2 Ŋimak. 14
14
Kirwor Alicimus itoroniyarit Yudas
(1 Ŋimak. 7:1-21)
1Kelunyar ŋikaru ŋiuni, aponi tolimokinae Yudas ka ŋirukitos keŋ atemar alot Demetrius lokoku a Sebukies a ameeli lotaun Tripolis ŋolo ayai lodoket ka anam, ido erukito ka ŋasigarya ŋuna egogoŋ alojie ka eyakar ŋameeli, 2ido adaut akikamar akwap, etiyata ikes ŋun kedaut akiar Antiokus ka ekedaran keŋ Liasias.
3Apaki ŋin, ayai ekile ece ŋolo anyaritae Alicimus, ŋolo sek arae esacaradoti ŋolo apolon nooi nai kebu iŋes alorwa a ŋulu emyekiniata ŋituŋa akiwuapit ŋikisila ka Akuj toruwor ŋolo etoroniyara bon, kebu iŋes toanyu atemar nyepedori nabo iŋes aiun, kori aruwor nabo esacaradoti ŋolo apolon nooi, 4ido kebu tolot neni a erwosit Demetrius alokaru a ŋolo a amiat ka ŋatomonikan ka epei, inak iŋes ebokot ŋolo etiyaunitae a egolid ka ateni a ekiŋol ta ŋaten a ŋikito a olipa ŋuna sek a etal alo Kai ka Akuj. Nai abu iŋes nyelimu ŋakiro ŋadi akoloŋit ŋin. 5Abu nai iŋes toryamu apaki ŋinalimokinet erwosit ŋakiro ŋuna ayakar iŋes apaki ŋina anyaraunia erwosit Demetrius iŋes lokokwa ŋolo a ŋikatukok, ido aponi kiŋitae iŋes epite ŋolo eyakatar Ŋiyudayan ka ŋuna ecamito Ŋiyudayan akitiya. Tolimok iŋes ikes tema,
6“Eyakasi Ŋiyudayan ŋulu enyaritae Ŋiesideani, ŋulu erae ekarikon kec Yudas Makabeus, ecamito ikes ejie ka icocoyete ŋituŋa akiŋer apukan ka nyecamakinito ikes ekisil toyakaun napukan. 7Aŋun, ajal ayoŋ apolou atapapaa kaŋ, apolou ŋin iŋes ŋina ka asacaradotonu, ido abu tokona ayoŋ ne, 8mono anerae ainakina ayoŋ emam amodiyo aŋuna ka acamit a erwosit ka ŋina a ŋaarei aŋuna a ŋituŋa a akwap kaŋ. Aŋuna a abaŋao a ŋulu sek alimunit ayoŋ, eryamunit tokona akwap yok ŋican ŋulu alalak. 9Ikwapei iyenea iyoŋ, okoe erwosit ŋakiro ŋun daadaŋ, elipi toripiripi iyoŋ ejok ŋakiro a akwap yok a ŋina eyai locan, totamu ŋakiro ŋun anarimao kon a ŋina alalan a ŋina itoodiunit iyoŋ neni a daadaŋ; 10anerae ani ca keriŋa Yudas eyari, etyono apukan aryamun ekisil.” 11Kedau Alicimus alimun ŋakiro ŋun, apotu ŋikonei a erwosit ŋuluce ŋulu sek aremokino Yudas, tolimokis Demetrius ŋakiro ŋace kiyatakin aŋokit keŋ aŋuna a Yudas. 12Abu nai erwosit toseu atipei Nikanor ŋolo apolokinit ŋasigarya ŋuna adokito ŋitome, ido abu kiyakiya iŋes Yudaya, kituruwo iŋes ekepukan a Yudaya, 13tolimok erwosit Nikanor alosit akiar Yudas ka akielar ŋasigarya a Yudas ta akituruwor Alicimus esacaradoti ŋolo apolon nooi ŋolo a Akai a ŋina apolon nooi a ŋina ka Akuj. 14Apotu ŋituŋa ŋulu pa arae Ŋiyudayan ŋulu sek apotu toema aneni a Yudas, tocunaros akimorikin ka Nikanor, etamete atemar ani keryamut Ŋiyudayan ŋican, eryamunete ikes ajokis.
Kituruwo Nikanor Yudas ekone keŋ
(1 Ŋimak. 7:26-28)
15Ani iirarete Ŋiyudayan ŋakiro ŋuna ka abunore a Nikanor ka acuna a ŋituŋa a ŋulu pa arae Ŋiyudayan, apotu kipurupurakinos ekuron nakyes kec, kilipa neni ka Akuj a ŋina ewuakini ŋituŋa keŋ toyakas ŋikaru ka ŋikaru ka ŋina eiunit ŋituŋa keŋ alotooma akitoodiunun keŋ. 16Anakiro a ŋuna alimuni Yudas, apotu Ŋiyudayan torotokis atipei aneni ayakasi ikes, toloto kitijikis ŋimoe alore a ŋolo anyaritae Desau. 17Aris Simon lokaato a Yudas kisiiryak Nikanor, nai aris kileleny ejie, anerae apotu ŋimoe kicodosi akitijiore iŋes pa etenit.
18Kikote neni daŋ, ani iirari Nikanor ŋuna ka atitinyu a Yudas ka ŋasigarya keŋ ka ainakina kec alojie aŋuna a akwap kec; abu kimyek akitiya ŋakiro anabukonor ŋaokot. 19Aŋun, abu iŋes kiyakiya Posidonius, Seodotus ka Matasias akiya ŋakiro ŋuna ka akoneo ka ayaun aneni a Yudas ŋuna ka acamun. 20Ani kedaut Ŋiyudayan atamatam ejok ŋakiro ŋuna ka acamunet a akoneo ka kedau ekarikon alimokin ŋituŋa, ido totakan esibit acamunosi ikes daadaŋ kaapei, apotu ikes daadaŋ tocamunos. 21Apotu ŋikarikok toseut akoloŋit apei ŋina iryamunotor ikes make. Abu ŋinajore kiyaku agaari apei neni ayai ekokwa, kitemonokinoe ŋikicoloŋo a ŋapolon, 22abu Yudas kiwuak ŋasigarya ŋuna atenito aŋuna ke ejie nakiboisyo ŋuna epatana ŋimoe akitorun, ikotere nyituumikin ikes erae keyai amodiyo lowae ŋolo a ŋimoe; aŋun, apotu ikes kiyana ŋakiro alotooma akoneo ikwapei amaikina.
23Abu Nikanor torubak iboi alo Yerusalem ka mam ŋakiro abu iŋes kitiya ŋuna pa eyookino, nai abu tolimok ŋituŋa ŋulu ariito ka iŋes ŋulu acununa nen kielaros. 24Torubak iŋes erukito ka Yudas jik, abu iŋes tominakin ka Yudas nooi. 25Abu daŋ tolimok Yudas akiitar ka aryamun ŋidwe, aŋun, abu Yudas kiit aberu, kiboikin emam ŋace, tomora ka ŋituŋa ŋuluce akiyar emam ŋace.
Toluk Nikanor Yudas
(1 Ŋimak. 7:29-30)
26Nai ani iŋolikini Alicimus epite ŋolo acamunotor Nikanor ka Yudas akitiya ejok neni a ŋinice, abu ya ŋakiro ŋuna ka acamunet kec tolot neni a Demetrius. Abu Alicimus tolimok Demetrius atemar nyerae Nikanor ituŋanan ŋini ikinyomit apukan, anerae aseu iŋes Yudas ituŋanan ŋini eŋerit apukan akilunyokin neni keŋ. 27Abu erwosit toŋo ka aŋuna a ŋakiro a ŋuna ka alyokonu a ŋuna alimokini iŋes ekasyaat Alicimus, abu iŋes kigir abaruwa neni a Nikanor, alimokin iŋes atemar nyelakara iŋes aŋuna ka acamunet ka tolimok iŋes akiyakiyar atipei Makabeus Antiokia erae emabus.
28Ani eyaunio ŋakiro ŋun neni a Nikanor, abu iŋes kiyaloloŋ ka topipilik iŋes akikisar acamunet ka Yudas tomam bo ŋakiro ŋuna aronok itiyat. 29Aŋuna pa apatania akitepeg erwosit, abu iŋes kiwar epite ŋolo itiyakinia ŋakiro ŋun ka aosou neni a Yudas. 30Nai ani eyenuni Makabeus atemar aryanyaaniar nooi Nikanor aneni keŋ, nyekoneono lopite ŋolosek, abu Yudas toyenu atemar nyitiyae iŋes ŋun a ŋakiro aŋuna ajokak. Aŋun, abu iŋes tocunak ŋirukitos keŋ meere ŋulu alalak, tolot akiŋop aneni a Nikanor. 31Ani eyenuni Nikanor atemar etiya Yudas ŋuna ka aosou akilo iŋes, tolot Kai ŋina apolon ŋina ka Akuj ŋina asegan, apaki ŋina ainanakiniata ŋisacaradotin ŋamuronisya ŋuna sek einanakinio, ido tolimok ikes akipotokin iŋes Yudas. 32Ani elimokinete ŋisacaradotin anakikoŋ Nikanor atemar nyeyenete ikes neni eyai ituŋanan ŋini iitanit iŋes, 33torwaa akan keŋ ŋina aloteten edodarit lowae ŋolo a akibois a ŋina asegan, ido kikoŋ ebala, “Ani pa kikipotokis iyes ayoŋ Yudas erae emabus, eelari ayoŋ akibois a Akuj ŋina asegan na toriyanikin ka ŋalup, abwaŋabwaŋaiyari namuroet, ido odukok ne akai a akuj ŋina ebusan aŋuna a Dionyisus.”
34Kedau akirwor ŋakiro ŋun, abu Nikanor tolot. Apotu nai ŋisacaradotin kikyaasi ŋakan kec neni ka Akuj kilipa neni ka Akuj a ŋina eiununui ŋituŋa a akwap kec jwi jwi, kilipa ebasi, 35“Okoe Ekapolon a daadaŋ, tari kemam ibore iitanit iyoŋ, abu tojokyar aneni kon atemar toyakaun aŋuna kon Akai ka Akuj, neni erae neni kon alokidiŋ kosi, 36Aŋun tokona, okoe Akuj ŋina asegan, Ekapolon a asegis a daadaŋ, kidar Akai na nyemunaiyar, Akai na ariŋa italeunio.”
Totwana Rasis aŋuna a akwap keŋ
37Aponi ekile ece, epei a ŋikasikou a ŋulu a Yerusalem kisitakinae alokiŋaren Nikanor ikwapei ekile ŋolo amina ŋituŋa a akwap keŋ ka atamete ŋituŋa ejok nooi aŋuna keŋ ka aŋuna etiyae iŋes ejok anyaritae iŋes papa a Ŋiyudayan. 38Alorwa a ŋulu a ekiŋaren, apaki ŋina pa emoryanakinotor Ŋiyudayan ka ŋituŋa ŋulu nyerae Ŋiyudayan, aponi kisitakinae iŋes temarae emina iŋes edin a Ŋiyudayan nooi ka atenit akijal akuwan keŋ ka akiyar keŋ aŋuna a edin a Ŋiyudayan. 39Aŋuna acamitor Nikanor akitoodiyar ediŋet ŋolo etidiŋitor iŋes Ŋiyudayan, abu kiyakiya ŋasigarya ŋuna adeparito ŋamiae ŋakan akikamun Rasis, 40anerae atami iŋes atemar ani kikamun Rasis epalagagunete Ŋiyudayan. 41Ani eapikini ŋasigarya akikamar aduketait ŋina aoyan, emunikinete akibil epuke ŋolo elomarere nalapatu, apotu tolimokis ŋituŋa atemar yaunae akim kicunyarere ŋipukei. Aŋuna erikaunitere Rasis, abu iŋes kicumakin a ekileŋ keŋ a elope, 42tocamu atwanare itopolooritae, akilo acamun earete ŋituŋa ŋulu asecak, ido toryamu atwanare ŋina a ŋileec ŋina nyeriyan ka apolou ŋina edounitere iŋes. 43Nai a ŋina ebunyakinitotor iŋes ŋimoe, kebu Rasis nyicumakin ejok ka abu asepic a ŋimoe tolomu atipei alopukei. Abu Rasis a atitinyu keŋ toem narwatata, ido kimasakin kidiŋ asepic a ŋimoe. 44Nai ani ikutukutoorete ikes iwadio cici, kileereu neni amam ŋituŋa aya, aŋun, abu iŋes tocakakin nen. 45Aŋuna ariŋaakar iŋes eyari ka eŋoit nooi, abu iŋes tonyou, tari ŋina epurutaunitotor ŋaokot anakicuma keŋ ka ewanan nooi, abu toem kidiŋ ŋituŋa, ido towo anataaba a ŋina apatania akimasar, 46aris iŋes apaki ŋin keiya ŋaokot ŋuna alalak, abu kiriu ŋamoliteny keŋ, totiŋ a ŋakan keŋ a daadaŋ, kimasak lotuŋa, enyarit Ekapolon a akiyar ka etau akinyakakin iŋes akiyar ka etau keŋ nabo. Epite ŋol iŋes atwania Rasis.
Currently Selected:
2 Ŋimak. 14: NIB2008
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Ngakarimojong Interconfessional Bible © Bible Society of Uganda, 2008.