Apostolu Dorbi 14
14
XIV.
1Un nūtyka, ka Ikonijā jī taipat īgōja jūdu synagogā un runōja tai, ka lels jūdu un pogōnu pulks īticēja. 2Bet jūdi, kas naticeibā palyka, kūdynōja pogōnu prōtus un vede dusmōs pret brōlim. 3Tūmār jī garu laiku palyka tur pat un drūšsirdeigi sludynōja par Kungu, kurs sovas žēlesteibas vōrdu aplīcynōja caur zeimem un breinumim, kuri caur jūs rūkom nūtyka.
4Mīsta īdzeivōtōji sasaškēle: vīni pīsaturēja jūdu, ūtrī — apostolu. 5Un kad pogōni un jūdi reizē ar sovim vacōkajim sasacēle, lai jūs iznycynōtu un nūmātōtu ar akminim, 6tad jī, tū zynōdami, aizbāga uz Likaonijas mīstim: Lystru un Derbe un tūs apkōrtni un tur sludynōja Evangeliju.
7Lystrā beja vīns cylvāks, kam kōjōs nabeja spāka. Jys nu dzimšonas beja klybs un vēļ nikod nabeja staigōjis. 8Jys klausejōs Pōvula mōceibas, kurs, pasavēris uz tō un radzādams, ka jam ir ticeiba, lai tyktu izvasalōts, 9lelā bolsā saceja: Celīs un nūstōj uz sovom kōjom taišni. Un tys, pīsatryucis kōjōs, staigōja.
10Ļaužu pulks, radzādams tū, kū Pōvuls beja padarejis, pacēle sovu bolsu un lykaoniski sauce: Cylvāka veidā pi mums ir atnōkuši dīvi! 11Un Barnabu tī nūsauce par Zeusu un Pōvulu par Ermesu, jo jys beja tys, kas vadeja runu.#14:11 Zeusu pogōni īskaiteja par dīvu syutni. 12Zeusa prīsters, kas beja ōrpus piļsātas, piļsātas vōrtu prīškā sanese vēršus un vaiņagus un kūpā ar ļaudim gribēja jim upurēt. 13Tū izdzērduši, apostoli Barnabas un Pōvuls pōrplēse sovas drēbes, un, īskrējuši ļaužu pulkā, 14sauce saceidami: Veiri, kū jyus te dorot?! Mes tadei asam leidzeigi jums cylvāki. Mes tik sludynojam jums Evangeliju, ka jyus nu tim nīceigim dīvaklim atsagrīztu pi dzeivō Dīva, kurs radeja dabasus, zemi, jyuras un vysu, kas jamōs ir. 15Pagōjušajūs laikūs Jys vysas pogōnu tautas laide staigōt sovus pošu ceļus. 16Dorūt lobu, pats sevis gon bez līceibas naatstōja: Jys tadei syuteja nu debesim leitu un augleigu laiku, deve jums pōrtyku un ar prīcu piļdeja jyusu sirdis.#14:16 Dobas parōdeibas un dobas spāki līcynoj par eistō Dīva asameibu. 17Un tikkū‐tikkū caur šytū runu jī atturēja ļaužu pulkus, ka jim naupurātu.
18Bet pēc tam, atgōjuši nu Antiochijas un Ikonijas, jūdi ļaudis pīrunōja, un tī Pōvulu nūmātōja ar akminim un izvylka nu piļsātas ōrā, dūmōdami, ka jys jau ir nadzeivs. 19Sasalosūt apkōrt mōceklim, jys pīsacēle un īgōja mīstā. Nōkūšā dīnā jys reizē ar Barnabu devēs uz Derbe. 20Ari šamā piļsātā jī sludynōja Evangeliju un daudzejūs atgrīze.
21Pēc tam jī atgōja atpakaļ uz Lystru, Ikoniju un Antiochiju. Jī styprynōja mōcekļus un pamūdynōja jūs byut iztureigim ticeibā — mums tadei Dīva vaļsteibā jōīīt caur daudzejim spaidim. 22Lyudzūtīs un gavejūt jī bazneicom īsvēteja pristerus un tūs, kuri beja īticējuši, atvēlēja Kungam. 23Tad jī caur Pyzydiju aizgōja uz Pamfiliju 24un Vōrdu sludynōja Pergā. Pēc tam jī aizgōja uz Ataliju 25un nu turīnes laivā aizbrauce uz Antiochiju, nu kurīnes caur Dīva žēlesteibu beja nūdūti tai lītai, kuru jī izpiļdeja. 26Pēc jūs atīšonas sasalaseja vysa bazneica, un jī stōsteja, cik lelas lītas Dīvs caur jim padareja, un ka ticeibas vōrtus atdareja ari pogōnim. 27-28Tur pi mōceklim jī palyka garōku laiku.
Currently Selected:
Apostolu Dorbi 14: LGT
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Aloizius Broks: Svātī roksti. Jezus Kristus Evangelijs und Apostolu Darbi 1933, Apostols vystules i apokalypsis 1937.
Apaštalų darbai 14
14
1Taip pat atsitiko ir Ikonijuje: jie nuėjo į žydų sinagogą ir kalbėjo taip, kad įtikėjo didelė minia žydų ir graikų.
2Bet tikėjimui nepaklusę žydai sukurstė pagonis prieš brolius.
3Tačiau jie ten išbuvo ilgesnį laiką ir drąsiai kalbėjo apie Viešpatį, kuris liudijo savo malonės žodžius ir per jų rankas darė ženklus bei stebuklus.
4Miesto gyventojai suskilo: vieni buvo už žydus, kiti už apaštalus.
5Kai pagonys ir žydai su savo vyresnybe susiruošė juos išniekinti ir užmėtyti akmenimis,
6jie sužinoję pabėgo į Likaonijos miestus Listrą ir Derbę bei jų apylinkes.
7Ten jie skelbė Evangeliją.
8Listroje gyveno vienas vyras nesveikomis kojomis. Jis buvo luošas nuo pat gimimo, niekada nė žingsnio nežengęs.
9Jis klausėsi Pauliaus kalbant, o šis įdėmiai pažvelgė į jį ir, pamatęs jį turint tikėjimą išgyti,
10garsiu balsu pasakė: „Atsistok tiesiai ant savo kojų!“ Tas pašoko ir ėmė vaikščioti.
11Minia, pamačiusi, ką Paulius padarė, pradėjo garsiai likaoniškai šaukti: „Dievai, pasivertę žmonėmis, nužengė pas mus!“
12Barnabą jie vadino Dzeusu, o Paulių – Hermiu, nes jis vadovavo kalbai.
13Priešais jų miestą esančios Dzeuso šventyklos kunigas atvarė prie vartų jaučių su vainikais ir norėjo kartu su minia juos paaukoti.
14Sužinoję apaštalai Barnabas bei Paulius persiplėšė savo drabužius ir puolė į minią,
15šaukdami: „Vyrai, ką darote?! Juk mes tokie patys žmonės kaip ir jūs, skelbiantys jums Gerąją naujieną, kad nuo šių tuštybių atsiverstumėte į gyvąjį Dievą, „kuris sutvėrė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose yra“.
16Praėjusiais amžiais Jis leido visoms tautoms eiti savais keliais.
17Tačiau Jis nepaliko savęs nepaliudyto, darydamas gera, duodamas mums lietaus iš dangaus ir vaisingų metų, teikdamas maisto ir džiaugsmo mūsų širdims.“
18Tai dėstydami, jiedu šiaip ne taip sulaikė minią, kad jiems neaukotų.
19Bet iš Antiochijos ir Ikonijaus atvyko žydai ir, perkalbėję žmones, užmėtė Paulių akmenimis ir išvilko už miesto, palaikę jį mirusiu.
20Susirinkus aplink jį mokiniams, jis atsikėlė ir parėjo į miestą. O rytojaus dieną kartu su Barnabu iškeliavo į Derbę.
21Šitame mieste jie skelbė Evangeliją ir daugelis tapo mokiniais. Paskui grįžo atgal į Listrą, Ikonijų ir Antiochiją.
22Ten jie stiprino mokinių sielas, ragino juos išlaikyti tikėjimą ir sakė: „Per daugelį išmėginimų mes turime įeiti į Dievo karalystę.“
23Kiekvienoje bažnyčioje su malda ir pasninku, uždėdami rankas, jie paskyrė jiems vyresniuosius ir pavedė juos Viešpačiui, kurį šie buvo įtikėję.
24Apkeliavę Pisidiją, jie atvyko į Pamfiliją.
25Paskelbę žodį Pergėje, leidosi žemyn į Ataliją.
26Iš ten išplaukė į Antiochiją, kur buvo pavesti Dievo malonei, kad nuveiktų darbą, kurį dabar pabaigė.
27Sugrįžę jie sušaukė bažnyčią ir papasakojo visa, ką Dievas nuveikęs per juos ir kaip atvėręs pagonims tikėjimo duris.
28Ir jie išbuvo su mokiniais netrumpą laiką.
Currently Selected:
:
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn More About Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas