Apostolu Dorbi 11
11
XI.
Pītera atsataisnōšona.
1Apostoli un brōli, kas beja Judeā, izdzērda, ka ari pogōni pījēme Dīva vōrdu. 2Un kad Pīters atgōja uz Jeruzalemu, tī ticeigī, kas beja nu apgraizeitajim, streidējōs 3saceidami: Kōpēc tu aizgōji pi naapgraizeitajim un kūpā ar jim ēdi?
4Pīters tad, pēc kōrtas paskaidrōdams, jim saceja: 5Es, byudams Joppa mīstā, lyudžūs. Tad ekstazē redzēju parōdeibu. Kaut kas, kai lels goldauts ar četrim styurim nūsalaide nu dabasim un snēdzēs pat leidz manim. 6Es tū naatlaideigi un uzmaneigi apskateju, tur es redzēju četrkōjaiņus zemes dzeivinīkus, zvērus, rōpuļus un gaisa putnus. 7Es dzērdēju ari bolsu, kas maņ sauce: Pīter, celīs, kauņ un ēd. 8Es atbiļdēju: Kungs, es vēļ nikod nikō, kas ir nateirs un nasvāts, naasmu sovā mutē jēmis. 9Bet bolss nu dabasim ūtrreiz sauce: Kū Dīvs ir padarejis teiru, tō par nasvātu nasauc. 10Un tys nūtyka trejs reizes. Tad tys vyss otkon tyka pajimts debesīs atpakaļ. 11Un raug, tamā pat breidī trejs veirīši stōvēja tōs mōjas prīškā, kur mes bejom, tī beja pi manis syuteiti nu Cezarejas. 12Gors maņ lyka bez aizsprīdumim īt jim leidza. Šytūs sešu brōļu pavadeibā mes īgōjom tō cylvāka mōjā. 13Tys mums pastōsteja, kai jys sovā mōjā redzēja stōvūšu eņgeli, kurs jam saceja: Syuti uz Joppu un aicynoj šur Seimani, kuru sauc Pīters. 14Jys aizrōdeis, kai tev pošam un vysai tovai sātai sasnēgt pesteišonu. 15Leidz kū es īsōču runōt, Svātais Gors nūsalaide uz jim tai pat, kai agrōk uz mums. 16Tad maņ īgōja prōtā tī Kunga vōrdi, kurus saceja: Jōņs kristeja yudinī, bet jyusus kristeis Svātā Gorā. 17Jo tad ari jim Dīvs deve žēlesteibu, kai un mums, kas Kungam Jezum Kristum īticējom, kas tad es taids byutu, kas Dīvam varātu likt škēršļus? 18Šytū dzērdādami, tī nūklusa un slaveja Dīvu saceidami: Tai tad ari pogōnim Dīvs īdeve grāku vaidēšonu uz dzeiveibu.
Kristus Bazneica Antiochijā.
19Tī, kas Stepōna vojōšonas dēļ, beja izkleiduši, aizgōja leidz Fenicijai, Cypram un Antiochijai, bet Vōrdu jī sludynōja tikai jūdim.#11:19 Fenicija — romīšu province Palestinas zīmeļūs. #11:19 Cyprs — sola uz jyuras. #11:19 Antiochija — Syrijas golvas piļsāta. 20Beja gon daži nu Cypras un Cirinejas veiri, kas, pēc īīšonas Antiochijā, sludynōja Evangeliju par Jezu Kristu ari pogōnim, 21un Kunga rūka beja ar jim, un lels skaits īticēja un uz Kungu atsagrīze.
22Kad ziņa par tū nūkliva Jeruzalemā asūšai Bazneicai, uz Antiochiju atsyuteja Barnabu. 23Aizgōjis tur, jys īraudzeja Dīva žēlesteibu, pats sevī prīcōjōs un pamūdynōja vysus, ka jī sirdīs uzticeigi pastōvātu Kungā. 24Jys tadei beja lobs cylvāks, pylns ticeibas un Svāta Gora. Un lels ļaužu pulks tyka pīvīnōts Kungam.
25Tad jys devēs uz Tarsu Saula maklātu un, atradis, atvede jū uz Antiochiju. 26Tur jī bazneicā palyka vysu godu un mōceja lelus ļaužu pulkus. Pyrmū reizi Antiochijā mōcekļus sōce saukt par kristticeigajim.
27Tamōs dīnōs nu Jeruzalemas uz Antiochiju aizgōja pravīši. 28Vīns nu tim, vōrdā Agabs, Gora īdvāsts, pasludynōja, ka vysā pasaulī byus lels bods. Un Klaudija laikā tys izapiļdeja.#11:28 Klaudijs — Romas keizars. Jys vaļdeja nu 41. — 54. godam pēc Kr. 29Tad mōcekli nūlēme ikvīnam pēc īspējas pīsadaleit un Judeā asūšim brōlim nūsyuteit pabolstu. 30Un tū jī izpiļdeja, aizsyuteidami vacōkajim caur Barnabas un Saula rūkom.
Currently Selected:
Apostolu Dorbi 11: LGT
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Aloizius Broks: Svātī roksti. Jezus Kristus Evangelijs und Apostolu Darbi 1933, Apostols vystules i apokalypsis 1937.
Apaštalų darbai 11
11
1Apaštalai ir broliai, kurie buvo Judėjoje, išgirdo, kad ir pagonys priėmė Dievo žodį.
2Todėl, kai Petras atvyko į Jeruzalę, žydų kilmės tikintieji ėmė jam priekaištauti, sakydami:
3„Tu nuėjai pas neapipjaustytus vyrus ir su jais valgei!“
4Tada Petras pradėjo jiems iš eilės aiškinti:
5„Aš kartą meldžiausi Jopės mieste ir Dvasios pagavoje mačiau regėjimą. Kažkoks indas, tarsi didžiulė marška, už keturių kampų leidžiama iš dangaus, nusileido prie manęs.
6Atidžiai įsižiūrėjęs, pamačiau jame žemės keturkojų, laukinių žvėrių, roplių bei dangaus paukščių.
7Ir išgirdau balsą, kuris man sakė: „Kelkis, Petrai, pjauk ir valgyk!“
8Aš atsakiau: „Jokiu būdu, Viešpatie! Dar niekada suteptas ir nešvarus maistas nebuvo mano burnoje.“
9Bet balsas iš dangaus prabilo antrą kartą: „Ką Dievas apvalė, tu nevadink suteptu!“
10Taip atsitiko tris kartus, ir vėl viskas pakilo į dangų.
11Ir štai prie namų, kuriuose aš buvau, tuojau atėjo trys vyrai. Jie buvo siųsti pas mane iš Cezarėjos.
12Dvasia man pasakė nė kiek nedvejojant keliauti su jais. Su manimi ėjo ir šitie šeši broliai, ir mes kartu atvykome į vieno vyro namus.
13Jis mums papasakojo savo namuose regėjęs stovintį angelą, kuris jam liepė: „Nusiųsk į Jopę žmones ir pasikviesk Simoną, vadinamą Petru.
14Jis pasakys tau žodžius, kuriais išsigelbėsi tu ir visi tavo namai.“
15Kai pradėjau kalbėti, Šventoji Dvasia nužengė ant jų, kaip ir pradžioje ant mūsų.
16Tada prisiminiau Viešpaties žodžius: „Jonas krikštijo vandeniu, o jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia.“
17Jeigu tad Dievas suteikė jiems tokią pačią dovaną, kaip ir mums, įtikėjusiems Viešpatį Jėzų Kristų, tai kas gi aš toks, kad galėčiau trukdyti Dievui?!“
18Tai išgirdę, jie nusiramino ir šlovino Dievą, sakydami: „Vadinasi, Dievas ir pagonims suteikė atgailą, kad jie gyventų.“
19Išblaškytieji persekiojimo, kuris buvo kilęs dėl Stepono, nukeliavo į Finikiją, Kiprą ir Antiochiją. Jie skelbė žodį vien tik žydams.
20Kai kurie iš jų, būtent kipriečiai ir kirėniečiai, atvykę į Antiochiją, kreipėsi ir į graikus, skelbdami Viešpatį Jėzų.
21Viešpaties ranka buvo su jais: didelis žmonių skaičius įtikėjo ir atsivertė į Viešpatį.
22Žinia apie juos pasiekė Jeruzalės bažnyčios ausis, ir ji išsiuntė Barnabą į Antiochiją.
23Atvykęs ir pamatęs Dievo malonę, jis apsidžiaugė ir ragino visus ryžtinga širdimi pasilikti su Viešpačiu.
24Mat jis buvo geras vyras, kupinas Šventosios Dvasios ir tikėjimo. Ir Viešpačiui prisidėjo didelis būrys.
25Tada Barnabas nukeliavo į Tarsą ieškoti Sauliaus
26ir, radęs jį, atsivedė į Antiochiją. Jiedu ištisus metus darbavosi bažnyčioje ir mokė gausų būrį. Antiochijoje pirmą kartą imta vadinti mokinius „krikščionimis“.
27Tomis dienomis iš Jeruzalės į Antiochiją atvyko pranašų.
28Vienas iš jų vardu Agabas, Dvasios įkvėptas, išpranašavo didelį badą, kuris ištiksiąs visą pasaulį. Ir badas atėjo, Klaudijui valdant.
29Tada mokiniai, kiekvienas pagal savo išteklius, nusprendė nusiųsti paramą broliams, gyvenantiems Judėjoje.
30Jie taip ir padarė, per Barnabą bei Saulių nusiųsdami tai vyresniesiems.
Currently Selected:
:
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn More About Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas