Apostolu Dorbi 13
13
XIII.
Pōvula un Barnabas misiju ceļōjums.
1Antiochijas bazneicā beja pravīši un mōceitōji, un storp tim Barnabas, Seimaņs, kuru sauc Niger, Lucijs nu Cyrenes, tetrarcha Eroda leidzaudzis Manaens un Sauls. 2Kad jī Dīvam upurēja un gavēja, Svātais Gors jim saceja: Barnabu un Saulu atškirit Maņ tam uzdavumam, dēļ kura Es jūs paaicynōju. 3Tad jī, gavādami un lyugdamīs, uzlyka uz tim rūkas un palaide tūs īt.#13:3 Barnabu un Pōvulu caur rūku uzlikšonu īsvēteja par veiskupim.
4Svātō Gora syuteiti, jī aizgōja uz Seleuciju un nu turīnes aizbrauce uz Cypru. 5Īgōjuši Salaminā, jī sludynōja Dīva vōrdu jūdu synagogōs. Jōņs pi jim beja kai paleigs. 6Apstaigojūt vysu solu leidz pat Pafai, jī atroda vīnu cylvāku būri, vyltu pravīti, jūdu, vōrdā Bariesu, 7kurs beja reizē ar vīnu saprateigu cylvāku, — pōrvaļdnīku Sergiju Paulu. Tys, paaicynōjis Barnabu un Saulu, gribēja dzērdēt Dīva vōrdu. 8Bet jim pretōjōs būrs Elimass — tai ir tulkojams jō vōrds — un ceņtēs pōrvaļdnīku nu ticeibas atturēt.#13:8 Elimass — mōceitais, gudrais. 9Bet Sauls, kurs ir ari Pōvuls, Svātō Gora piļdeits, pasavēris uz jō, 10saceja: Ak pylnais vysaidas viļteibas un vysaidas naganteibas, valna bārns, ikvīnas taisneibas īnaidnīks, vai tu napōrstōsi krystōt taisnūs Kunga ceļus? 11Un tagad, raug, Kunga rūka nōks par tevi: tu paliksi okls un kaidu laiku vairs naredzēsi saules!
Un tyuleņ jū apjēme timseiba un tymsums, un jys tausteja ap sevi, maklādams, kas jū vastu aiz rūkas.#13:11 Kaidu laiku — cikom atsagrīzsi. #13:11 Placs — spāka symbols. 12Tad pōrvaļdnīks, nūtykumu radzādams, īticēja un breinōjōs par Kunga mōceibu.
13Izejūt nu Pafas, Pōvuls un tī, kas ar jū beja, devēs Pamfilijā uz Pergu. Bet Jōņs, nu jim atsaškeiris, aizgōja atpakaļ uz Jeruzalemu. 14Un jī, pōrgōjuši Pergai cauri, aizgōja uz Pyzydijas Antiochiju. Tur sabata dīnā jī, īgōjuši synagogā, atsasāda. 15Pēc lykuma un pravīšu pōrlaseišonas synagogas prīkšnīki lyka jim saceit: Veiri, brōli, jo jums ir kaidi pamūdynojūši vōrdi dēļ ļaudim, — runojit.
16Pōvuls pīsacēle un, pamōvis ar rūku, saceja: Izraeļa veiri un jyus, kas beistatēs Dīva, klausitēs. 17Izraeļa tautas Dīvs izvēlēja myusu tāvus un svešajā molā Egiptē padareja jūs par lelu tautu. 18Ar spēceigu placu jūs nu turīnes izvedis, četrudesmit godu uzturēja tuksnesī. 19Kanaana zemē iznycynojūt septeņas tautas, jim sadaleja tūs zemi. 20Tai beja daudz moz četri simti pīcdesmit godu. Vēļōk leidz pravīšam Samueļam deve jim tīsnešus. 21Bet nu tō laika jī lyudze kēneņa, un Dīvs jim īdeve Saulu, Kisa dālu, cylvāku nu Benjamiņa ciļts, četrudesmit godim. 22Pēc tam, kad tū beja atmetis, īcēle jim par kēneņu Davidu. Par šytū Jys līcynōja: Es atrodu veiru pa sovai sirdei, Davidu, Jesse dālu; jys vysu, kū Es grybu, izpiļdeis. 23Saskaņā ar sovu sūlejumu Dīvs nu šytōs ciļtis izmūdynōja Izraeļam Pesteitōju Jezu. 24Pyrms jō uzastōšonas Jōņs vysai Izraeļa tautai sludynōja grāku vaidēšonas kristeibu. 25Sovu uzdavumu beidzis, Jōņs atsasauce: Es naasmu tys, par kuru jyus mani skaitot. Bet raug, Tys nōks pēc manis, un es naasmu cīneigs jō kōju apava izraiseit.
26Veiri, brōli! Abraama ciļts bārni un jyus, kas beistates Dīva! Mums šei pesteišonas ziņa ir nōkuse. 27Tī, kas dzeivoj Jeruzalemā, un tūs vērsinīki Jezu naatzyna, un tūs pravīša vōrdus, kuri iksabatā teik laseiti, Jū nūtīsojūt, izpiļdeja. 28Lai gon pi Jō nikaidas nōvi peļnūšas vaiņas naatroda, tūmār nu Pilata Jam nōves pīpraseja. 29Pēc tam, kad vyss izapiļdeja, kas par Jū beja raksteits, nūjāmuši Jū nu kūka, īlyka kopā. 30Bet Dīvs Jū nu myrūnim pīcēle. 31Jys vairōkas dīnas pasarōdeja tim, kas Jam leidza nu Galilejas uz Jeruzalemu beja atgōjuši, kuri tagad pi tautas ir Jō līcinīki. 32Un mes sludynojam tū prīceigū ziņu, ka Dīvs tūs sūlejumus, kurus tāvim beja devis, mums, jūs bārnim, pīceļūt augšam Jezu, izpiļdeja. 33Tai pat stōv raksteits ūtrajā psaļmā:
Tu esi muns Dāls,
Es tevi šudiņ dzemdeju.
34Un, kad Jū pīcēle nu myrūnim kai taidu, kas izniceibai vairs napasadūs, Jys pasaceja: Es dūšu jums tū svātū, eistū Davida montu.#13:34 Svātais, eistais monts ir apsūlejums, ka nu jō pēcnōcējim atīs Pesteitōjs. 35Tōpēc ari cytur Jys soka: Sovam Svātajam izniceibas redzēt Tu naļausi. 36Bet Davids, pēc sovā myužā Dīva vaļas izpiļdeišonas, nūmyra. Jys tyka pīvīnōts sovim tāvim un izniceibu redzēja. 37Bet tys, kuru Dīvs pīcēle augšam, izniceibas naredzēja.
38Veiri, brōli, lai tys jums ir zynoms, ka caur šytū jums teik sludynōta grāku atlaisšona. 39Nu vysa, nu kō jyus caur Moizeša lykumu navarējot tikt atbreivōti, caur Jū ikvīns, kas tic, tiks atbreivōts. 40Tōpēc uzmonit, ka uz jums naatsateiktu tys, kū soka pravīši: 41Raugit, jyus, nycynōtōji, breinojitēs un neikstit, jo Es izdareišu jyusu dīnōs lītu, kurai jyus naticēsit, jo jums ari sludynōtu.
42Izejūt ōrā, jō lyudze, lai ari nōkūšajā sabatā jim par šom lītom runōtu. 43Sasalasejušajim izkleistūt, daudzejī nu jūdim un dīvbaileigajim prozelitim Pōvulam un Barnabai gōja leidza; tī jūs pamūdynōja, lai pastōvātu Dīva žēlesteibā.
44Nōkūšajā sabatā natōļ vyss mīsts sasalaseja, lai dzērdātu Dīva vōrdu. 45Radzādami ļaužu pulkus, jūdi aizadaga skaudeibā, runōja Pōvula vōrdim pretim un izteice zaimus. 46Bet Pōvuls un Barnabas drūšsirdeigi atbiļdēja: Tadei vajadzēja pyrmōk Dīva vōrdu sludynōt jums. Bet tai kai jyus tū atmatat un sevi myužeigai dzeivei skaitot par nacīneigim, raug, mes dūsimēs pi pogōnim. 47Ari Kungs mums pavēlēja: Es tevi pazeimōju pogōnim par gaismu, ka byutu jim pesteišonai leidz pat zemes molai.
48Šytū izdzērduši, pogōni prīcōjōs un slaveja Kunga vōrdu. Un kas myužeigai dzeivei beja pazeimōti, tī visi palyka ticeigi. 49Tai Kunga vōrds izaplateja pa vysu apgobolu. 50Bet jūdi uzbūdynōja padīveigōs un gūdeigōs sīvītes un mīsta vacōkūs. Tad sōce Pōvulu un Barnabu vojōt un jūs nu sovas apkōrtnes padzyna. 51Tad, nūkratejuši nu sovom kōjom putekli pret jim, jī aizgōja uz Ikoniju.#13:51 Ikonija — Mozazijas mīsts. 52Bet mōcekli beja piļni prīcas un Svātō Gora.
Currently Selected:
Apostolu Dorbi 13: LGT
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Aloizius Broks: Svātī roksti. Jezus Kristus Evangelijs und Apostolu Darbi 1933, Apostols vystules i apokalypsis 1937.
Apaštalų darbai 13
13
1Antiochijos bažnyčioje buvo pranašų ir mokytojų: Barnabas, Simeonas, pravarde Juodasis, Liucijus Kirėnietis, Manaenas, augęs kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius.
2Kartą, kai jie tarnavo Viešpačiui ir pasninkavo, Šventoji Dvasia pasakė: „Išskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam Aš juos pašaukiau.“
3Tuomet jie pasninkavo ir meldėsi, ir, uždėję ant jų rankas, išleido.
4Šventosios Dvasios pasiųsti, jie nukeliavo į Seleukiją, o iš ten laivu pasiekė Kiprą.
5Atvykę į Salaminą, jie skelbė Dievo žodį žydų sinagogose. Jiems talkino Jonas.
6Perėję visą salą iki Pafo, jie sutiko vieną magą, netikrą pranašą žydą vardu Barjėzus,
7kuris buvo su prokonsulu Sergijumi Pauliumi, išmintingu vyru. Šis, pasikvietęs Barnabą ir Saulių, norėjo pasiklausyti Dievo žodžio.
8Bet Elimas – magas (toks šito žodžio vertimas) – jiems priešinosi, stengdamasis atitraukti prokonsulą nuo tikėjimo.
9Tada Saulius, kitaip vadinamas Pauliumi, kupinas Šventosios Dvasios, įdėmiai pažvelgė į jį
10ir tarė: „Ak tu, visokių klastų bei piktybių pilnas velnio vaike! Tu, teisumo prieše! Ar nesiliausi kraipęs tiesių Viešpaties kelių?
11Dabar štai tave ištiks Viešpaties ranka: tu tapsi aklas ir kurį laiką neregėsi saulės.“ Ir tučtuojau užgulė jį migla ir tamsa, ir jis ėmė graibytis aplink, ieškodamas, kas jam ištiestų ranką.
12Tai pamatęs, prokonsulas įtikėjo, apstulbintas Viešpaties mokslo.
13Išplaukę iš Pafo, Paulius ir jo palydovai atvyko į Pergę Pamfilijoje. Čia Jonas pasitraukė nuo jų ir sugrįžo į Jeruzalę.
14O jie, išvykę iš Pergės, atkeliavo į Pisidijos Antiochiją. Šabo dieną nuėjo į sinagogą ir ten susėdo.
15Po Įstatymo ir Pranašų skaitymo sinagogos vadovai kreipėsi į juos: „Vyrai broliai, jei turite paskatinimo žodį tautiečiams, tarkite!“
16Tada Paulius atsistojo ir, davęs ranka ženklą nutilti, prabilo: „Izraelio vyrai ir Dievo bijantys žmonės, paklausykite!
17Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų tėvus, išaukštino juos, gyvenančius kaip ateivius Egipto šalyje, ir iškelta ranka išvedė juos iš Egipto.
18Apie keturiasdešimt metų Jis pakentė jų elgesį dykumoje,
19paskui, išnaikinęs septynias tautas Kanaane, išdalino jiems anų žemę.
20Po to per keturis šimtus penkiasdešimt metų davė teisėjus iki pranašo Samuelio.
21Tuo laiku jie ėmė prašyti karaliaus, ir Dievas jiems davė Saulių, Kišo sūnų, Benjamino giminės vyrą, keturiasdešimčiai metų.
22Pašalinęs jį, Jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį liudydamas pasakė: „Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus.“
23Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas pakėlė Izraeliui Gelbėtoją Jėzų.
24Prieš Jam ateinant, Jonas skelbė atgailos krikštą visai Izraelio tautai.
25Baigdamas gyvenimo kelionę, Jonas pasakė: „Aš nesu tas, kuo jūs mane laikote. Bet štai po manęs ateina Tas, kuriam aš nevertas atrišti kojų apavo.“
26Vyrai broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys Dievo bijantys žmonės! Tai jums atsiųstas šis išgelbėjimo žodis.
27Nes Jeruzalės gyventojai ir jų vyresnieji nepažino Jo ir pasmerkdami įvykdė pranašų žodžius, skaitomus kiekvieną šabą.
28Nors nerado Jame jokios mirties vertos kaltės, jie reikalavo iš Piloto, kad Jis būtų nužudytas.
29Išpildę visa, kas buvo apie Jį parašyta, nuėmė Jį nuo medžio ir paguldė į kapą.
30Bet Dievas Jį prikėlė iš numirusių.
31Jis per daugelį dienų rodėsi tiems, kurie buvo su Juo atėję iš Galilėjos į Jeruzalę. Jie yra Jo liudytojai žmonėms.
32Ir mes jums skelbiame Gerąją naujieną: tėvams duotąjį pažadą
33Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip ir parašyta antroje psalmėje: „Tu esi mano Sūnus, šiandien Aš Tave pagimdžiau!“
34O kad Jį prikėlė iš numirusių ir kad Jis neturėjo supūti, Dievas buvo taip nusakęs: „Aš ištesėsiu šventus bei tikrus pažadus Dovydui.“
35Todėl ir kitoje vietoje sakoma: „Tu neleisi savo Šventajam matyti supuvimo.“
36Juk Dovydas, patarnavęs savajai kartai pagal Dievo valią, užmigo, buvo palaidotas prie savo tėvų ir supuvo.
37O Tas, kurį Dievas prikėlė, nesupuvo.
38Taigi tebūnie jums žinoma, vyrai broliai, kad per Jį jums skelbiamas nuodėmių atleidimas.
39Ir kiekvienas, kuris tiki, išteisinamas per Jį nuo viso to, nuo ko nepajėgė jūsų išteisinti Mozės Įstatymas.
40Tad saugokitės, kad jums nepritaptų, kas pasakyta Pranašuose:
41„Žiūrėkite, niekintojai, stebėkitės ir pranykite! Nes Aš darau darbą jūsų dienomis, darbą, kuriuo nepatikėsite, jei kas jums pasakos.“
42Žydams išeinant iš sinagogos, pagonys prašė, kad ir kitą šabą būtų kalbama apie tuos dalykus.
43Sinagogos susirinkimui pasibaigus, daugelis žydų ir pamaldžių prozelitų sekė Paulių ir Barnabą, kurie, kalbėdami jiems, įtikinėjo pasilikti Dievo malonėje.
44Kitą šabą beveik visas miestas susirinko pasiklausyti Dievo žodžio.
45Išvydusius tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti tam, ką kalbėjo Paulius.
46Bet Paulius ir Barnabas drąsiai pasakė: „Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis. Bet kadangi jūs Jį atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai štai mes kreipiamės į pagonis.
47Nes taip mums liepė Viešpats: „Paskyriau Tave, kad būtum šviesa pagonims, kad būtumei išgelbėjimu iki pat žemės pakraščių.“
48Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Viešpaties žodį; ir įtikėjo visi skirtieji amžinajam gyvenimui.
49Ir Viešpaties žodis pasklido po visą kraštą.
50Bet žydai, sukurstę pamaldžias bei gerbiamas moteris ir įtakingus miesto piliečius, sukėlė Pauliaus bei Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių.
51O tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikonijų.
52Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios.
Currently Selected:
:
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn More About Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas