Psalmynas 77
LBD-EKU
77
1Choro vadovui. Pagal Jedutūną. Asafo psalmė.
2Mano balsas kyla pas Dievą, aš garsiai šaukiuosi;
mano balsas kyla pas Dievą, kad jis mane išgirstų.
3Savo nelaimės dieną meldžiuosi Viešpačiui;
visą naktį nepailsdamas tiesiu rankas,
bet mano širdis neranda paguodos.
4Prisimenu Dievą ir vaitoju;
kai pamąstau, prarandu viltį. Sela.
5Tu man neleidi sudėti akių;
aš taip susirūpinęs, kad nebeištariu žodžio.
6Mąstau apie senovės dienas,
seniai praėjusius metus.
7Naktis praleidžiu kalbėdamasis su savimi;
mąstau ir klausiu savęs:
8„Argi amžinai atmes mus Viešpats
ir niekados mums nebebus maloningas?
9Nejau jis nustos mus mylėjęs
ir amžinai liks neįvykdytas jo pažadas?
10Argi užmiršo Dievas, kaip pasigailėti,
ir pykčio įniršyje nutildė savo gailestingumą?“ Sela.
11Tuomet tariau: „Mano kaltė,
kad pasikeitė Aukščiausiojo dešinė“.
12Mąstau apie VIEŠPATIES darbus;
taip, atsimenu ankstesnius tavo stebuklus.
13Apmąstau visus tavo darbus
ir apsvarstau tavo veiksmus.
14Visa, ką darai, Dieve, yra šventa.
Kuris dievas yra toks didis kaip Dievas?
15Tu esi Dievas, darantis nuostabius darbus;
tu savo galybę apreiškei tautoms.
16Galingu mostu atpirkai savo tautą,
Jokūbo ir Juozapo vaikus. Sela.
17Vandenys pamatė tave, Dieve,
vandenys pamatė tave ir pabūgo,
net jūros gelmės drebėjo.
18Debesys prapliupo lietumi,
padangės aidėjo griausmais,
visur žaibavo tavo strėlės.
19Tavo perkūnas dardėjo lyg ratai,
tavo žaibai apšvietė pasaulį;
žemė drebėjo ir purtėsi.
20Tavo kelias ėjo per jūrą,
tavo takas – per galingus vandenis,
tavo pėdos buvo nematomos.
21Tu vedei savo tautą lyg kaimenę
Mozės ir Aarono rankomis.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis