Apreiškimo Jonui 16
LBD-EKU
16
1Ir aš išgirdau iš šventyklos galingą balsą, šaukusį septyniems angelams: „Eikite ir išpilkite septynis Dievo rūstybės dubenis žemėn!“
2Ir nuėjo pirmasis, ir išliejo savo dubenį žemėn. Ir apniko #Iš 9,10piktos ir skaudžios votys žmones, turinčius žvėries ženklą ir garbinančius jo atvaizdą.
3Antrasis išpylė savo dubenį jūron; ji tapo lyg numirėlio kraujas, ir visi gyvūnai jūroje išgaišo.
4Trečiasis išliejo savo dubenį į upes ir vandens šaltinius, ir #Iš 7,17-21; Ps 78,44jie pavirto krauju. 5Ir išgirdau vandenų angelą sakant:
„Teisus tu, kuris esi ir buvai, Šventasis,
kad taip nusprendei.
6Jie praliejo šventųjų ir pranašų kraują,
todėl duodi jiems gerti kraują.
Jie to verti!“
7Aš dar išgirdau aukurą kalbant:
„Taip, Visagali Viešpatie Dieve,
tavo nuosprendžiai tikri ir teisingi!“
8Ketvirtasis išpylė savo dubenį saulėn, ir jai buvo leista svilinti žmones ugnimi. 9Žmones degino baisi kaitra, o jie keikė vardą Dievo, kuris turi valdžią šitokioms negandoms. Jie neatsivertė ir neteikė jam pagarbos.
10Penktasis išpylė savo dubenį ant žvėries sosto, ir jo karalystė paskendo #Iš 10,21tamsoje, o žmonės krimto savo liežuvius iš skausmo. 11Jie piktžodžiavo dangaus Dievui dėl savo sopulių ir vočių, bet nenusigręžė nuo savo darbų.
12Šeštasis išliejo savo dubenį į didžiąją Eufrato upę, ir jos #Iz 11,15vanduo išdžiūvo, kad pasidarytų kelias karaliams iš saulėtekio šalies. 13Tada aš pamačiau iš slibino nasrų, iš žvėries snukio ir iš melagingo pranašo burnos išeinant tris netyrąsias dvasias, tartum varles. 14O tai yra demonų dvasios, darančios ženklus; jos iškeliauja pas viso pasaulio karalius, kad juos suburtų didžiosios Visagalio Dievo dienos kovai.
15„Štai #Mt 24,43-44; Lk 12,39-40; Apr 3,3aš ateinu kaip vagis. Palaimintas, kas budi ir sergi savo drabužius, kad netektų vaikščioti nuogam ir žmonės nepamatytų jo gėdos!“
16Jos subūrė juos į vietovę, kuri hebrajiškai vadinasi #2 Kar 23,29; Zch 12,11Harmagedonas#16,16 Hebr. har megiddō – Megido kalnas..
17Septintasis angelas išpylė savo dubenį į orą, ir nuskambėjo iš šventyklos, nuo sosto, galingas balsas: „Įvyko!“ 18Ir #Apr 8,5; 11,13.19pasipylė žaibai, pasigirdo balsai, sudundėjo griaustiniai, ir kilo baisus žemės drebėjimas, kokio nebūta, kiek žmogus žemėje gyvena; toks smarkus buvo drebėjimas! 19Didysis miestas suskilo į tris dalis, o pagonių miestai sugriuvo. Dievas atsiminė didžiąją Babelę, kad jai duotų savo #Iz 51,17rūstybės ir įniršio vyno taurę. 20#Apr 6,14Ir pabėgo visos salos, ir nebeliko kalnų. 21#Iš 9,23; Apr 11,19Ledo luitai kaip talentai krito iš dangaus ant žmonių. Žmonės keikė Dievą dėl ledų negandos, nes siaubinga buvo ši neganda.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis