Izaijo 37
LBD-EKU
37
1Tai išgirdęs, karalius Ezekijas persiplėšė drabužius, apsivilko ašutine ir nuėjo į VIEŠPATIES Namus. 2O prievaizdą Eljakimą, karalystės raštininką Šebną ir kunigijos seniūnus, apsivilkusius ašutinėmis, pasiuntė pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų, 3pasakyti: „Taip kalba Ezekijas: ‘Ši diena – nelaimės, bausmės ir gėdos diena. Kūdikiams atėjo metas gimti, bet nėra jėgų juos pagimdyti! 4Teišgirsta VIEŠPATS, tavo Dievas, žodžius rab šakės, kurį atsiuntė jo valdovas, Asirijos karalius, kad įžeistų gyvąjį Dievą! Tenubaudžia jį VIEŠPATS, tavo Dievas, už žodžius, kuriuos girdėjo! Pasimelsk už likutį, kuris yra čia’“.
5Karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją. 6Izaijas jiems atsakė: „Savo valdovui pasakykite: ‘Taip kalba VIEŠPATS. Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai tyčiojosi iš manęs. 7Štai įkvėpsiu aš jam tokią dvasią, kad, išgirdęs žinią, jis grįš į savo kraštą. Ten aš padarysiu, kad jis žus nuo kalavijo’“.
8Rab šakė sugrįžo ir rado Asirijos karalių kariaujantį prieš Libną. Jis sužinojo, kad karalius buvo palikęs Lachišą. 9Tuo tarpu Asirijos karalius gavo žinią apie Etiopijos karalių Tirhaką: „Jis pakilo į karo žygį prieš tave!“ Išgirdęs apie tai, jis vėl siuntė pasiuntinius pas Ezekiją pasakyti: 10„Taip sakysite Judo karaliui Ezekijui: ‘Nesiduok savo Dievo, kuriuo pasitiki, apgaunamas, esą Jeruzalė neatsidurs Asirijos karaliaus rankose. 11Juk tu pats esi girdėjęs, kaip Asirijos karaliai pasielgė su kitais kraštais, juos visiškai sunaikindami! O tu būsi išgelbėtas? 12Argi vadavo dievai tautas, kurias sunaikino mano protėviai: Gozaną, Haraną, Recefą ir edeniečius Telasare? 13Kur dabar Hamato karalius, Arpado karalius ar Sefarvaimų, Henos ir Ivos karalius?’“
14Ezekijas paėmė iš pasiuntinių rankų laišką ir perskaitė. Tuomet palypėjo į VIEŠPATIES Namus ir išskleidęs jį 15malda kreipėsi į VIEŠPATĮ: 16„Galybių VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, #Iš 25,22virš kerubų soste sėdintis! Tu vienas esi Dievas virš visų žemės karalysčių. Tu sukūrei dangus ir žemę. 17Palenk man savo ausį, VIEŠPATIE, ir išklausyk! Atverk savo akis, VIEŠPATIE, ir pamatyk! Išgirsk visus žodžius laiško, kurį atsiuntė Sanheribas, kad pasityčiotų iš gyvojo Dievo. 18Iš tikrųjų, VIEŠPATIE, Asirijos karaliai nusiaubė visas tautas ir jų kraštus, 19o jų dievus sumetė į ugnį; jie sunaikino juos, nes tai buvo ne dievai, o tik žmogaus rankų padarai, medis ir akmuo. 20Dabar, VIEŠPATIE, mūsų Dieve, gelbėk mus iš jo rankų, kad visos karalystės žemėje žinotų, jog tu vienas, VIEŠPATIE, esi Dievas!“
Sanheribo nubaudimas
21Tada Amoco sūnus Izaijas pasiuntė Ezekijui tokį žodį: „Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Dievas, atsakydamas į tavo maldą dėl pagalbos prieš Asirijos karalių Sanheribą. Štai žodis, kurį VIEŠPATS ištarė prieš jį:
22‘Niekina tave, tyčiojasi iš tavęs
mergelė, Siono duktė;
kraipo galvą už tavo nugaros
duktė Jeruzalė.
23Ką tu įžeidei ir kam piktžodžiavai?
Prieš ką pakėlei savo balsą,
žvelgdamas įžūliomis akimis?
Prieš Izraelio Šventąjį!
24Per savo tarnus tu įžeidei Viešpatį.
Sakei: ‹Su aibe savo vežimų
pasiekiau kalnų viršūnes,
pačias Libano kalnų atšlaites;
iškirtau aukštuosius jo kedrus
ir puošniuosius kiparisus;
pasiekiau aukščiausią viršūnę,
patį jos miško tankumyną.
25Kasiau šulinius
ir gėriau vandenį svetimuose kraštuose;
savo kojų padais išdžiovinau visas Egipto upes›.
26Argi tu negirdėjai,
kad tai esu patvarkęs nuo senų laikų?
Tai, ką esu nulėmęs nuo senų senovės,
dabar įvykdžiau!
Todėl tu galėjai sugriauti miestus tvirčiausius
ir juos paversti krūvomis griuvėsių.
27Bejėgiai buvo jų gyventojai,
išgąsčio ir gėdos apimti,
kaip žolės laukuose,
kaip gležna žaluma,
kaip žolė ant stogų pučiant rytų vėjui.
28Ar ilsiesi tu,
ar ateini, ar išeini,
ar esi įniršęs ant manęs –
viską aš žinau!
29Dėl to, kad niršai ant manęs
ir tavo įtūžimas pasiekė mano ausis,
įversiu savo kablį tau į šnerves,
pažabosiu savo žąslais tavo nasrus.
Tuo pačiu keliu, kuriuo čia atėjai,
atgal tave parvarysiu.
30Štai bus tau ženklas.
Šiais metais valgysi, ką duos atolas,
kitais – kas užaugs nesėta,
o trečiais vėl sėsite ir pjausite,
veisite vynuogynus ir gardžiuositės jų vaisiais!
31Judo namų likučiai vėl suleis žemėn šaknis,
vėl neš vaisius aukštai šakose.
32Iš Jeruzalės sklis likutis,
nuo Siono kalno – išlikusieji.
Galybių VIEŠPATIES uolumas tai padarys!’“
33Todėl apie Asirijos karalių VIEŠPATS sako: „Jis neįsiverš į šį miestą, nė vienos strėlės į jį nepaleis, nei dengdamasis skydu jo nepuls, nei apgulos pylimo aplink jį nesupils. 34Keliu, kuriuo atėjo, išsinešdins, neįsiveržęs į šį miestą. Tai VIEŠPATIES žodis! 35Aš apginsiu jį dėl savęs ir dėl savo tarno Dovydo“.
36 VIEŠPATIES angelas atėjo į asirų stovyklą ir užmušė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Išaušus rytui, visur gulėjo lavonai. 37Asirijos karalius Sanheribas pasitraukė ir grįžo į Ninevę. 38Vieną dieną, jam meldžiantis savo dievo Nisrocho šventykloje, jį nužudė kalaviju du jo sūnūs – Adramelechas ir Sareceras. Abu pabėgo į Ararato kraštą. Vietoj jo karaliumi tapo jo sūnus Asarhadonas.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis