Apostolu Dorbi 12
12
XII.
Erods vojoj Bazneicu.
1Tamā pat dīnā kēneņš Erods pacēle rūku, lai dažus nu Bazneicas vojōtu.#12:1 Erods — Erods Agrippa, Aristobula dāls. Jys, vojojūt kristticeigūs, gribēja jūdim īpatikt. 2Jys lyka ar škāpu nūnōvēt Jōņa brōli Jākubu. 3Un, radzādams, ka jūdim tys pateik, jys lyka apcītynōt ari Pīteri. Tys nūtyka naraudzātōs maizes dīnōs. 4Jys tai tad lyka jū apcītynōt, īslūdzeit cītumā un apsorgōt ar četrom sardzes kōrtom, pa četri karaveiri kotrā. Pēc Leldines svātkim jys gribēja vest tū tautas prīškā. 5Un Pīters tyka turāts cītumā. Bet Bazneica bez pōrstōšonas lyudze par jū Dīva.
6Naktī pyrms tō, kai Erods jū gribēja vest, Pīters, divejōs kēdēs sakolts, gulēja storp divejim karaveirim, bet sorgi pi durovom sorgōja cītumu.#12:6 Gribēja vest — nūnōvēt. 7Un, raug, Kunga eņgeļs pīgōja pi jō klōtu, un kambari apgaismōja spūdrums. Īsitis Pīteram par sōnu, jys tū izmūdynōja saceidams: Celīs tyuleņ augšā! Un kēdes nu jō rūkom nūkryta. 8Eņgeļs jam pavēlēja: Apsajūz un apauņ sovus sandalus. Jys tū izdareja. Tad jam saceja tōļōk: Apveļc sovas drēbes, un ej maņ pakaļ. 9Un jys, īdams pakaļ, izgōja ōrā, bet nazynōja ka tys, kas caur eņgeli nūteik, ir eistineiba. Jys dūmōja, ka redz redzējumu. 10Pagōjuši garum pyrmajim un ūtrajim sorgim, jī pīgōja pi dzeļža vōrtim, caur kurim īt uz mīstu, un tī jim atsadareja vaļā poši. Izgōjuši jī pōrgōja vīnu īlu un umai eņgeļs nu jō atsastōja. 11Te Pīters nōce pi apziņas un saceja: Tagad es eistyn zynu, ka Kungs ir syutejis sovu eņgeli un izrōvis mani nu Eroda rūkom un nu vysom jūdu tautas cereibom.
12Nūsamīrynōjis jys aizgōja uz Jōņa, kuru sauce Markus, mōtes Marijas mōju. Te daudzejī beja sasalasejuši un lyudzēs.#12:12 Marks — Evangelists. 13Jys pīklauvēja pi sātas vōrtim. Kolpyune, vōrdā Rode izgōja pasaklauseitu. 14Pazynuse Pītera bolsu, jei nu prīcas aizmērsa atdareit vōrtus un skrēja īškā paziņōtu, ka pi vōrtim stōv Pīters. 15Tī jai atbiļdēja: Tu esi apjukuse! Tei tūmār golvōja, ka tys tai asūt. Tad jī saceja: Tys ir eņgeļs. 16Bet Pīters turpynōja klauvēt. Atdarejuši tī jū īraudzeja un breinōjōs. 17Jys pamōve ar rūku, ka tī nūklustu. Tad, pastōstejis jim, kai Kungs izvede jū nu cītuma, saceja: Paziņojit šytū Jākubam un brōlim. Tad pīsacēlis jys aizgōja uz cytu vītu.#12:17 Nu brōlim — citim apostolim. #12:17 Uz cytu vītu — uz Romu, kur nūdybynōja Bazneicu.
18Dīnai atejūt, karaveiru vydā izacēle lels namīrs par tū, kas varēja nūtikt ar Pīteri. 19Erods jō meklēja, bet naatroda. Nūpratynōjis sorgus, jys lyka tūs nūnōvēt un pats nu Judeas aizceļōja uz Cezareju un tur palyka.
Eroda nōve.
20Uz tyrīšim un sydonīšim jys beja ļūti aizadusmōjis. Bet tī, kūpā pi jō aizgōjuši, pīrunōja kēneņa pōrvaļdnīku Blastu un lyudze mīra, jo jūs apgobols nu kēneņa sajēme pōrtyku.#12:20 Fenicijas īdzeivōtōji sev pōrtyku īvede nu Palestinas. 21Pazeimōtā dīnā Erods, apsaviļcis kēneņa uzvalkā, atsasāda tronā un nūturēja jim runu. 22Tad ļaudis atsasauce: Šytys ir Dīva, bet na cylvāka bolss. 23Tamā pat breidī Kunga eņgeļs jū syta tōpēc, ka jys gūda naatdeve Dīvam. Tōrpu sagrauzts, jys nūmyra.
24Bet Kunga vōrds arvīnu izaplēte plašumā. 25Sovus uzdavumus izpiļdejuši, Barnabas un Sauls grīzēs nu Jeruzalemas atpakaļ un ar sevi leidza pajēme Jōni, kuru sauc Markus.
Currently Selected:
Apostolu Dorbi 12: LGT
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Aloizius Broks: Svātī roksti. Jezus Kristus Evangelijs und Apostolu Darbi 1933, Apostols vystules i apokalypsis 1937.
Apaštalų darbai 12
12
1Tuo metu karalius Erodas pakėlė ranką prieš kai kuriuos bažnyčios žmones.
2Jis nukirsdino kalaviju Jokūbą, Jono brolį.
3Pamatęs, kad tai patinka žydams, įsakė suimti ir Petrą. Buvo Neraugintos duonos dienos.
4Suėmęs jį, įmesdino į kalėjimą ir pavedė saugoti keturgubai sargybai po keturis kareivius, o po Paschos ketino išvesti jį prieš minią.
5Taigi Petras buvo uždarytas kalėjime. O bažnyčia karštai meldėsi už jį Dievui.
6Paskutinę naktį prieš Erodui išvedant Petrą, tas, supančiotas dviem grandinėmis, miegojo tarp dviejų kareivių. Prie durų kalėjimą saugojo sargybiniai.
7Ir štai ten atsirado Viešpaties angelas, ir kamerą nutvieskė šviesa. Jis sudavė Petrui į šoną ir žadindamas tarė: „Kelkis greičiau!“ Ir nukrito jam grandinės nuo rankų.
8Angelas kalbėjo toliau: „Susijuosk ir apsiauk sandalus!“ Jis taip ir padarė. Angelas tęsė: „Užsimesk apsiaustą ir eik paskui mane!“
9Petras išėjo ir sekė paskui jį, nesuvokdamas, kad angelo veiksmai tikri, nes jis tarėsi matąs regėjimą.
10Praėję pro pirmą ir antrą sargybą, jie prisiartino prie geležinių vartų į miestą, kurie savaime atsidarė. Išėję pro juos, jie leidosi tolyn viena gatve. Staiga angelas nuo jo pasitraukė.
11Petras atsipeikėjęs tarė: „Dabar tikrai žinau, kad Viešpats atsiuntė savo angelą ir išvadavo mane iš Erodo rankų ir nuo viso to, ko tikėjosi žydų tauta.“
12Tai supratęs, jis atėjo prie Morkumi vadinamo Jono motinos Marijos namų, kuriuose meldėsi daug susirinkusiųjų.
13Petrui pasibeldus į vartų duris, tarnaitė vardu Rodė atėjo paklausti, kas ten.
14Pažinusi Petro balsą, ji iš džiaugsmo pamiršo atidaryti vartus, bet nubėgo vidun ir pranešė, jog Petras stovįs už vartų.
15Jie jai sakė: „Tu pakvaišai!“ Bet ji tvirtino savo. Tada jie tarė: „Tai jo angelas.“
16Tuo tarpu Petras toliau beldė. Atidarę jie pamatė Petrą ir nustėro.
17Ranka davęs ženklą laikytis tyliai, jis jiems papasakojo, kaip Viešpats išvedė jį iš kalėjimo. Jis dar pridūrė: „Praneškite apie tai Jokūbui ir kitiems broliams.“ Ir išėjęs jis nuėjo į kitą vietą.
18Išaušus dienai tarp kareivių kilo nemenkas sąmyšis dėl to, kas galėję nutikti Petrui.
19Erodas, paieškojęs jo ir neradęs, ištardė sargybinius ir įsakė juos nubausti mirtimi. Po to iš Judėjos nuvyko į Cezarėją ir ten pasiliko.
20Erodas nirto ant Tyro ir Sidono gyventojų. Bet jie susitarę atvyko pas jį ir, palenkę savo pusėn karaliaus rūmininką Blastą, prašė taikos, nes jų kraštas buvo karaliaus maitinamas.
21Nustatytą dieną Erodas, apsivilkęs karališkais drabužiais, atsisėdo į sostą ir sakė jiems prakalbą.
22Liaudis ėmė šaukti: „Tai dievo, ne žmogaus balsas!“
23Ir beregint jį ištiko Viešpaties angelas už tai, kad neatidavė Dievui garbės. Ir jis mirė, kirminų suėstas.
24O Viešpaties žodis augo ir plito.
25Barnabas ir Saulius, atlikę užduotį ir pasiėmę su savimi Joną, vadinamą Morkumi, sugrįžo iš Jeruzalės.
Currently Selected:
:
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn More About Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas