Išėjimo 15
LBD-EKU
15
Pergalės giesmė
1Tada #Apr 15,3Mozė ir izraelitai giedojo VIEŠPAČIUI šią giesmę:
„Aš giedosiu VIEŠPAČIUI,
nes jis šlovingai nugalėjo,
nugramzdino į jūrą žirgą ir vežėją.
2 # Ps 118,14; Iz 12,2 VIEŠPATS mano jėga ir giesmė –
jis mane išgelbėjo!
Aš jį garbinsiu,
jis – mano Dievas!
Aš jį aukštinsiu,
jis – mano tėvo Dievas!
3 VIEŠPATS yra Galiūnas,
VIEŠPATS jo vardas!
4Faraono kovos vežimus ir kariuomenę
nubloškė į jūrą,
Nendrių jūroje paskandino
jo geriausius vadus!
5Bedugnės vandenys juos užliejo,
jie nugrimzdo į gelmes kaip akmuo.
6Tavo dešinė, VIEŠPATIE,
nuostabi savo jėga,
tavo dešinė ranka, VIEŠPATIE,
triuškina priešus!
7Savo didybės šlove
nugalėjai priešininkus,
išliejai savo įniršį,
kuris surijo juos kaip ugnis suryja šiaudus.
8Tavo nirtulio dvelktelėjimu susitelkė vandenys,
ir bangos iškilo tarsi pylimas,
bedugnės vandenys sustingo viduryje jūros.
9Priešas sakė: ‘Vysiuosi ir pasivysiu,
pasidalysiu grobį, pasisotinsiu.
Išsitrauksiu kalaviją,
mano ranka juos sunaikins’.
10Bet tu papūtei savo vėju,
ir jūra juos užliejo;
jie nugrimzdo tarsi švinas į gilų vandenį.
11Kas tarp dievų tau lygus, VIEŠPATIE?
Kas, kaip tu, nuostabus šventumu?
Baisus darbų šlove, darantis stebuklus;
12kai ištiesei savo dešinę,
žemė juos prarijo.
13Savo ištikima meile vedei tautą,
kurią išpirkai,
savo galia juos lydėjai
į savo šventąją buveinę.
14Tai girdėdamos drebėjo tautos,
skausmas apėmė Filistijos gyventojus.
15Edomo vadus pagavo išgąstis;
drebulys apėmė Moabo galiūnus;
nutirpo iš baimės visi Kanaano gyventojai.
16Juos apėmė baimė ir siaubas;
tavo rankos galybe jie nutilo kaip akmuo,
kolei praėjo tavo tauta, VIEŠPATIE,
kolei praėjo tauta, kurią išpirkai.
17Tu juos įvedei ir pasodinai savo paveldo kalne,
toje vietoje, VIEŠPATIE, kurią padarei savo buveine,
toje šventykloje, VIEŠPATIE, kurią pastatė tavo rankos.
18 VIEŠPATS karaliaus per amžių amžius“.
19Kai faraono žirgai, kovos vežimai ir vežėjai įžygiavo į jūrą, VIEŠPATS užvertė juos vandenimis, o izraelitai perėjo per jūros vidurį sausa žeme.
20Tada pranašė Mirjama, Aarono sesuo, paėmė į ranką būgnelį su žvangučiais. Visos moterys išėjo paskui ją, rankomis mušdamos būgnelius su žvangučiais ir šokdamos ratelius. 21Mirjama užgiedojo:
„Giedokite VIEŠPAČIUI,
nes jis šlovingai nugalėjo,
nugramzdino į jūrą žirgą ir vežėją“.
Kelionė per dykumą
22Tada Mozė vedė Izraelį tolyn nuo Nendrių jūros. Jie ėjo gilyn į Šūro dykumą. Tris dienas keliavo dykuma, nerasdami vandens.
23Atėję į Marą, Maros vandens gerti negalėjo, nes jis buvo kartus. Todėl ir vietovė buvo vadinama Mara. 24Žmonės murmėjo prieš Mozę, klausdami: „Ką gi mes gersime?“ 25Jis šaukėsi VIEŠPATIES. VIEŠPATS parodė jam medžio gabalą. Kai įmetė jį į vandenį, vanduo pasidarė saldus.
Tenai VIEŠPATS juos išbandė, duodamas jiems nuostatą ir nuosprendį. 26„Jeigu iš tikrųjų klausysite VIEŠPATIES, savo Dievo, balso, – sakė jis, – ir darysite, kas dora jo akyse, paisydami jo įsakymų ir laikydamiesi visų jo nuostatų, nevarginsiu jūsų jokia liga, kuriomis varginau egiptiečius, nes esu jus gydantis VIEŠPATS“.
27Paskui jie atėjo į Elimus, kur buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių. Jie apsistojo ten prie vandens.

© 2012 Lietuvos Biblijos draugija © 2012 Bible Society of Lithuania

Learn More About A. Rubšio ir Č. Kavaliausko vertimas su Antrojo Kanono knygomis