Izaijo 44
LBD-EKU
44
Viešpats – vienintelis Dievas
1O dabar klausyk, Jokūbai, mano tarne,
Izraeli, kurį išsirinkau!“
2Taip kalba VIEŠPATS, tavo kūrėjas,
kuris auklėjo tave nuo pat gimimo ir tau padėjo:
„Nebijok, Jokūbai, mano tarne,
brangusis, kurį išsirinkau!
3Sudrėkinsiu vandeniu ištroškusią žemę,
palaistysiu srovėmis sausumą;
išliesiu savo dvasią ant tavo palikuonių
ir savo palaiminimą ant tavo vaikų.
4Jie sužels kaip žolė,
kaip gluosniai paupiuose.
5Vieni sakys: ‘Aš esu VIEŠPATIES!’ –
kiti vadinsis Jokūbo vardu,
o dar kiti ant rankos užsirašys ‘VIEŠPATIES
ir didžiuosis Izraelio vardu“.
Tikrasis Dievas ir stabai
6Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Karalius ir Atpirkėjas,
Galybių VIEŠPATS:
# Iz 48,12; Apr 1,17; 22,13 „Aš esu pirmas, aš esu paskutinis,
be manęs kito dievo nėra.
7Kas prilygsta man? Tegu pasirodo,
tegu pasako, pareiškia ir paaiškina!
Kas žiloje senovėje sukūrė tautą?
Tai, kas turi įvykti, jie tepasako!
8Nenusigąskite, nebijokite:
argi aš jau seniai to nepaskelbiau ir neapreiškiau?
Juk jūs mano liudytojai!
Ar yra gi kitas Dievas be manęs?
Ar yra kokia nors Uola be manęs?“
9Niekingi visi tie, kurie daro stabų statulas; jų branginamieji negali jiems niekuo padėti. Jų garbintojai akli, jiems stinga išmanymo, jie tik patys save kvailina. 10Kas dievą daro ar liedina stabą be noro užsidirbti? 11Žiūrėk, kaip jo garbintojai bus sugėdinti, nes jų meistrai – tik marūs žmonės! Kai jie visi susirinks ir prisistatys, juos pagaus baimė ir apims gėda.
12Kalvis daro jį iš geležies, įpučia anglis, kūju kala stabą. Tvirta ranka jį doroja, kol išalksta ir pavargsta. Vandens negeria, todėl visiškai nusilpsta.
13Stalius pamatuoja medį virvele ir nusibraižo stabą rašikliu. Jis obliuoja medį obliumi, aprėžia skriestuvu ir išskobia iš jo atvaizdą vyro – dailaus žmogaus, tinkamą stovėti šventykloje. 14Jis kertasi kedrą, pasirenka dar kiparisą ar ąžuolą iš medžių miške, o gal net pasodina kedrą, kad lietus jį užaugintų. 15Dalį kamieno žmogus sunaudoja kurui: šildosi prie degančių malkų ir jomis pakuria ugnį krosnyje duonai kepti. Žmogus iš rąsto išsidrožia net dievą ir garbina jį, iš medžio pasidaro stabą ir kniūbsčias puola prieš jį. 16Rąstigalį žmogus sudegina ugnyje, ant jo žarijų kepasi mėsą, sotinasi kepsniu, vis šildydamasis prie ugnies ir kartodamas: „O, kaip man šilta, net karšta!“ 17O kas dar liko iš medžio, iš to išdrožia dievą – savo stabą, klupčioja ir kniūbsčias puola prieš jį, maldaudamas: „Gelbėk, nes tu mano dievas!“
18Stabai nieko nežino, nieko negalvoja, nes jų akys apvilktos; jie nemato akimis, nesupranta širdimi. 19Tačiau niekas nesusiprotėja, neturi supratimo nei išmanymo pasakyti: „Rąstigalį įmečiau į ugnį, ant jo žarijų išsikepiau duonos, pasispirginau mėsos ir pasisotinau. Nejaugi iš jo liekanos sau bjaurų stabą darysiu ir rąstigalį garbinsiu?“
20Kas maitinasi pelenais, tą bus širdis apgavusi ir suvedžiojusi. Neišgelbės jis savęs ir nesakys: „Ar tas daiktas, kurį laikau savo dešinėje, nėra apgavystė?“
Viešpats – Kūrėjas ir Atpirkėjas
21Nepamiršk šių dalykų, Jokūbai, ir tu, Izraeli,
nes tu mano tarnas!
Sukūriau tave būti mano tarnu,
nepamiršiu niekada tavęs, Izraeli!
22Išsklaidysiu tavo nusižengimus kaip debesį,
tavo nuodėmes kaip miglą.
Sugrįžk pas mane, nes tave išpirkau.
23Dangūs, džiūgaukite, nes VIEŠPATS tai padarė,
valiuokite, žemės gelmės!
Kalnai, šokite giedodami,
drauge su miškais ir visais jų medžiais!
Juk VIEŠPATS išpirko Jokūbą,
per Izraelį jis parodys savo šlovę.
24Taip kalba VIEŠPATS, tavo Atpirkėjas,
kuris tave sukūrė motinos įsčiose:
„Aš – VIEŠPATS, kuris sukūrė Visatą
ir vienas pats išskleidė dangus.
Kai klojau žemę, kas buvo su manimi?
25Aš – tas, kuris nieku paverčia kerėtojų ženklus
ir burtininkus padaro žiopliais.
Aš – tas, kuris išminčius priverčia pergalvoti
ir #1 Kor 1,20jų pažinimą padaro kvailą.
26Aš – tas, kuris savo tarno žodį patvirtina
ir įvykdo užmojį, paskelbtą jo pasiuntinių.
Aš sakau Jeruzalei: ‘Būk apgyventa!’
Judo miestams: ‘Būkite atstatyti!’
Aš prikelsiu jų griuvėsius!
27Aš – tas, kuris sako marių gelmėms: ‘Išdžiūkite!
Aš išsekinsiu jūsų šaltinius!’
28Aš – tas, kuris #2 Met 36,23; Ezr 1,2taria Kyrui: ‘Tu – mano kerdžius!’
Visa, ką aš noriu, jis įvykdys.
Jis tars Jeruzalei: ‘Būk atstatyta!’,
o apie Šventyklą sakys: ‘Tebūna dedami pamatai!’“

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis