Mato 8
LBD-EKU
8
Raupsuotojo išgydymas
(Mk 1,40-45; Lk 5,12-16)
1Kai Jėzus leidosi nuo kalno, jį lydėjo didelės minios. 2Štai prisiartino raupsuotasis ir parpuolė prieš jį ant žemės, maldaudamas: „Viešpatie, jei panorėsi, gali mane padaryti švarų“. 3Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir tuojau raupsai išnyko. 4Jėzus pridūrė: „Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik pasirodyti kunigui#8,4 Žr. Kun 14,2. ir #Kun 14,1-32paaukok Mozės įsakytą atnašą kaip liudijimą jiems“.
Šimtininko tikėjimas
(Lk 7,1-10; Jn 4,46-53)
5Sugrįžus į Kafarnaumą, prisiartino prie Jėzaus šimtininkas, maldaudamas: 6„Viešpatie, mano tarnas guli namie paralyžiuotas ir baisiai kankinasi“. 7Jėzus jam tarė: „Einu išgydysiu jį“. 8Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. 9Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau vienam: ‘Eik!’ – ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čionai!’ – ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Daryk tai!’ – ir jis daro“. 10Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo! 11#Lk 13,29Todėl aš jums sakau: daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. 12O karalystės vaikai #Mt 22,13; 25,30; Lk 13,28bus išmesti laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“. 13Šimtininkui Jėzus tarė: „Eik, tebūnie tau, kaip įtikėjai!“ Ir tą pačią valandą tarnas pagijo.
Kafarnaumo stebuklai
(Mk 1,29-34; Lk 4,38-41)
14Atėjęs į Petro namus, Jėzus pamatė jo uošvę gulinčią ir karščiuojančią. 15Jis palietė jos ranką, ir karštis paliovė. Toji atsikėlė ir galėjo jam patarnauti.
16Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demono apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius, 17kad išsipildytų pranašo Izaijo žodžiai:
# Iz 53,4 Jis prisiėmė mūsų negalias,
užsikrovė mūsų ligas.
Pašaukimo sunkumai
(Lk 9,57-60)
18Matydamas aplinkui didžiulę minią, Jėzus įsakė irtis į kitą krantą. 19Čia priėjo vienas Rašto aiškintojas ir tarė jam: „Mokytojau, aš seksiu paskui tave, kur tik tu eisi!“ 20Jėzus atsakė: „Lapės turi urvus, padangių sparnuočiai – lizdus, o Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“.
21Kitas jo mokinys prašė: „Viešpatie, leisk man pirmiau pareiti tėvo palaidoti“. 22Bet Jėzus atsakė: „Sek paskui mane ir palik mirusiems laidoti savo numirėlius“.
Audros nutildymas
(Mk 4,35-41; Lk 8,22-25)
23Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui jį. 24Ir štai ežere pakilo tokia smarki audra#8,24 Pažod.: „drebėjimas“., kad bangos sėmė valtį. O jis miegojo. 25Mokiniai pripuolę ėmė jį žadinti, šaukdami: „Viešpatie, gelbėk, žūvame!“ 26Jis jiems tarė: „Ko jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Paskui atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu. 27Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: „Kas jis per vienas, kad net vėjai ir marios jo klauso?“
Apsėstųjų išgydymas
(Mk 5,1-20; Lk 8,26-39)
28Kai Jėzus priplaukė kitą krantą gadariečių#8,28 Mk 5,1 ir Lk 8,26.37 – geraziečių. krašte, jam priešais atbėgo du demonų apsėstieji, išlindę iš kapinių rūsių. Juodu buvo tokie pavojingi, kad niekas negalėjo praeiti anuo keliu. 29Ir štai jiedu ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Dievo Sūnau?! Atėjai pirma laiko mūsų kankinti?“ 30Truputį toliau ganėsi didelė kaimenė kiaulių. 31Demonai ėmė prašytis: „Jeigu mus išvarysi, tai siųsk kiaulių kaimenėn“. 32Ir jis jiems tarė: „Eikite!“ Tuomet demonai išėjo ir apniko kiaules. Ir štai visa kaimenė metėsi nuo skardžio į ežerą ir gavo galą vilnyse. 33Piemenys pabėgo ir pasiekę miestą viską išpasakojo, taip pat ir apie apsėstuosius. 34Tada visas miestas išėjo priešais Jėzų ir vos jį pamatę, prašė pasišalinti iš jų krašto.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis