Psalmynas 22
LBD-EKU
22
1Choro vadovui. „Briedės auštant“ melodija. Dovydo psalmė.
2 # Mt 27,46; Mk 15,34 Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?
Kodėl tu toks tolimas, toli nuo mano maldos,
nuo mano dejonės šauksmo?
3Mano Dieve, šaukiuosi dieną, bet tu neatsakai,
ir naktį, bet nerandu ramybės.
4O juk tu – Šventasis,
tavo sostas – Izraelio šlovės giesmės!
5Tavimi mūsų protėviai rėmėsi;
jie pasitikėjo, ir tu juos gelbėjai,
6tavęs šaukėsi ir buvo išgelbėti,
tavimi pasitikėjo ir nenusivylė.
7Bet aš kirminas, o ne žmogus,
vienų išjuoktas, o kitų paniekintas.
8Visi, kas mane mato, #Mt 27,39; Mk 15,29; Lk 23,35tyčiojasi iš manęs
ir šaipydamiesi kraipo galvas:
9 # Mt 27,43 „Pasitikėjo VIEŠPAČIU, tad tegelbsti jį,
teišvaduoja, jeigu juo gėrisi!“
10Tu išvedei mane iš įsčių,
saugojai mane prie motinos krūtinės.
11Tavo rūpesčiui buvau patikėtas nuo gimimo,
nuo motinos įsčių tu buvai mano Dievas.
12Nesitolink nuo manęs, nes man sunku,
ir nėra, kas man padėtų!
13Mano priešai apstoja mane lyg jaučiai,
stiprūs Bašano jaučiai apgula mane;
14jie atveria plačiai į mane savo žiomenis
lyg plėšrūs ir #1 Pt 5,8riaumojantys liūtai.
15Esu lyg ant žemės išlietas vanduo;
visi mano kaulai išnarstyti;
lyg vaškas mano širdis, ištirpusi krūtinėje.
16 # Jn 19,28 Gerklė išdžiūvusi lyg molio šukė,
liežuvis limpa prie gomurio.
Tu guldai mane į mirties dulkes.
17Šunys mane apgula iš visų pusių,
nedorėlių gauja mane apspinta;
jie žeidžia man rankas ir kojas;
18 # Mt 27,35; Mk 15,24; Lk 23,34; Jn 19,24 galiu suskaičiuoti visus savo kaulus.
Mano priešai spokso į mane ir džiaugiasi,
19dalijasi tarpusavyje mano drabužius
ir meta kauliukus dėl mano apdaro.
20Bet tu, VIEŠPATIE, nesitolink nuo manęs!
Mano stiprybe, skubėk man padėti!
21Gelbėk mane nuo kalavijo,
mano brangią gyvastį iš šunies letenų!
22 # Hbr 2,12 Trauk mane iš liūto nasrų!
Nuo tų laukinių jaučių ragų gelbėk mane!
23Tada aš skelbsiu tavo vardą broliams ir seserims,
šlovinsiu tave jų sueigose.
24Pagarbiai VIEŠPATIES bijantieji,
šlovinkite jį!
Visi Jokūbo palikuonys,
garbinkite jį!
Visi Izraelio vaikai,
drebėkite prieš jį!
25Juk jis nepaniekino
ir neatmetė vargšo maldavimo,
jis nenusuko nuo jo savo veido,
bet išgirdo, kai varguolis šaukėsi.
26Iš tavęs kyla mano šlovės giesmė didžiojoje sueigoje!
Ką tau pažadėjau, vykdysiu tarp tavęs pagarbiai bijančiųjų.
27Vargšai valgys, kiek norės, ir bus sotūs,
šlovins VIEŠPATĮ jo ieškantieji.
Teatsigauna jų širdys amžinai!
28Visi žemės pakraščiai atsimins ir gręšis į VIEŠPATĮ,
visų tautų žmonės puls prieš jį kniūbsti.
29Juk VIEŠPATS yra Valdovas,
jis viešpatauja tautoms.
30Jam iš tikrųjų žemai lenksis visi,
kurie miega žemėje;
prieš jį lenksis visi,
kurie žengia į dulkes.
Ir aš jam gyvensiu.
31Mano palikuonys jam tarnaus;
apie Viešpatį bus pasakojama būsimajai kartai,
jo teisūs darbai skelbiami dar negimusiai tautai.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis