Apostolu Dorbi 18
18
XVIII.
1Pēc tam Pōvuls atstōja Atenas un aizgōja uz Korintu. 2Tur jys satyka kaidu jūdu, Akvilanu vōrdā, pēc dzimšonas nu Ponta, kurs beja naseņ nu Italijas atbraucis, un jō sīvu Pryscillu, jo Klaudijs beja pavēlējis visim jūdim nu Romas izbraukt, un jim pīsavīnōja. 3Tai kai tū pošu omotu pīkūpe, jys pi jim apsamete uz dzeivi un strōdōja. Pēc omota jī beja nūmetņu taiseitōji.#18:3 Pagatavōja nūmetnem audumus.
4Iksabatus synagogā jys runōja (mynādams ari Jezus vōrdu) un pīvylka jūdus un ellenus. 5Un kad nu Makedonijas atgōja Silass ar Timoteju, Pōvuls piļneigi nūsadeve sludynōšonai, pīrōdeidams jūdim, ka Jezus ir Kristus.#18:5 Kristus — Pasauļa Pesteitōjs, Mesiass. 6Bet, kad jī pretōjōs un zaimōja, jys, izkrateidams sovas drēbes, jim saceja: Jyusu asnis lai palīk uz jyusu pošu golvas. Es naasmu vaineigs. Nu šō breiža es īšu pi pogōnim.
7Atstōjis turīni, jys īgōja kaida dīvbejeiga cylvāka, vōrdā Titusa Justa, mōjā, kura beja suplok ar synagogu. 8Synagogas pōrzinis Krispus īticēja Kungam reizē ar vysu sovu saimi. Ari daudzejī citi klauseitōji Koryntā palyka ticeigi un pījēme kristeibu. 9Kungs vīnā nakts redzējumā Pōvulam saceja: Nasabeisti, runoj vīn un naklus, 10jo Es asmu ar tevi. Nivīns tevis naaizkars, lai kaut kū ļaunu izdareitu. Šymā mīstā maņ ir lela tauta. 11Jys tur, sludynōdams jim Dīva vōrdu, nūdzeivōja vīnu godu un seši mēneši.
12Kad Gallions tyka par Achajas mīsta pōrvaļdnīku, jūdi vīnprōteigi sasacēle pret Pōvulu, nūvede jū tīsas krāsla prīškā un 13saceja: Šytys pīrunoj ļaudis, lai tī pretlykumeigi gūdynōtu Dīvu. 14Kad Pōvuls gribēja atvērt muti, Gallions uz jūdim atsasauce: Jūdi, jo te līta byutu par pōresteibu, vai kaidu lelu nūzīgumu, tad es pēc lītas jyusu izklauseitu, 15bet, tai kai te ir tik streidi par mōceibu, nūsaukumim un jyusu lykumu, tad raugit poši; es taidōs lītōs par tīsnesi byut nagrybu. 16Un lyka tūs nu sova tīsas krāsla atbeideit nūst. 17Tad visi elleni sakēre synagogas prīkšnīku Sostenesu un tīsas krāsla prīškā jū sasyta. Bet Gallions uz tū vēreibas nagrīze.
Pōvuls dūdās atpakaļ uz Efezu.
18Pōvuls, pēc dažom dīnom tur palikšonas, atsasveicynōja ar brōlim un reizē ar Pryscillu un Akvilu aizbrauce uz Syriju. Kenchrejā jys lyka sev nūcērpt motus, jo beja padarejis zvārastu.#18:18 Kenchreja — Korinta pīstōtne. 19Īsarūnūt Efezā, jys atstōja jūs tur, bet pats, īgōjis synagogā, runōja jūdim. 20Kad ji lyudze, ka garōku laiku pi jim palyktu, jys tam napīkryta, bet atsasveicynōdams saceja: 21Jo Dīvs gribēs, atīšu pi jums atpakaļ. Atstōjis Efezu, jys 22aizbrauce uz Cezareju. Nu turīnes jys devēs tōļōk un, apsveicis draudzi, atsagrīze uz Antiochiju.#18:22 Palestinas Cezarejā. #18:22 Devēs ceļā uz Jeruzalemu.
23Nūbejis kaidu laiku, jys devēs ceļā un, apstaigōdams Galacijas apgobolu un Frigiju, styprynōja vysus mōcekļus.
Apollo Efezā.
24Uz Efezu atgōja kaids jūds, vōrdā Apollo, pēc dzimšonas aleksandrīts, jys beja daiļruneigs un styprs Rokstūs. 25Ar Kunga mōceibu jys beja īpazeistynōts un, dedzeigi runōdams, mōceja uzmaneigi tū, kas atsateice uz Jezu, lai gon pats zynōja tikai Jōņa kristeibu. 26Jys sōce drūšsirdeigi uzastōt ari synagogā. Kad Pryscilla ar Akvilu jū beja dzērdējuši, pījēme jū pi sevis un paskaidrōja jam Dīva mōceibu vēļ piļneigōk. 27Kad jys gribēja īt uz Achaju, brōli pīraksteja tim mōceklim, lai jū uzjimtu. Aizgōjis tur, jys daudzi paleidzēja tim, kas caur žēlesteibu beja īticējuši. 28Jys tadei atklōti atspākōja jūdus un jim nu Rokstim pīrōdeja, ka Jezus ir Kristus.
Currently Selected:
Apostolu Dorbi 18: LGT
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Aloizius Broks: Svātī roksti. Jezus Kristus Evangelijs und Apostolu Darbi 1933, Apostols vystules i apokalypsis 1937.
Apaštalų darbai 18
18
1Po viso šito Paulius iškeliavo iš Atėnų ir nuvyko į Korintą.
2Čia jis sutiko vieną iš Ponto kilusį žydą vardu Akvilas su žmona Priscile, neseniai atsikėlusius iš Italijos. Mat Klaudijus buvo išleidęs įsakymą visiems žydams išsikraustyti iš Romos. Jis nuėjo pas juos
3ir, kadangi mokėjo bendrą amatą, pasiliko ten ir dirbo. Jie vertėsi palapinių audimu.
4Kiekvieną šabą Paulius kalbėdavo sinagogoje, įtikinėdamas žydus ir graikus.
5Silui ir Timotiejui atvykus iš Makedonijos, Paulius buvo Dvasios paragintas liudyti žydams, kad Jėzus yra Kristus.
6Bet jiems prieštaraujant ir piktžodžiaujant, jis nusipurtė drabužius ir tarė: „Jūsų kraujas tekrinta ant jūsų pačių galvų! Aš nekaltas ir nuo šiol eisiu pas pagonis.“
7Ir, pasitraukęs iš ten, persikėlė į vieno dievobaimingo vyro vardu Ticijus Justas namus, buvusius šalia sinagogos.
8Sinagogos vyresnysis Krispas su visais savo namiškiais įtikėjo Viešpatį. Ir daugelis korintiečių klausydamiesi įtikėjo ir buvo pakrikštyti.
9Naktį Viešpats regėjime prabilo Pauliui: „Nebijok! Kalbėk ir netylėk!
10Aš esu su tavimi, ir niekas nesikėsins tau kenkti, nes šiame mieste daugel žmonių – manieji.“
11Ir jis ten pasiliko metus ir šešis mėnesius, mokydamas juos Dievo žodžio.
12Galionui būnant Achajos prokonsulu, žydai visi kaip vienas sukilo prieš Paulių, nusitempė jį į teismo vietą
13ir pareiškė: „Šitas įtikinėja žmones garbinti Dievą Įstatymui priešingu būdu.“
14Pauliui rengiantis prabilti, Galionas tarė žydams: „Jei tai būtų koks nusikaltimas ar piktas darbas, tuomet, žydų vyrai, būtų dėl ko jus išklausyti.
15Bet kai kyla ginčas apie mokymą, vardus bei jūsų Įstatymą, spręskite patys; tokių dalykų teisėjas būti nenoriu.“
16Ir pavarė juos nuo teismo krasės.
17Tada visi graikai užpuolė sinagogos vyresnįjį Sosteną ir sumušė jį prie teismo krasės. Galionas į tai nekreipė dėmesio.
18Paulius, išbuvęs Korinte dar netrumpą laiką, atsisveikino su broliais ir kartu su Priscile bei Akvilu išplaukė į Siriją. Kenchrėjoje jis nusiskuto galvą, nes padarė įžadą.
19Atvykęs į Efezą, jis paliko juos, o pats nuėjęs į sinagogą ėmė kalbėtis su žydais.
20Jie prašė jį pasilikti ilgesnį laiką, bet jis nesutiko
21ir atsisveikindamas tarė: „Aš būtinai turiu praleisti ateinančią šventę Jeruzalėje. Jei Dievas panorės, vėl atvyksiu pas jus.“ Ir iškeliavo iš Efezo.
22Atplaukęs į Cezarėją, jis patraukė aukštyn, pasveikino bažnyčią ir išvyko į Antiochiją.
23Pabuvęs ten kiek laiko, vėl leidosi į kelionę ir ėjo per Galatijos kraštą bei Frygiją, stiprindamas visus mokinius.
24Vienas žydas vardu Apolas, kilęs iš Aleksandrijos, iškalbingas ir puikiai Raštus išmanantis vyras, atvyko į Efezą.
25Jis buvo pamokytas Viešpaties kelio ir, degdamas dvasia, kalbėjo ir uoliai mokė apie Viešpatį, nors tepažinojo Jono krikštą.
26Jis ėmė drąsiai skelbti sinagogoje. Išgirdę jį, Priscilė ir Akvilas pasikvietė pas save ir nuodugniau išaiškino jam Dievo kelią.
27Kai jis panoro vykti į Achają, broliai parašė mokiniams, ragindami jį priimti. Nuvykęs tenai, jis buvo labai naudingas per malonę įtikėjusiems.
28Mat jis viešumoje smarkiai sukirsdavo žydus, iš Raštų įrodydamas Jėzų esant Kristų.
Currently Selected:
:
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn More About Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas