Izaijo 33
LBD-EKU
33
Asirijos galas
1Vargas tau, niokotojau,
kad pats nebuvai nuniokotas,
tau, klastingasis išdavike,
kad pats netapai klastos auka!
Kai baigsi niokoti, pats būsi nuniokotas,
kai pailsi klastauti, pats tapsi klastos auka.
2 VIEŠPATIE, būk maloningas mums,
nes tavimi viliamės!
Būk kas rytą mus gelbstinti ranka,
mūsų išgelbėjimas, atėjus pavojui!
3Nuo sąmyšio ūžesio bėga gentys,
kai tu pakyli, tautos sklaidosi į visas puses.
4Žmonės šluoja grobį, kaip šluojami skėriai;
tarsi žiogai jie šoka imti grobio.
5 VIEŠPATS prakilnus; jis gyvena aukštybėse,
Sioną pripildo teisingumo ir teisumo.
6Tai, kas jo laikams teikia patvarumą,
lobiai, kurie išgelbsti,
yra išmintis ir pažinimas.
Baimė VIEŠPATIES yra jo turtas!
7Štai Arielio žmonės vaitoja gatvėse,
Salemo pasiuntiniai graudžiai verkia.
8Vieškeliai visur tušti,
nebėra, kas jais keliautų.
Sandoros sulaužytos, liudytojai paniekinti,
tačiau dėl to niekas nesisieloja.
9Džiūsta iš liūdesio šalis,
iš gėdos vysta Libanas,
Šaronas yra lyg dykuma,
Bašanas ir Karmelis numetė lapus.
10„Dabar aš atsistosiu, – sako VIEŠPATS, –
dabar išaukštinsiu save,
dabar aukštai pakilsiu.
11Jūs esate nėšti šienu ir pagimdysite šiaudus;
mano dvasia praris jus kaip ugnis.
12Tautos bus išdegintos lyg kalkinėje,
iškirstos tarsi erškėčiai, kad sudegtų ugnyje.
13Kas esate toli, išgirskite apie mano darbus,
o kas arti – išpažinkite mano galybę!“
14Nusidėjėliai dreba Sione,
šiurpulys krečia bedievius:
„Kas iš mūsų valios ištverti pleškančią ugnį,
kas iš mūsų atlaikys amžinas liepsnas?“
15Tas, kuris gyvena pagal teisumą ir sako tiesą,
kas iš skriaudos nenori išspausti sau pelno,
kas atsisako priimti papirkas,
kas užsikemša ausis,
kad negirdėtų kalbant apie žudymą,
ir kas užmerkia akis,
kad neregėtų pikta.
16Toks žmogus gyvens aukštybėse,
neprieinamų uolų tvirtovė bus jo pilis;
jam bus tiekiama duona, jam netrūks vandens.
Siono atstatymas
17Tavo akys regės puošnųjį karalių,
matys aplinkui platų kraštą.
18Tavo širdis mąstys apie klaiko metą:
„Kur tas, kuris galėjo skaičiuoti?
Kur tas, kuris galėjo pasverti?
Kur tas, kuris galėjo suskaityti visus tuos bokštus?“
19Nebematysi jau išdidžiosios tautos,
svetimkalbės tautos, kurios nesuprasi,
mikčiojančios liežuviu, kurio nesupaisysi.
20Pažvelki į Sioną, mūsų švenčių miestą!
Temato tavo akys Jeruzalę kaip saugią buveinę,
nejudamą palapinę,
kurios nei kuolai niekada nebus išrauti,
nei nė viena virvė nenutrūks.
21Tai ten VIEŠPATS mūsų bus Galingasis!
Tai sritis upių ir plačių tėkmių,
ir joks irklinis laivas jomis nesiiria,
nei didingi laivai neskleidžia burių.
23aJų laivavirvės išsivijusios neišlaiko stiebo,
todėl negalima burių pakelti.
22Taip! VIEŠPATS mūsų teisėjas
ir mūsų įstatymų davėjas,
VIEŠPATS mūsų karalius,
ir jis mus išvaduos.
23bTuomet net aklieji dalysis turtingą laimikį,
net šlubiai pasiplėš grobio.
24Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: „Aš ligotas!“
Žmonėms, kurie ten gyvena, kaltė bus atleista.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis