Ozėjo 2
LBD-EKU
2
Izraelis bus atkurtas
1O Izraelio vaikų bus kaip jūros smilčių, kurių negalima nei paseikėti, nei suskaičiuoti. Vis dėlto, užuot sakius: #Rom 9,26„Jūs nesate mano tauta!“ – jiems bus sakoma: „Gyvojo Dievo vaikai“. 2Judo žmonės ir Izraelio žmonės bus surinkti į viena, jie pasistatys sau vieną galvą ir užvaldys kraštą, nes Jezreelio diena bus galinga.
3Sakykite savo broliui: „Mano tauta“ – ir savo seseriai: „Ta, kurios pasigailėta“.
4Maldaukite savo motiną, maldaukite#2,4 Arba: „Kaltinkite savo motiną, kaltinkite“.,
nes ji nėra mano žmona,
o aš nesu jos vyras!
Tepašalina ji nuo savo veido kekšystę
ir nuo savo krūtų svetimavimą.
5Antraip aš ją išrengsiu nuogai,
paliksiu, kokia ji buvo gimimo dieną,
padarysiu ją panašią į dykumą,
paversiu ją tyrlaukiais
ir leisiu jai mirti nuo troškulio.
6Nė jos vaikų nepagailėsiu,
nes tai kekšystės vaikai.
7Taip! Jų motina buvo kekšė,
ta, kuri juos pradėjo, gėdingai elgėsi.
„Eisiu paskui savo meilužius, –
sakė ji, –
nes gaunu iš jų duonos ir vandens,
vilnų ir linų,
aliejaus ir gėrimo“.
8Todėl, tikėk manimi, erškėčiais aptversiu jos kelią
ir prieš ją pastatysiu sieną,
kad ji nebegalėtų rasti savo takų.
9Ji vis bėgs paskui savo meilužius,
bet nepasivys,
ieškos jų,
bet neras.
Tuomet ji tars sau:
„Eisiu, grįšiu pas savo pirmąjį vyrą,
nes anuomet man buvo geriau negu dabar“.
10Ji nežinojo, kad tai aš
daviau jai grūdų, vyno ir aliejaus,
apipyliau ją sidabru ir auksu,
o jie tai išleido Baalui.
11Todėl atsiimsiu savo grūdus jų laiku
ir savo vyną jo metu;
atimsiu savo vilnas ir linus,
duotus jos nuogumui pridengti.
12Dabar aš atidengsiu jos gėdą
jos meilužių akyse,
ir iš mano rankų niekas jos neišgelbės.
13Padarysiu galą visam jos džiaugsmui,
jos šventėms, jaunatims, šabams
ir visoms iškilmių dienoms.
14Nuniokosiu jos vynmedžius ir figas,
apie kuriuos ji sakė:
„Tai mano atlygis,
kurį man davė meilužiai“.
Paversiu juos brūzgynais,
ir laukiniai žvėrys juos nuės.
15Taip bausiu ją už iškilmių dienas Baalams,
kuriomis ji degino jiems smilkalus;
išsidabinusi auskarais ir puošmenomis
ji ėjo paskui savo meilužius
ir pamiršo mane, – tai VIEŠPATIES žodis.
16Todėl dabar ją viliosiu,
išvesiu į dykumą
ir prašnekinsiu jos širdį.
17Ten atiduosiu jai vynuogynus,
o #Joz 7,24-26Achoro slėnį padarysiu vilties durimis.
Ten ji atsilieps man kaip savo jaunystės dienomis,
kaip tą dieną, kai išėjo iš Egipto žemės.
18Tą dieną, – tai VIEŠPATIES žodis, – ji vadins mane „Mano vyras“ ir niekuomet nebevadins manęs „Mano viešpats Baalas“. 19Nuo jos lūpų pašalinsiu Baalų vardus, ir vardais jų nebebus daugiau šaukiamasi. 20Sudarysiu tą dieną sandorą su laukiniais žvėrimis, padangių paukščiais ir žemės ropliais. Sunaikinsiu krašte lanką, kalaviją ir karą, suteiksiu jiems ramų ir saugų poilsį. 21Susižadėsiu su tavimi amžinai, susižadėsiu su tavimi teisumu ir teisingumu, ištikima meile ir gailestingumu. 22Susižadėsiu su tavimi ištikimybe. Tuomet tu žinosi, kas yra VIEŠPATS.
23Tą dieną atsiliepsiu, – tai VIEŠPATIES žodis, –
atsiliepsiu dangums,
o jie atsilieps žemei.
24Žemė atsilieps javais, vynu ir aliejumi,
o jie atsilieps Jezreeliui.
25Pasėsiu ją krašte sau pačiam,
# Rom 9,25; 1 Pt 2,10 pasielgsiu gailestingai su Lo Ruhama
ir sakysiu Lo Amiui: „Tu mano tauta“,
o jis atsakys: „Tu mano Dievas“.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis