Galatams 3
LBD-EKU
3
Išganymo pagrindai
1O neprotingi galatai! Kas apkerėjo jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas nukryžiuotasis Jėzus Kristus? 2Noriu jus paklausti tiktai vieno dalyko: ar jūs gavote Dvasią Įstatymo darbais, ar įtikėdami, ką išgirdote? 3Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu? 4Argi tiek daug esate iškentėję veltui? O, iš tiesų būtų veltui!.. 5Ar tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro dėl jūsų Įstatymo darbų, ar dėl to, kad įtikėjote, ką išgirdote?
6Taip Abraomas #Pr 15,6; Rom 4,3; Jok 2,23patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu. 7#Rom 4,16Taigi supraskite, kad Abraomo vaikai yra tie, kurie tiki. 8Ir Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu nuteisina pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui gerąją naujieną: #Pr 12,3Tavyje bus palaimintos visos tautos. 9Taip tikintys žmonės susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu.
10Visiems, kurie remiasi Įstatymo darbais, gresia prakeikimas. Parašyta: #Įst 27,26Prakeiktas kiekvienas, kas ištikimai nesilaiko visų dalykų, surašytų Įstatymo knygoje, ir jų nevykdo. 11Kad Įstatymu niekas nenuteisinamas Dievo akyse, aišku, nes #Hab 2,4; Rom 1,17; Hbr 10,38teisusis gyvens tikėjimu. 12O Įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, nes #Kun 18,5; Rom 4,4-5kas juos vykdo, tas gyvens jais. 13Kristus mus atpirko iš Įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: #Įst 21,23Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio. 14Šitaip įvyko idant per Kristų Jėzų pagonims atitektų Abraomo palaiminimas, ir mes tikėjimu gautume pažadėtąją Dvasią.
15Broliai, aš kalbu, kaip įprasta žmonėse: net žmogaus teisėto testamento niekas negali atmesti ar papildyti! 16Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo ainijai. Nėra pasakyta „ir ainiams“, ne daugiskaita, bet kaip apie vieną: #Pr 12,7; 13,15; 17,8; 24,7ir tavo ainijai#3,16 ST (Pr 12,7 ir kt.) hebr. zēra‘, paraidžiui – „sėkla“ – kolektyvinė vienaskaita, tekste atitikmuo – „ainija“., tai yra Kristui. 17Aš noriu pasakyti: Dievo patvirtinto testamento negali panaikinti po #Iš 12,40keturių šimtų trisdešimt metų atsiradęs Įstatymas, ir jis negali pažado paversti niekais. 18#Rom 4,14Jei paveldėjimas būtų iš Įstatymo, tai negalėtų būti iš pažado. O Dievas dovanojo jį Abraomui pažadu.
19Tad kam gi reikalingas Įstatymas? Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam skirtas pažadas; Įstatymas buvo angelų įsakytas per tarpininką. 20Tarpininko nebūna, kur yra vienas, o Dievas tėra vienas. 21Tad gal Įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas Įstatymas, galintis teikti gyvybę, tai iš tikrųjų teisumas eitų iš Įstatymo. 22Bet Raštas viską apjuosė nuodėme, kad pažadas dėl tikėjimo į Jėzų Kristų tektų tiems, kurie tiki.
23Prieš ateinant tikėjimui, mes buvome įkalinti ir sergimi Įstatymo, kol apsireikš tikėjimas. 24Taigi Įstatymas buvo mūsų auklėtojas, vedęs į Kristų, kad mes būtume tikėjimu nuteisinti. 25Tikėjimui atėjus, mes jau nesame auklėtojo globoje. 26Juk jūs visi tikėjimu esate Dievo vaikai Kristuje Jėzuje. 27Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. 28Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje! 29O jei priklausote Kristui, tai esate ir #Rom 4,13Abraomo palikuonys bei paveldėtojai pagal pažadą.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis