Apostolu Dorbi 15
15
XV.
Apostolu sapuļce.
1Bet daži nu Judeas atgōjušī brōlim sludynōja: Jo pēc Moizeša īroduma natiksit apgraizeiti, jyus pesteišonas sasnēgt navarit.
2Tai kai izacēle nasaskaņa, un Pōvulam ar Barnabu daudzi vajadzēja ar jim streidētīs, nūlēme, lai Pōvuls un Barnabas reizē ar citim nu jim, šō streidu jautōjuma dēļ, ītu uz Jeruzalemu pi apostolim un vacōkajim. 3Jī tad, draudzes pavadeiti, gōja pōri par Feniciju un Samariju un stōsteja par pogōnu atsagrīzšonu, ar kū jī visim brōlim sagōdōja lelu prīku. 4Īejūt Jeruzalemā, jūs sajēme draudze, apostoli un vacōkī. Jī stōsteja, cik lelas lītas Dīvs caur jim ir izdarejis. 5Bet daži, kas nu farizeju sektas beja pījāmuši ticeibu, apgolvōja saceidami: Jūs vajaga apgraizeit un pīsaceit, ka pīsaturātu Moizeša lykuma.
6Tad apostoli un vacōkī sasapuļceja, lai šytū apsprīstu.#15:6 Apostolu sapuļce nūtyka ap 50. godu pēc Kristus. 7Un kad sasacēle leli streidi, Pīters pīsacēle un jim saceja: Veiri, brōli! Jums ir zynoms, ka nu agrōkim laikim Dīvs storp mums izvēlēja, ka caur munom lyupom pogōni klauseitūs Evangelija vōrdu un tycātu. 8Un Dīvs, kurs zyna sirdis cauri, dūd Svātū Goru jim tai pat, kai mums. 9Un caur ticeibu jūs sirdis atteirejis, storp mums un jim nikaidas starpeibas naīstateja. 10Kōpēc tad gribit Dīvu kārdynōt un mōceklim uzlikt nostu, kurōs ni myusu tāvi, ni ari mes navarējom panest. 11Mes tadei tycam byut izpesteiti caur Kunga Jezus (Kristus) žēlesteibu, kai un jī.
12Vysa sapuļce nūklusa. Jī klausejōs Barnabas un Pōvula stōsta par tū, cik lelas zeimes un breinumus pogōnim Dīvs caur jim padareja. 13Kad jī nūklusa, tad Jākubs atbiļdēja saceidams:
Veiri, brōli, izklausit manis!#15:13 Jākubs — Jākubs Jaunōkais, Jeruzalemas veiskups. 14Seimaņs stōsteja, kai Dīvs ryupējōs, lai nu pogōnim sovam vōrdam izvālātu tautu. 15Ar šytū sakreit pravīša vōrdi, kai stōv raksteits: 16Pēc tam Es atsagrīzšu un atjaunōšu Davida sakrytušū nūmetni. Jōs drupas nu jauna uzceļšu un jū izlobōšu, 17lai ari citi ļaudis maklātu Kunga, kai ari vysas tautas, par kurom teik saukts muns vōrds. Tai runoj Kungs, kas tū dora. 18Tū ir pyrms myužim nūlēmis. 19Pēc munom dūmom, tūs, kas nu pogōnim atsagrīze uz Dīvu, ni ar kū naapgryutynōt, 20bet gon jim raksteit prīškā, ka jī atsaturātu nu dīvaklu traipa, naceisteibas, nūžņaugtūs un ašņa.#15:20 Nūžņaugtūs lūpu gaļas. 21Moizešam tadei ir nu senejim laikim kotrā mīstā sludynōtōji, kas iksabatā synagogōs jū losa.
Apostolu sapuļces lāmumi.
22Tad apostolim un vacōkajim labpatyka kūpā ar vysu draudzi nu sova vyds izvēlēt veirus: Judasu, sauktū Barsabasu, un Silasu, kuri pi brōlim beja īvārojami, un, reizē ar Pōvulu un Barnabu, jūs syuteit uz Antiochiju, 23pīrokstūt caur jūs rūkom sekūšū: Apostolu, vacōkūs un brōļu sveicīņs tim brōlim nu pogōnim, kas Antiochijā, Syrijā un Cylicijā.
24Kad mes izdzērdom, ka daži nu myusu vyds, bez kaut kaidas myusu pavēles, dorūt jums namīru, ar vōrdim jyusus uztrauce, 25tad mums, kūpā sasalasejušim, labpatyka izvēlēt veirus un jūs reizē ar myusu nūmīļōtū Barnabu un Pōvulu pi jums nūsyteit. 26Šī ir tī veiri, kuri par myusu Kunga Jezus Kristus vōrdu deve sovu dzeiveibu. 27Syutom tad pi jums Judasu un Silasu, kuri jums tū pošu vōrdūs pasludynōs. 28Labpatyka tai tad Svātajam Goram un mums, ka jums cytas nikaidas nostas nauzlikt, kai tik tū napīcīšamū: 29Atsaturit nu upurēšonas dīvaklim, ašņa, nūžņaugtūs un naceisteibas. Sorgōdamīs nu tō, jyus dareisit labi. Esit sveiki!
30Tad syuteitī aizgōja uz Antiochiju un, salosūt kūpā ticeigūs, nūdeve tim rokstu. 31Pōrlaseidami tī prīcōjōs, apmīrynojūša satura dēļ. 32Judass un Silass, poši byudami pravīši, caur daudz runom tūs brōļus mīrynōja un styprynōja. 33Tikai pēc kaida laika ar mīra sveicīni nu brōlim palaide jūs uz tim, kas jūs beja syutejuši. 34(Silass nūlēme palikt tur pat, uz Jeruzalemu aizgōja Judass vīns pats). 35Bet Pōvuls un Barnabas, palykuši Antiochijā, kūpā ar daudzejim citim sludynōja Kunga vōrdu.
Pōvuls dūdās misijōs.
36Pēc kaida laika Pōvuls Barnabam saceja: Īsim otkon pa visim mīstim, kaidūs asam sludynōjuši Kunga vōrdu, un apraudzeisim, kai īt brōlim. 37Barnabas gribēja leidza jimt Jōni, kuru sauc Marks. 38Bet Pōvuls naatzyna par vajadzeigu leidza jimt tū, kas, jūs pametis Pamfilijā, leidz nastrōdōja. 39Tad storp jim izacēle škeļšonōs tai, ka jī vīns nu ūtra škeirēs. Barnabas kūpā ar Marku devēs uz Cypru, 40bet Pōvuls izlaseja sev Silasu un, nu brōlim Kunga žēlesteibai atvālāts, devēs ceļā. 41Jys apstaigōja Siriju un Ciliciju un styprynōja draudzes, (pīsaceidams sorgōt apostolu un vacōkūs pavēles).
Currently Selected:
Apostolu Dorbi 15: LGT
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Aloizius Broks: Svātī roksti. Jezus Kristus Evangelijs und Apostolu Darbi 1933, Apostols vystules i apokalypsis 1937.
Apaštalų darbai 15
15
1Kai kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė mokyti brolius: „Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti.“
2Kilo nemažas vaidas ir ginčas tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie kiti nuvyktų dėl šio klausimo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.
3Bažnyčios aprūpinti, jie iškeliavo per Finikiją ir Samariją, pasakodami apie pagonių atsivertimą, ir taip atnešė didelį džiaugsmą visiems broliams.
4Atvykę į Jeruzalę, jie buvo priimti bažnyčios, apaštalų bei vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas kartu su jais nuveikė.
5Tuomet pakilo kai kurie įtikėjusieji iš fariziejų atskalos ir tarė: „Juos reikia apipjaustyti ir įsakyti, kad laikytųsi Mozės Įstatymo.“
6Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti.
7Įsiliepsnojus ilgam ginčui, Petras pakilo ir kreipėsi į juos: „Vyrai broliai, jūs žinote, kad Dievas jau nuo senų dienų išsirinko mane iš jūsų, kad pagonys iš mano lūpų išgirstų Evangelijos žodį ir įtikėtų.
8Ir Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums.
9Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu nuskaistindamas jų širdis.
10Tad kodėl gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų tėvai, nei mes patys negalėjome panešti?
11Juk mes tikime, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus malone būsime išgelbėti kaip ir jie.“
12Tada visas susirinkimas nutilo ir ėmė klausytis Barnabo bei Pauliaus pasakojimo, kokių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė tarp pagonių.
13Kai jie nutilo, atsiliepė Jokūbas ir tarė: „Vyrai broliai, paklausykite manęs!
14Simonas papasakojo, kaip Dievas iš pradžių aplankė pagonis, kad išsirinktų iš jų savo vardui tautą.
15Čia dera pranašų žodžiai, kaip parašyta:
16„Paskui sugrįšiu ir vėl atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir vėl ją išskleisiu,
17kad ieškotų Viešpaties ir visi kiti žmonės, visos tautos, kurioms skelbiamas mano vardas, – sako Viešpats, visa tai darantis.“
18Nuo amžių Dievui žinomi visi Jo darbai.
19Todėl aš manau, kad į Dievą atsivertusių pagonių nereikia apsunkinti,
20o tik jiems parašyti, jog susilaikytų nuo susiteršimo stabais, nuo ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo.
21Juk Mozė kiekviename mieste nuo senų laikų turi savo skelbėjų ir kas šabą yra skaitomas sinagogose.“
22Tada apaštalai ir vyresnieji kartu su visa bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi bei Barnabu: Judą, vadinamą Barsabu, ir Silą, kurie vadovavo broliams.
23Jiems įteikė tokį raštą: „Apaštalai, vyresnieji ir broliai siunčia sveikinimą iš pagonių kilusiems broliams Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje.
24Sužinoję, kad kai kurie iš mūsų nuvykę, mūsų neįgalioti, savo kalbomis sukėlė jums nerimo ir sujaukė jūsų sielas, liepdami apsipjaustyti ir laikytis Įstatymo,
25mes susirinkę vieningai nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi,
26kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas.
27Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš žodžiu.
28Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina:
29susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!“
30Išsiųstieji, atvykę į Antiochiją, sukvietė bendruomenę ir įteikė laišką.
31Skaitydami šie džiaugėsi paguoda.
32Judas ir Silas, būdami pranašai, gausiais žodžiais skatino ir stiprino brolius.
33Pabuvę ten kurį laiką, jie buvo brolių išleisti su ramybe pas apaštalus.
34Bet Silas nusprendė ten pasilikti.
35Paulius su Barnabu taip pat pasiliko Antiochijoje, kartu su daugeliu kitų mokydami ir pamokslaudami Viešpaties žodį.
36Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: „Grįžkime, aplankykime brolius visuose miestuose, kur skelbėme Viešpaties žodį, ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi.“
37Barnabas norėjo pasiimti kartu ir Joną, vadinamą Morkumi,
38bet Paulius manė būsiant geriau neimti tokio, kuris Pamfilijoje buvo nuo jų pasitraukęs ir nesidarbavo su jais.
39Kilo toks smarkus ginčas, kad jie vienas nuo kito atsiskyrė. Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą,
40o Paulius, pasirinkęs Silą, iškeliavo, brolių patikėtas Viešpaties malonei.
41Jis leidosi per Siriją ir Kilikiją, stiprindamas bažnyčias.
Currently Selected:
:
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn More About Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas