Morkaus 14
14
Suokalbis prieš Jėzų
(Mt 26,2-5; Lk 22,1-2)
1Iki #Iš 12,1-27Velykų#14,1 ST – Pascha. ir Neraugintosios duonos šventės bebuvo likę pora dienų. Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai ieškojo būdo klasta sugauti Jėzų ir nužudyti. 2Bet jie sakė: „Tik ne per šventes, kad liaudyje nekiltų sąmyšio“.
Patepimas laidotuvėms
(Mt 26,6-13; Jn 12,1-8)
3 #
Lk 7,37-38
Jėzui esant Betanijoje, Simono Raupsuotojo namuose, ir sėdint už stalo, atėjo moteris su alebastriniu indeliu, pilnu brangaus gryno nardo tepalo. Pradaužusi indelį, ji išpylė tepalą Jėzui ant galvos. 4Kai kurie ten esantys susierzino ir kalbėjo vienas kitam: „Kam tas tepalo eikvojimas?! 5Juk jį buvo galima parduoti daugiau negu už tris šimtus denarų ir pinigus išdalyti vargšams!“ Taip jie murmėjo prieš tą moterį. 6Bet Jėzus atsiliepė: „Palikite ją ramybėje! Kam ją skaudinate? Ji man padarė gerą darbą. 7#Įst 15,11Vargšų jūs visuomet turite šalia savęs ir kada tik panorėję galite jiems gera daryti, o mane turėsite ne visuomet. 8Ji padarė, ką galėjo. Ji iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms. 9Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama Evangelija, bus ir jos atminimui pasakojama, ką ji yra man padariusi“.
Judo išdavystė
(Mt 26,14-16; Lk 22,3-6)
10Judas Iskarijotas, vienas iš Dvylikos, nuėjo pas aukštuosius kunigus, pasiryžęs išduoti Jėzų. 11Tai išgirdę, jie apsidžiaugė ir pažadėjo jam pinigų. Jis ėmė ieškoti progos Jėzų išduoti.
Paskutinė vakarienė
(Mt 26,17-29; Lk 22,7-23; 1 Kor 11,23-25)
12Pirmąją Neraugintosios duonos dieną, kada aukojamas Velykų avinėlis, mokiniai sako Jėzui: „Kur paruošti tau Velykų vakarienę?“ 13Jis išsiunčia du mokinius tardamas: „Eikite į miestą. Ten jus sutiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Sekite iš paskos 14ir kur jis nuves, sakykite namų šeimininkui: ‘Mokytojas liepė paklausti: Kur man skirtoji menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?’ 15Jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Ten ir paruoškite mums“. 16Mokiniai išėjo ir nuvyko į miestą. Jie rado visa, kaip buvo sakęs Jėzus, ir paruošė Velykų stalą.
17Vakare jis atėjo su Dvylika. 18Bevalgant prie stalo vakarienę, Jėzus prabilo: „Iš tiesų sakau jums: vienas jūsų, #Ps 41,10valgančių su manimi, išduos mane“. 19Jie labai nuliūdo ir ėmė vienas po kito klausinėti: „Nejaugi aš?“ 20O jis tarė: „Vienas iš Dvylikos, kuris dažo su manimi viename dubenyje. 21Tiesa, Žmogaus Sūnus eina savo keliu, kaip apie jį parašyta, bet vargas žmogui, kuris išduos Žmogaus Sūnų. Geriau jam būtų buvę negimti“.
22Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną palaimino, laužė ją ir davė mokiniams tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“ 23Paėmęs taurę, padėkojo, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. 24O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, #Jer 31,31-34Sandoros #Iš 24,8kraujas, kuris išliejamas už daugelį. 25Iš tiesų sakau jums: aš jau nebegersiu vynmedžio vaisiaus iki tos dienos, kada gersiu jį naują Dievo karalystėje“.
Perspėjimas Petrui
(Mt 26,30-35; Lk 22,31-34.39; Jn 13,36-38)
26Pagiedoję jie išėjo į Alyvų kalną. 27Jėzus jiems tarė: „Jūs visi pasipiktinsite, nes parašyta: #Zch 13,7Ištiksiu piemenį, ir avys išsisklaidys. 28O prisikėlęs #Mt 28,16aš pirma jūsų nueisiu į Galilėją“. 29Petras atsiliepė: „Jei ir visi pasipiktintų, tai tik ne aš!“ 30Jėzus jam atsakė: „Iš tiesų sakau tau: dar šiandien, jau šią naktį, gaidžiui nė dukart nepragydus, tu manęs tris kartus išsiginsi“. 31Petras dar atkakliau tvirtino savo: „Jeigu net reikėtų man su tavimi mirti, aš vis tiek tavęs neišsiginsiu“. Tą pat kalbėjo ir visi kiti.
Jėzus Getsemanėje
(Mt 26,36-46; Lk 22,40-45)
32Jie atėjo į ūkį, vadinamą Getsemane. Jėzus sako mokiniams: „Pasėdėkite čia, kol aš melsiuosi“. 33Pasiėmęs drauge Petrą, Jokūbą ir Joną, jis pradėjo nuogąstauti ir sielotis. 34Jis jiems skundėsi: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!“ 35Paėjęs truputį toliau, sukniubo ant žemės ir ėmė melstis, kad jei galima, jį aplenktų toji valanda. 36Jis sakė: „Aba#14,36 Aram. „tėti“, „tėveli“., Tėve, tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę! 37Tačiau tebūnie ne kaip aš noriu, bet kaip tu...“ Paskui grįžta, randa juos miegančius ir taria Petrui: „Simonai, tu miegi? Neįstengei nė vienos valandos pabudėti? 38Budėkite ir melskitės, kad nepatektumėt į pagundą, nes dvasia ryžtinga, bet kūnas silpnas“. 39Jis vėl nuėjo ir dar kartą meldėsi tais pačiais žodžiais. 40Ir vėl sugrįžęs rado juos miegančius; jų akys buvo mieguistos, ir jie nežinojo, ką atsakyti. 41Jis ateina trečią kartą ir taria jiems: „Vis dar tebemiegate, tebesiilsite? Gana! Atėjo valanda: štai Žmogaus Sūnus išduodamas į nusidėjėlių rankas. 42Kelkitės, eime! Štai mano išdavėjas čia pat“.
Jėzaus suėmimas
(Mt 26,47-56; Lk 22,47-53; Jn 18,2-11)
43Ir tuojau, jam tebekalbant, pasirodė vienas iš Dvylikos – Judas, o kartu su juo būrys ginkluotų kalavijais ir vėzdais, pasiųstas aukštųjų kunigų, Rašto aiškintojų ir seniūnų. 44Išdavėjas buvo jiems nurodęs ženklą: „Kurį pabučiuosiu, tai tas. Suimkite jį ir sergėdami veskite!“
45Taigi atėjęs jis tuojau prisiartino prie Jėzaus ir tarė: „Rabi!“ – ir pabučiavo jį. 46O kiti stvėrė Jėzų ir suėmė. 47Vienas iš ten stovinčių, išsitraukęs kalaviją, užsimojo prieš vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį. 48O Jėzus prabilo jiems: „Tarsi plėšiko išėjote sugauti manęs su kalavijais ir vėzdais. 49#Lk 19,47; 21,37Kasdien būdavau pas jus, mokiau šventykloje, ir jūs manęs nesuėmėte. Tačiau teišsipildo Raštai“. 50Tada palikę jį, visi [mokiniai] pabėgo. 51Tik vienas jaunuolis sekė iš paskos, susisupęs vien į drobulę. Jie čiupo jį, 52bet jis išsinėrė iš drobulės ir nuogas pabėgo.
Jėzus teismo taryboje
(Mt 26,57-68; Lk 22,54.63-71; Jn 18,12-14.19-24)
53Jėzus buvo nuvestas pas vyriausiąjį kunigą, kur buvo susirinkę visi aukštieji kunigai, seniūnai ir Rašto aiškintojai. 54Petras iš tolo sekė jį iki vyriausiojo kunigo rūmų vidaus kiemo. Ten jis atsisėdo su tarnais ir šildėsi prie ugnies. 55Aukštieji kunigai ir visa teismo taryba ieškojo prieš Jėzų liudijimo, kad galėtų jį pasmerkti mirti, bet nerado. 56Nors daugelis melagingai liudijo prieš jį, tačiau jų liudijimai nesutapo. 57Kai kurie melagingai kaltino jį, teigdami: 58„Mes girdėjome jį sakant: #Jn 2,19‘Aš sugriausiu šitą rankomis pastatytą šventovę ir per tris dienas pastatysiu kitą, ne rankų darbo’“.
59Bet ir šie kaltinimai nesutapo. 60Tada vyriausiasis kunigas, atsistojęs viduryje, paklausė Jėzų: „Tu nieko neatsakai į šitų žmonių kaltinimus?“ 61Tačiau jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tuomet vyriausiasis kunigas vėl jį klausė: „Ar tu esi Mesijas, Šlovingojo Sūnus?“ 62Jėzus jam atsakė:
„Taip, aš esu.
Ir jūs dar pamatysite #Dan 7,13Žmogaus Sūnų,
sėdintį Visagalio dešinėje
ir ateinantį dangaus debesyse“.
63Tada vyriausiasis kunigas persiplėšė drabužius#14,63 Pasipiktinimo mostas., šaukdamas: „Kam dar mums liudytojai? 64Girdėjote piktžodžiavimą. Kaip jums regis?“ Ir jie visi #Kun 24,16nusprendė jį esant vertą mirties. 65Kai kurie ėmė į jį spjaudyti, dangstė jam veidą, mušė kumščiais ir reikalavo: „Pranašauk!“ O tarnai daužė jį per veidą.
Petras išsigina Jėzaus
(Mt 26,69-75; Lk 22,55-62; Jn 18,15-18.25-27)
66Petras buvo žemai, kieme. Atėjo viena vyriausiojo kunigo tarnaitė 67ir pamačiusi besišildantį Petrą, įsižiūrėjo į jį ir tarė: „Ir tu buvai su šituo Nazarėnu, su Jėzumi“. 68Petras išsigynė, sakydamas: „Nei aš žinau, nei suprantu, ką tu sakai“. Jis išėjo į prieškiemį, ir gaidys pragydo. 69Pamačiusi jį, tarnaitė vėl pradėjo sakyti aplinkiniams: „Šitas yra iš jų!“ 70Jis vėl išsigynė. Kiek vėliau aplinkiniai sakė Petrui: „Tu tikrai vienas iš jų; juk tu irgi galilėjietis“. 71Tada jis šoko prisiekinėti ir dievagotis: „Aš nepažįstu to žmogaus, apie kurį jūs kalbate“. 72Ir netrukus gaidys užgiedojo antrą kartą. Petras atsiminė, ką jam buvo pasakęs Jėzus: „Gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi“. Ir jis pravirko.
Currently Selected:
Morkaus 14: LBD-EKU
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.