Patarlės 26
LBD-EKU
26
1Kaip sniegas vasarą ar lietus pjūties metu,
taip nepageidautina garbė kvailiui.
2Kaip žvirblis skrajoja, o kregždė nardo,
taip ir neužtarnautas prakeikimas pralekia pro šalį.
3Botagas – arkliui, kamanos – asilui,
o lazda – kvailių nugarai!
4Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą,
kad netaptumei į jį panašus.
5Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą,
kad jis netaptų išmintingas savo akyse.
6Žmogus, kuris siunčia žinią per kvailį,
pjauna savo koją ir daro sau nuostolį.
7Patarlė kvailio lūpose kliba
kaip šlubio kojos.
8Duoti kvailiui garbės vietą
yra tas pat, kas įrišti akmenuką į svaidyklę.
9Patarlė kvailio lūpose kliba
kaip erškėčio šaka girtuoklio rankoje.
10Samdyti kvailį ar girtuoklį
yra tas pat, kas kalaviju žeisti praeivius.
11 # 2 Pt 2,22 Kaip šuo vėl grįžta prie savo vėmalo,
taip kvailys kartoja savo kvailystę.
12Ar esi matęs žmogų, kuris tariasi esąs išmintingas?
Iš kvailio galima daugiau tikėtis negu iš jo.
13„Plėšrūnas ant kelio! – sako tinginys.
– Liūtas lauke!“
14Durys sukinėjasi ant savo vyrių,
o tinginys – savo lovoje.
15Tinginys kiša ranką į dubenį,
bet per daug pavargęs, kad pakeltų ją prie burnos.
16Tinginys tariasi esąs išmintingesnis
už septynis žmones, duodančius gerą patarimą.
17Praeivis, kuris kišasi į svetimą ginčą,
panašus į žmogų, griebiantį šunį už ausų.
18Kaip pamišėlis,
svaidantis liepsnojančius nuodėgulius ir mirtinas strėles,
19elgiasi žmogus, kuris apgauna artimą,
o paskui sako: „Aš tik pajuokavau!“
20Nepridedant malkų užgęsta ugnis,
o nesant liežuvautojo nutyla ginčas.
21Anglys – žarijoms, malkos – ugniai,
o priekabingas žmogus – kivirčui užkurti.
22Liežuvautojo žodžiai – tarsi skanėstai;
jie pasiekia pačią vidurių gelmę.
23Kaip glazūra, dengianti molinį indą,
yra lipšnios piktaširdžio lūpos.
24Žmogus, kupinas neapykantos, žodžiais jos neparodo,
bet širdyje rengia apgaulę.
25Kai jo kalba pataikaujanti, nepasitikėk juo,
nes jo širdyje glūdi septynios baisenybės;
26nors jo neapykanta gudriai paslėpta,
nedorumas atsivers sueigoje.
27Kas kasa duobę, tas į ją įkris;
akmuo užrieda ant to, kuris jį parita.
28Melagingas liežuvis nekenčia savo aukų,
o pataikaujanti burna veda į pražūtį.