Apostolu Dorbi 16
16
XVI.
1Tad jys aizgōja ari uz Derbe un Lystru. Un raug, tur beja vīns mōceklis, vōrdā Timotejs. Jys beja īticējušōs jūdītes un tāva pogōna dāls. 2Tai kai Lystras un Ikonijas brōli par jū labi līcynōja, 3Pōvuls gribēja jū sev pajimt par leidzstrōdnīku. Tymūs apgobolūs dzeivojūšūs jūdu dēļ, jys lyka tū apgraizeit, jō visi zynōja, ka jō tāvs beja pogōns.#16:3 Apostols Pōvuls līk Timotejam pījimt apgraizeišonu, lai caur tū Timotejs īgyutu jūdu uzticeibu. 4Apstaigojūt mīstus, jī tim pīsaceja sorgōt apostolu un vacōkūs Jeruzalemā izdareitūs lāmumus. 5Draudzess typrynōjōs ticeibā, un ar kotru dīnu jūs skaits palyka lelōks.
6Tad jī staigōja pa Frigijas un Gaļacijas apgobolu, jo Svātais Gors jim (Dīva) vōrdu sludynōt Azijā beja nūlīdzis. 7Īdami uz Mysiju, jī mēginōja nūkļyut Bytynijā, bet Jezus Gors tō naļōve. 8Tad, pagōjuši Mysijai garum, jī aizgōja uz Troadu. 9Te Pōvulam naktī beja vīna parōdeiba: Kaids Makedonijas veirīts nūstōja jam prīškā un jō lyudze saceidams: Ej uz Makedoniju un paleidz mums. 10Pēc šōs parōdeibas redzēšonas, mes tyuleņ meklējom izdeveibas aizīt uz Makedoniju, jo nūprotom, ka Dīvs myusus aicynoj sludynōt tim Evangeliju.#16:10 Troadā sv. Pōvulam pīsabīdrōja sv. Lukass.
11Laidemēs tad nu Troades un pa yudini aizbraucem taišni uz Samotrake, tad nōkūšā dīnā uz Neapoli 12un nu turīnes uz Filippiju, kura ir pyrmais Makedonijas apgobola mīsts, kolonija. Tamā mīstā mes dažas dīnas apstōjom.
13Sabata dīnā mes izgōjom ōrā vōrtu prīškā, uz upes krosta, kur, lykōs, beja lyugšonas noms, un nūsāduši runōjom sasalasejušajom tur sīvītem. 14Tur klausejōs kaida Dīva baileiga sīvītes vōrdā Lydija, kura beja purpura tērgōtōja nu Tyatira mīsta. Jai Dīvs atdareja sirdi, ka pīkrystu tam, kū Pōvuls sludynōja. 15Kad jei, kūpā ar sovu sātu, beja nūkristeita, lyudze saceidama: Jo asat par munu uzticeibu Kungam pōrlīcynōti, tad ejte uz munu sātu un tur palicit. Tai jei myusus skubynōja. 16Un nūtyka, mums ejūt uz lyugšonas nomu, aizskrēja mums prīškā kaida meitine, kurai beja dīvredzeibas gors. Jei caur sovu dīvredzeibu sovim kungim deve lelus īnōkumus. 17Jei, tacādama Pōvulam un mums pakaļ, sauce saceidama: Šitī cylvāki ir Vysaugstōkō Dīva kolpi, kuri jums sludynoj pesteišonas ceļu.#16:17 Kai K. Jezus, tai ari sv. Pōvuls nagrib, ka ļaunais gors jū slaveitu. 18Un vairōkas dīnas jei dareja tū pat. Tad Pōvuls sakaitynōts atsagrīze un saceja goram: Jezus Kristus vōrdā es tev pavēļu nu jōs izīt. Un tys tymā pat breidī izgōja.
19Jōs kungi radzādami, ka jūs īnōkumu cereibas ir zudušas, sakēre Pōvulu un Silasu un pōri par tērga laukumu aizvylka uz pōrvaļdi, 20un, nūdūdūt jūs īrednim, saceja: Šitī ļaudis ceļ namīru vysā myusu mīstā. 21Jī, jūdi byudami, sludynoj taidas parašas, kuru mes kai romīši nadreikstam ni pījimt, ni ari dzeivē īvest. 22Pret jim sasacēle ari pyuļs. Īredni pavēlēja nūplēst jim drēbes un pērt ar reikstem. 23Izdarejuši jim daudzi cērtumu, īmete jūs cītumā un cītuma uzraugam pavēlēja uzmaneigi jūs apsorgōt. 24Saskaņā ar taidu pavēli, jys īslūdzeja jūs pošā cītuma dybynā un jūs kōjas īkola skautovōs.
25Ap pušnaktim Pōvuls ar Sylasu, Dīva lyugdami, dzīdōja, un citi apcītynōtī jūs klausejōs. 26Umai nūtyka tik lela zemes trice, ka aiztreisēja cītuma pamati. Vīnā ocumirklī atsadareja vysas durovas un visim nūkryta saiški. 27Pasamūstūt cītuma uzraugs īraudzeja vaļā stovūšas durovas un, izviļcis škāpu, gribēja izdareit pašnōveibu, jo dūmōja, ka visi īslūdzeitī ir izbāguši. 28Bet Pōvuls lelā bolsā īsasauce saceidams: Nadori sev nikaida ļaunuma, mes tadei visi asam uz vītas. 29Tad jys pavēlēja dūt guni, īgōja īškā un treisādams nūkryta pi Pōvula un Silasa kōjom. 30Tad, izvedis jūs ōrā saceja: Kungi, kas maņ doroms, lai sevi izpesteitu? 31Tad jī atbiļdēja: Ītic Kungam Jezum un byusi izpesteits i pats, i tova sāta. 32Tad jī jam un vysai jō saimei sludynōja Kunga vōrdu. 33Un jys tōs pošas nakts stuņdē pajēmis apmozgōja jūs cērtumus, un tyuleņ pats un vysa jō saime pījēme kristeibu. 34Tad, īvedis sovā mōjā, sagatavōja jim maļteiti un prīcōjōs par tū, ka ar vysu saimi ir īticējis Dīvam.
35Dīnai austūt, īredni ar liktorim aizsyuteja pavēli: Šytūs cylvākus palaist vaļā. 36Un cītuma uzraugs paziņōja Pōvulam, ka īredni atsyuteja pavēli jūs izlaist. Tai tad varit īt ōrā un īt prūjom ar mīru.
37Bet Pōvuls tim saceja: Bez tīsas myusus, Romas piļsōņus, publiski šausteja reikstem un īslūdzeja cītumā, un tagad slapyn grib myusus izmest ōrā!? Tai nabyus! Lai atīt jī poši un myusus izvad. 38Šū atbiļdi liktori aiznese īrednim. Dzērdādami, ka jī ir Romas piļsōni, tī nūsabeida. 39Tad jī atgōjuši tūs pōrlyudze un izvadūt lyudze, lai nu tō mīsta ītu prūjom. 40Izgōjuši nu cītuma, jī aizgōja uz Lydiju. Sastopūt brōļus, jī tūs mīrynōja un aizgōja tōļōk.
Currently Selected:
Apostolu Dorbi 16: LGT
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Aloizius Broks: Svātī roksti. Jezus Kristus Evangelijs und Apostolu Darbi 1933, Apostols vystules i apokalypsis 1937.
Apaštalų darbai 16
16
1Paulius atkeliavo į Derbę ir Listrą. Ir štai ten buvo vienas mokinys vardu Timotiejus, kurio motina buvo įtikėjusi žydė, o tėvas – graikas.
2Apie jį liudijo Listros ir Ikonijaus broliai.
3Paulius panorėjo jį pasiimti su savimi. Jis apipjaustydino jį dėl žydų, gyvenančių tame krašte. Mat visi žinojo jo tėvą esant graiką.
4Keliaudami per miestus, jie liepdavo tikintiesiems laikytis Jeruzalės apaštalų bei vyresniųjų priimtų nutarimų.
5Taip bažnyčios stiprėjo tikėjimu ir kasdien augo skaičiumi.
6Jiems perėjus Frygiją ir Galatijos šalį, Šventoji Dvasia draudė jiems skelbti žodį Azijoje.
7Atvykę iki Myzijos, jie mėgino eiti į Bitiniją, tačiau Dvasia jų neleido.
8Perėję Myziją, jie nuėjo į Troadę.
9Čia Paulius naktį turėjo regėjimą: jam pasirodė makedonietis, kuris maldavo: „Ateik į Makedoniją ir padėk mums!“
10Po šio regėjimo mes nedelsdami nusprendėme išvykti į Makedoniją, įsitikinę, kad Viešpats mus pašaukė skelbti jiems Evangeliją.
11Išplaukę iš Troadės, leidomės tiesiog į Samotrakę ir rytojaus dieną į Neapolį.
12Iš čia atvykome į Filipus – pirmąjį šios Makedonijos dalies miestąkoloniją. Šiame mieste užtrukome kelias dienas.
13Šabo dieną išėjome už miesto vartų prie upės, kur pagal paprotį buvo maldos vieta, ir atsisėdę kalbėjome susirinkusioms moterims.
14Viena dievobaiminga moteris vardu Lidija, prekiaujanti purpuro drabužiais, kilusi iš Tiatyrų miesto, klausėsi, ir Viešpats atvėrė jos širdį tam, ką kalbėjo Paulius.
15Kai ji su savo namiškiais buvo pakrikštyta, ėmė mūsų prašyti: „Jei mane laikote Viešpaties tikinčiąja, ateikite ir pasilikite mano namuose.“ Ji tiesiog mus privertė.
16Kartą, einančius į maldos vietą, mus pasitiko viena tarnaitė, turinti spėjimo dvasią. Spėdama ji daug uždirbdavo savo šeimininkams.
17Ji ėmė sekti paskui Paulių bei mus, šaukdama: „Šitie vyrai yra aukščiausiojo Dievo tarnai ir skelbia mums išgelbėjimo kelią.“
18Taip ji darė daugelį dienų. Neapsikęsdamas Paulius atsigręžė ir paliepė dvasiai: „Jėzaus Kristaus vardu įsakau tau iš jos išeiti!“ Ir dvasia tučtuojau išėjo.
19Šeimininkai, pamatę, kad jų viltis pasipelnyti žlugo, sugriebė Paulių bei Silą ir nutempė į miesto aikštę pas vyresnybę.
20Nuvedę pas pretorius, jie tarė: „Šitie žmonės mūsų mieste kelia sąmyšį. Jie yra žydai
21ir skelbia papročius, kurių mums, romėnams, nevalia nei priimti, nei laikytis.“
22Prieš juos sukilo ir minia. Pretoriai nuplėšė nuo jų drabužius ir įsakė juos mušti lazdomis.
23Davę daug kirčių, įmetė juos į kalėjimą, įsakydami kalėjimo prižiūrėtojui rūpestingai saugoti.
24Gavęs tokį įsakymą, kalėjimo prižiūrėtojas įgrūdo juos į vidinę kamerą, o jų kojas įtvėrė į šiekštą.
25Apie vidurnaktį Paulius bei Silas meldėsi ir giedojo Dievui himnus. Kiti kaliniai jų klausėsi.
26Staiga kilo toks stiprus žemės drebėjimas, jog kalėjimo pamatai susvyravo. Bematant atsivėrė visos durys, ir visiems nukrito pančiai.
27Kalėjimo prižiūrėtojas nubudo ir, pamatęs atviras kalėjimo duris, išsitraukė kalaviją, norėdamas nusižudyti: jis pamanė, kad kaliniai pabėgo.
28Bet Paulius garsiai sušuko: „Nedaryk sau pikto! Mes visi esame čia.“
29Paprašęs šviesos, jis šoko vidun ir, visas drebėdamas, puolė Pauliui ir Silui po kojų.
30Po to išvedė juos laukan ir paklausė: „Gerbiamieji, ką turiu daryti, kad būčiau išgelbėtas?“
31Jie atsakė: „Tikėk Viešpatį Jėzų Kristų ir būsi išgelbėtas tu ir tavo namai.“
32Ir jie skelbė Viešpaties žodį jam ir jo namiškiams.
33Tą pačią nakties valandą jis pasiėmė juos, nuplovė jų žaizdas ir nedelsiant kartu su visais saviškiais buvo pakrikštytas.
34Nusivedęs į savo namus, jis padengė jiems stalą ir su visais namiškiais džiūgavo, įtikėjęs Dievą.
35Dienai išaušus, pretoriai pasiuntė liktorius pranešti: „Paleisk tuos žmones!“
36Kalėjimo viršininkas perdavė tuos žodžius Pauliui: „Pretoriai liepia jus paleisti. Galite eiti ir ramiai keliauti.“
37Bet Paulius jiems atsakė: „Mus, Romos piliečius, be teismo viešai mušė ir įmetė į kalėjimą, o dabar nori slapta paleisti?! Šito nebus! Tegul patys ateina ir išveda!“
38Liktoriai perdavė pretoriams šį atsakymą. Išgirdę, kad tai Romos piliečiai, pretoriai išsigando.
39Jie atėjo, atsiprašė ir išsivedę prašė, kad paliktų miestą.
40Išėję iš kalėjimo, Paulius ir Silas užsuko pas Lidiją, pasimatė su broliais, padrąsino juos ir iškeliavo toliau.
Currently Selected:
:
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn More About Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas