jazons ir vīsmīleigi pījēmis pi sevis. Jī tadei visi dora tū, kas ir pret keizara lykumu; jī tadei sludynoj cytu kēneņu — Jezus. 8Tai jī uztrauce ļaudis un mīsta pōrvaļdi, kuri tū dzērdēja. 9Bet tī, sajāmuši nu Jazona un citim pīteikūšu golvōjumu, palaide jūs vaļā. 10Un brōli tyuleņ tamā pošā naktī Pōvulu un Sylasu izvadeja uz Bereju.
11Aizgōjuši uz turīni, jī īgōja jūdu synagogā. Šitī beja gūdprōteigōki kai tessalonicīši. Jī labprōteigi pījēme mōceibu un ikdīnas pēteja Rokstus, vai tys tai ir. 12Daudzejī nu jim, kai ari daudzejī nu ellenīšu gūdōtom sīvītem un veirīšim īticēja.
13Bet kai tik Tessalonikas jūdi izzynōja, ka Pōvuls Dīva vōrdu sludynoj ari Berejā, jī devēs uz turīni un kārdynōja un cyldynōja ļaudis. 14Tad brōli tyuleņ izvadeja Pōvulu leidz jyurai. Bet Silass un Timotejs palyka tur pat. 15Bet Pōvula pavodūni aizgōja leidz Atenom un, sajāmuši nu jō Silasam un Timotejam pīsacejumu, lai tī kai na ōtrōk ītu pi jō, atgōja atpakaļ.
16Jūs gaideidams Atenōs, Pōvuls beja gorā ļūti satrīkts, jo redzēja, ka mīsts ir pōrpiļdeits ar dīvaklu tālim. 17Jys tad runōja synagogōs jūdim un dīvbejeigajim un uz tērga laukuma ikdīnas tim, kas vīn tur īsaroda. 18Bet daži nu stoiku un epikureīšu filozofim uzastōja jam pretim. Jī saceja: Kū tad šytys pļōpa grib mōceit? Ūtrī otkon: Jys, kai līkās, ir jaunu dīveibu sludynōtōjs. Jys tadei sludynōja jim Jezus un augšamceļšonūs.#17:18 Epikureīši apgolvōja, ka cylvāka dzeives mērkis asūt bauda. .#17:18 Stoiki ticēja oklajai likteņa varai un par vyslelōkū lobumu atzyna tvkumu. 19Tad jī pajēme un nūvede jū uz Areopagu saceidami: Vai mes dreikstam zynōt, kas tei ir par jaunu mōceibu, kuru sludynoj? 20Tu tadei lic mums dzērdēt naparostas lītas. Tōpēc mes gribim zynōt, kas tys ir. 21Visi atenīši un svešinīki, kas tur dzeivōja, ni pi kō cyta tik labprōt nasakavēja, kai pi jaunumu stōsteišonas un klauseišonōs.
22Pōvuls tad, nūstōjis Areopaga vydā, saceja: Atenas veiri, es radzu, ka jyus asat pōrōk dīvbejeigi. 23Apstōjūt un apskotūt vysus jyusu svātumus, es atrodu oltoru, uz kura stōv raksteits: Napazeitam Dīvam. Kū jyus napazeistūt gūdynojat, Tū es jums tagad sludynoju. 24Dīvs, kas radeja pasauli, un vysu, kas jamā ir, kai dabasu un zemes kungs nadzeivoj ar cylvāku rūkom caltajōs svētneicōs; 25cylvāka rūkom Jys nav apkolpojams, kai kaids tryukumcītējs, jo Jys pats dūd visim i dzeiveibu, i elpu, i vysu. 26Un Jys padareja, ka nu vīna caltūs vysas cylvāku ciļtis un apdzeivōtu vysu zemes vērsu. Un Jys nūrōdeja tim nūteiktus laika spreižus un jūs dzeives vītas rūbežus, 27lai jī maklātu Dīva un mēginōtu Jū sajēgt un atrast, jo Jys tadei ikvīnam nu mums ir tyvu.#17:27 Cylvāks ar sova prōta paleidzeibu var pīnōkt pi Dīva asameibas atzeišonas. 28Mes tadei Jamā dzeivojam, kustamēs un asam. Tū ari vīns nu jyusu dzejnīkim izteice: Mes asam nu Jō ciļts. 29Nu Dīva ciļts tad byudami, mes nadreikstam dūmōt, ka dīveiba ir leidzeiga zaltam, sudobram vai akmiņam, mōkslas tālam vai ari cylvāku īdūmai. 30Dīvs gon uz tim naapzineibas laikim leidz šam pacīteigi skatejōs, bet tagad ļaudim sludynoj, ka visi un vysur par grākim vaidātu, 31jo tei dīna, kurā pēc taisneibas tīsōs pasauli, jau ir nūlykta. Šytam Jys izredzēja veiru, kuru vysu prīškā apstyprynōja, pīceļūt tū nu myrūnim.
32Dzērdādami par ceļšonūs nu myrūnim, daži gon izzūbōja, bet daži saceja: Mes vēļ nōkūšā reizē tevis par šytū klauseisimēs. 33Tad Pōvuls nu jūs vyda aizgōja prūjom. 34Daži tūmār jam pīsavīnōja un īticēja. Storp jim beja Dionizijs Areopagīts, sīvīte, vōrdā Damaris, un vēļ daži citi.
Currently Selected:
Apostolu Dorbi 17: LGT
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Aloizius Broks: Svātī roksti. Jezus Kristus Evangelijs und Apostolu Darbi 1933, Apostols vystules i apokalypsis 1937.
Apaštalų darbai 17
17
1Perėję Amfipolį ir Apoloniją, jie atvyko į Tesaloniką, kur buvo žydų sinagoga.
2Pagal savo įprotį Paulius užėjo pas juos ir tris šabus aiškinosi su jais Raštus,
3dėstydamas ir įrodinėdamas, kad Kristus turėjo kentėti ir prisikelti iš numirusių ir kad: „Kristus – tai Jėzus, kurį aš jums skelbiu.“
4Kai kurie iš jų įtikėjo ir prisidėjo prie Pauliaus ir Silo, taip pat daugybė pamaldžių graikų ir nemažai aukštos kilmės moterų.
5Bet neįtikėję žydai, apimti pavydo, surinko iš gatvės piktų žmonių, sukurstė minią ir sukėlė mieste sąmyšį. Jie užpuolė Jasono namus ir ėmė ten ieškoti Pauliaus bei Silo, norėdami išvesti juos prieš minią.
6Jų neradę, nusitempė Jasoną ir kelis brolius pas miesto vadovus, šaukdami: „Tie žmonės, kurie verčia visą pasaulį aukštyn kojom, atvyko ir čia,
7o Jasonas juos priglaudė. Visi šitie laužo ciesoriaus įsakymus, tvirtindami, jog esąs kitas karalius, būtent Jėzus!“
8Taip jie sukėlė jų klausiusios minios ir miesto vadovų nerimą.
9Šie, gavę iš Jasono ir kitų užstatą, paleido juos.
10Broliai tuojau pat, nakčia, išsiuntė Paulių ir Silą į Berėją. Ten atvykę, jie užėjo į žydų sinagogą.
11Tenykščiai pasirodė esą kilnesni už tesalonikiečius. Jie noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų.
12Daugelis iš jų įtikėjo, taip pat nemažai kilmingų graikų moterų ir vyrų.
13Sužinoję, kad Paulius jau Berėjoje skelbia Dievo žodį, Tesalonikos žydai atskubėjo ir čia drumsti bei kurstyti žmonių.
14Tada broliai skubiai išsiuntė Paulių prie jūros, o Silas ir Timotiejus pasiliko ten.
15Pauliaus palydovai nuvedė jį iki Atėnų. Gavę įsakymą pranešti Silui ir Timotiejui, kad kuo greičiau atvyktų pas jį, grįžo atgal.
16Belaukdamas Atėnuose jų atvykstant ir matydamas pilną miestą stabų, Paulius dvasioje netvėrė pykčiu.
17Jis aiškinosi sinagogoje su žydais ir pamaldžiaisiais, ir kasdien esančiais aikštėje.
18Kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai bandė su juo ginčytis. Vieni klausė: „Ką šis plepys nori pasakyti?“ O kiti: „Atrodo, kad jis svetimų dievų skelbėjas.“ Mat jis skelbė Jėzų ir prisikėlimą.
19Jie paėmė, nusivedė jį į Areopagą ir tarė jam: „Ar galėtume sužinoti, kokį naują mokslą tu skelbi?
20Nes tu kalbi mūsų ausims negirdėtus dalykus. Taigi norėtume sužinoti, kas tai būtų.“
21Mat visi atėniečiai ir ten gyvenantys ateiviai leisdavo laiką ne kaip kitaip, o tik pasakodami arba klausydami ką nors nauja.
22Tada Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo: „Atėnų vyrai, matau, kad jūs visais atžvilgiais labai religingi.
23Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: „Nežinomam dievui“. Taigi Tą, kurį nepažindami garbinate, aš jums ir skelbiu.
24Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, Kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, gyvena ne žmonių rankomis statytose šventyklose
25ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi Jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita.
26Iš vieno kraujo Jis išvedė visas žmonių tautas, kad šios gyventų visoje žemėje. Jis nustatė iš anksto paskirtus laikus ir apsigyvenimo ribas,
27kad žmonės ieškotų Viešpaties ir tarytum apgraibomis Jį atrastų, nes Jis netoli nuo kiekvieno iš mūsų.
28Juk mes Jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: „Mes irgi esame kilę iš Jo.“
29Todėl, būdami dieviškos kilmės, neturime manyti, jog Dievybė yra panaši į auksą, sidabrą ar akmenį, įgavusį pavidalą dėl žmogaus išmonės ir gebėjimų.
30Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti,
31nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per vyrą, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių.“
32Išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: „Apie tai tavęs paklausysime kitą kartą.“
33Šitaip Paulius paliko jų būrį.
34Vis dėlto kai kurie vyrai prisidėjo prie jo ir įtikėjo. Iš jų Dionizijas, Areopago narys, viena moteris vardu Damaridė ir jų draugai.
Currently Selected:
:
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn More About Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas