Izaijo 30
LBD-EKU
30
Sąjunga su Egiptu – bevertė
1Vargas maištingiems vaikams, – tai VIEŠPATIES žodis, –
kurie vykdo užmojį, tačiau ne mano,
ir sudaro sąjungas, tačiau ne mano dvasios,
kraudami nuodėmę ant nuodėmės!
2Jie leidžiasi keliauti į Egiptą,
tačiau manęs nepasiklausia.
Jie pasitiki faraono apsauga
ir ieško prieglaudos Egipto šešėlyje.
3Faraono apsauga jiems užtrauks gėdą,
dangstymasis Egipto šešėliu juos pažemins.
4Nors jo didikai Coane,
o jo pasiuntiniai pasiekia Hanesą,
5visi gėdisi tautos,
kuri jiems nenaudinga:
jokios pagalbos, jokios naudos,
tik gėda ir priekaištai“.
6Ištarmė apie Negebo gyvūnus.
Per kraštą, pavojingą ir neramų,
ten, kur liūtė ir riaumojantis liūtas,
kur angis ir skraidančioji gyvatė,
jie gabena savo turtą ant asilų nugarų
ir savo lobius ant kuprių keterų tautai,
iš kurios jiems nėra naudos,
7į Egiptą, kurio pagalba bevertė ir tuščia,
todėl ir vadinu jį „sutramdytu Rahabu#30,7 Žr. Job 9,13.“.
8O dabar eik ir užrašyk tai jiems matant plokštėje,
pažymėk tvirtai knygoje,
kad būtų liudijimas ateities laikams,
visada ir per amžius.
9Tai maištinga tauta, melagiai vaikai, vaikai,
kurie atsisako paklusti VIEŠPATIES Įstatymui.
10Regėtojams jie sako: „Neturėkite jokių regėjimų!“ –
o pranašams: „Nepranašaukite mums tiesos,
bet kalbėkite tai, kas mums malonu,
pranašaukite apie dausas!
11Krypkite iš kelio, sukite į šoną nuo tako!
Šalin mums iš akių su Izraelio Šventuoju!“
12Todėl taip sako Izraelio Šventasis:
„Kadangi šį žodį atmetate,
kliaujatės ir viliatės jėga ir apgaule,
13ši jūsų kaltė jums bus
kaip pralaužtas plyšys aukštame mūre.
Platėdamas nuo viršaus iki pamatų
plyšys sugniuždo mūrą staiga, akimoju.
14Jis subyra it ąsotis,
kurį puodžius taip negailestingai sudaužo,
jog tarp trupinių nerasi nė šukės
žarijoms pasižerti iš židinio
ar vandeniui pasisemti iš tvenkinio“.
15Viešpats DIEVAS, Izraelio Šventasis, šitaip sako:
„Grįžimu ir atsidavimu būsite išgelbėti;
ramybė ir pasitikėjimas – jūsų jėga“.
Bet jūs to nenorėjote!
16„Ne! – tarėte jūs. – Mes pabėgsime ant žirgų!“
Puiku, bėkite!
„Mes nuskriesime ristūnais!“
Jūsų persekiotojų žirgai bus eiklesni!
17Tūkstantis drebės, kai vienas pagrasys.
Kai grasys penki, visi šoksite bėgti ir bėgsite tol,
kol jūsų likutis taps kaip vėliavakotis ant kalno,
kaip ženklas ant kalvos.
18Vis dėlto VIEŠPATS delsia,
norėdamas parodyti jums malonę;
vis dėlto jis pakils,
norėdamas jums atleisti,
nes VIEŠPATS yra teisingumo Dievas.
Palaiminti visi, kurie pasitikėdami jo laukia!
19O Siono tauta! Tau, gyvenančiai Jeruzalėje, nebereikės daugiau verkti! Jis bus maloningas tau, kai šauksiesi jo pagalbos, jis atsilieps, kai tik išgirs tave. 20VIEŠPATS duos jums duonos, kurios jums reikia, ir vandens, kurio trokštate. Daugiau nebesislėps tavo Mokytojas, ir savo akimis jį regėsi. 21Jeigu nuklysi nuo kelio į dešinę ar į kairę, girdėsi jo balsą už nugaros tau sakantį: „Štai tikrasis kelias! Juo eikite!“ 22Laikysi netyrais savo sidabruotus stabus ir savo auksuotas statulas, mesi juos šalin it nešvarius skudurus, tardamas: „Lauk iš čia!“
Būsima Siono gerovė
23Tuomet jis duos lietaus pasėliams, kai tik pasėsi sėklą dirvoje. Kviečiai, pribrendę dirvoje, bus maistingi ir gausūs. Plačiose ganyklose tą dieną ganysis tavo galvijai. 24Jaučiai ir asilai, padedą įdirbti laukus, gaus ėsti sūdyto pašaro, jiems pažerto bertuve ir šake. 25Visur – ant aukštų kalnų, ant didelių kalvų – sruvens vandens pilni upeliai. Didžiųjų žudynių dieną, kai bokštai grius, 26mėnulio šviesa bus tokia šviesi kaip saulės, o saulės šviesa bus septyniskart šviesesnė, kaip septynių dienų šviesa. Tą dieną VIEŠPATS aptvarstys savo tautos žaizdą, išgydys mėlynes, padarytas jo smūgių.
Dievas nubaus Asiriją
27Žiūrėk! VIEŠPATIES vardas ateina iš toli,
degdamas rūstybe,
ant žemę gaubiančių debesų!
Jo lūpos pilnos pykčio,
o liežuvis – it viską ryjanti ugnis.
28Jo alsavimas kaip potvynis kalnų upelio,
staiga apsėmęs iki kaklo,
vėtys tautas pražūtingu rėčiu
ir pažabos tautų nasrus apgaulingais žąslais,
vedančiais iš teisingo kelio.
29O jūs giedosite giesmes kaip tą naktį, kai švenčiama šventė, džiaugsitės iš širdies it maldininkai, fleitos garsų lydimi, žengiantys į VIEŠPATIES kalną, į Izraelio Uolą. 30Pakels didingą savo balsą VIEŠPATS, parodys savo rankos triuškinantį smūgį šėlstančiu įniršiu, ryjančia ugnies liepsna, liūtimi, audra ir kruša. 31Asirai bus apimti siaubo, girdėdami VIEŠPATIES balsą ir lazda mušami. 32Kas kartą, kai jiems kirs bausmės rykštė, kuria plaks juos VIEŠPATS, dundės būgnai ir skambės lyros. Grakščiu šokio judesiu jis kovoja su asirais! 33Seniai jau sukrautas laužas, karaliui skirtas; tas laužas aukštas ir platus. Ugnies daug ir malkų krūva; VIEŠPATIES alsavimas kaip sieros upė jį padega.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis