Izaijo pranašystė 27

1Tą dieną Viešpats kietu, dideliu ir stipriu kardu nubaus leviataną, šliaužiančią ir besiraitančią gyvatę, ir nukaus jūros slibiną.

2Tą dieną giedokite apie vynuogyną:

3„Aš, Viešpats, esu jo sargas. Aš nuolatos jį laistau; saugau jį dieną ir naktį, kad jam kas nepakenktų.

4Nėra manyje rūstybės. Jei kas jame pasėtų erškėčių ir usnių, Aš įeičiau, kovočiau ir sudeginčiau juos.

5Tegu jie laikosi mano stiprybės, kad galėtų susitaikyti su manimi; ir tada jie su manimi susitaikys.“

6Ateityje Jokūbas vėl įsišaknys, o Izraelis žaliuos ir žydės; jie pripildys visą pasaulį savo vaisių.

7Ar Jis baudė juos, kaip jų priešai buvo baudžiami? Ar jų krito tiek, kiek jų priešų?

8Tu baudei juos nuosaikiai, kai atmetei. Jis pašalino juos savo stipriu pūstelėjimu rytų vėjo dieną.

9Jokūbo kaltė bus atleista ir nuodėmė pašalinta, kai Jis aukurų akmenis sutrupins kaip kalkakmenius, giraičių bei atvaizdų nebeliks.

10Sustiprintas miestas bus tuščias, be gyventojų, kaip dykuma. Galvijai ganysis jame, gulės ir apgrauš jo šakas.

11Kai jo šakos nudžius, atėjusios moterys jas nulauš ir sudegins, nes tai tauta, neturinti supratimo. Todėl jos Kūrėjas nepasigailės ir nesuteiks jai malonės.

12Tomis dienomis Viešpats kuls nuo Eufrato upės iki Egipto upelio, o jūs, izraelitai, būsite surinkti kaip grūdai.

13Tą dieną pasigirs didysis trimitas, paliktieji Asirijos krašte bei išsklaidytieji Egipto šalyje sugrįš ir pagarbins Viešpatį šventajame Jeruzalės kalne.

Currently Selected:

Izaijo pranašystė 27: KBV

Highlight

Copy