Ezekiyɛle 16
16
Zeluzalɛme ná-kotoiti fai
1Ɠɔoɠɔ GALAGI ɓɔɛni pɔ̀, é ɠɛ mà:
2«Ɗa ʋe, zunui, dɛɛ ga Zeluzalɛme ga siɛ ʋelei ɠa ga kɔzɔba vaa. 3Ɗa ɠɛ ma: ‹Maliɠii Ɠɔoɠɔ GALAGI wooi ɠaa, Zeluzalɛme: È-lɔkulugi, è zɔlɔɔ pelei zu, ɗa ga Kanaan yooi zu nui, è-ɠɛɛ ɠɛni ga Amool nui, è-lee ɠɛ ga Ɠɛte nui. 4È-zɔlɔɔsuʋɛ, foloi è zɔlɔɔni da, ti la ɠɛni è-wɔinkpaboi leʋeni, è maa la gbani ga ziɛi è ʋa ɲade, ti la ɠɛni kpolo ziɛni è ma, ti la seɠea veleveleni è ma. 5Nu nɔpɛ ge la ɠɛni maawɔinɠa wɛlɛ woni è ʋa, é ʋa niima vaiti tanɔpɛ kɛ è ʋɛ. Kɛlɛ è wɔinzeɠeni ti ma, è maaɲakai ʋilini ya dɔɓɔi zu, è zɔlɔɔ foloi.
6« ‹Gè leʋeni è ɠobaʋɛ, gè è ɠaani, è ɗa maaɠɔɔ ɲamai zu. Anɛɛ ni ɲamai ɠɛni è ma, gè ɠɛni è ma kɛni è zɛnvui wo, ungo, gè ɠɛni è ma kɛni è zɛnvui wo. 7Gè è ɠulani su, eɠɛ siinziin gani é dɔɓɔi zu. È wɔɔlɔni, è ɠulani ɓasu, ɗa-ʋadai laazeeli gola, è-ɲiimiiti ti la, ɗɔundeɠaiti ti ɠula. Kɛlɛ ná pɛ su è ɠabei ɠɛni de nɔ.
8« ‹Gè leʋeni è ɠobaʋɛ mɔnɔ, gè pɛtɛni ga è zeelia nɛɛbɛ yeeɠɛɠalai ma. Názu ɠa gè nà-seɠe wolai ʋɛɛni la è ma, é è ɠabei maalɔɔɠu. Gè kona woni è ʋɛ, gè minazeɠe kɛ de yɔɠɔzu. Ʋele ɠana è ɠɛni la ga nɔ̀nɔ,› » Maliɠii Ɠɔoɠɔ GALAGI wooi ɠana. 9« ‹Gè ziɛi zeɠeni, gè ɲamai gba la è ma, gè gulɔ maku nɛɛnɛgi ziɛ è ma. 10Gè seɠeiti feeni è ya, ti zuʋuai, ta saʋalagiti ti ga sua ɠɔlɔi, ta geze ʋagɔi ma zaamaɠiligi, gè è maaɠili ga soa zeɠei. 11Gè è maaɠilini ga ani ɓii pagɔiti, gè balaiti dɔɔni è-yeeiti ba, gè kɔbu anii loo è ɠɔbu, 12gè balaɠaegi lɔ è-zokpai ʋa, ta goizu anigiti è-woiiti ba, masa bɔɔlɔgi é volozu, gè naa lɔ è unba. 13Ʋele ɠana è maaɠilini la ga zanugi ta walii, è-maazeɠei ɠɛ ga geze ʋagɔi, ta soa zeɠei, ta seɠeiti ti zuʋuai. Ɓulu vukɔ ʋagɔi ɠa é ɠɛni ga è-ɠɔnɔgi ta kɔin gulɔi, ta gulɔi. Naa ɠa é kɛa è ʋaga gola, è zoloo masadai zɔlɔɔ fai ma. 14È-maawoo ziaa eteai zu ná pɛ, ɗa-ʋagi maaʋele ma, daazeeliai, mazɔlɔɔ gè è maaɠilini ga è ɗa volo,› » Maliɠii Ɠɔoɠɔ GALAGI wooi ɠana.
15« ‹Kɛlɛ è yeelaani ɗa-ʋadai ma, ta ɗa-lɔɠɔɠulagi, è ɓɔɠɔ lɔ koloɠologi zu. È ɓɔɠɔ veeni koloɠologi ya, eyɛsu è ɓɔɠɔ ve teʋe nui ma zii pɛ zea. 16È ɗa-zeɠei tanigaa zeɠeni, è li, è zalaɠa ɠulazuʋɛ maaɠili ga tiye, è ɗa koloɠologi ɠɛ ti zu, naa ɠɛɠala vaa la ɠɛni dɛ ɠɛɛni, tama naa ta la mɔ ɠɛa pɛ! 17È ɗa-maaɠili zɔɔla ʋagɔiti seɠeni, nà-zanugi ta nà-walii niiti gè ti veeni è ʋɛ, naati ka è kɔɔɠɔ gani zinɛiti kpɛtɛni ga tiye, è ɓɔɠɔ lɔ koloɠologi zu ti zaama. 18È ɗa-zeɠe zuʋuaiti seɠeʋɛ, è pɛɛ ti ma, è gulɔi ve ti ya, ta ansansegiti è ti zɔlɔɔni zèa. 19Daamiani pagɔi kpein gè feeni è ya, ɓulu vukɔ ʋagɔi, ta gulɔi, ta kɔin gulɔi, gè ɠɛni è ɠɔnɔkulazu, è naa ɠɛa ga zalaɠai nii makugi nɛai, è fe ti ya,› » Maliɠii Ɠɔoɠɔ GALAGI wooi ɠana. 20« ‹È è-loun zunuiti ta è-loun anzanuiti seɠeni, niiti è ti zɔlɔɔni bɛ̀, è ti ɠulani ga zalaɠai, kɔɔɠɔ ganigi naati bɛ, ti ti mi. Ɗa-ɠoloɠologi la dɛ kula ɠɛɛni ga ɗe ɓaa? 21È dòun zunuiti kɔdaaleʋeni, è ti ɠulani ga zalaɠai, nii abui galaai, kɔɔɠɔ ganigi naati bɛ. 22Naama ɠonagiti kpein daawu, è ɓɔɠɔ lɔɔni kɔzɔba vaiti su, ta koloɠologi, è la ɠitooni è ma loungoyai zu, siɛgi zu è ɠabei ɠɛni de la, è laani, è ɗa maaɠɔɔ ɗa ɓɔɠɔi è-ma ɲamai zu.
23« ‹È luʋa ʋele ɲɔi pɛ poluma, è maanɔɠɔa, maanɔɠɔ ʋe è ʋɛ,› » Maliɠii Ɠɔoɠɔ GALAGI wooi ɠana, 24« ‹è losuʋɛti kpɛtɛa, naama ada ɠaaɠoozagiti ta è ya gaalɛba wosuʋɛti pɛ. 25È-losuʋɛti ta pele zaɠalaʋɛti pɛ, è ɓaaɠulaa ɗa-ʋadai ma, è ɓɔɠɔ veeni teʋe nuiti pɛ zea, è ɗa-ɠoloɠologi zuwɔɔlɔa. 26È koloɠologi ɠɛɛni ta Ezipete nuiti, è-zeiɲɔɠɔiti ti-ɓusɛiti bɔɔlɔai, è ɗa-ɠoloɠologi lateʋeni ga è zìiɠaawana.
27« ‹Naa ma, gè wuzeɠeni è laalɔɠɔma, gè ta ɠulani ɗa-yooi la, gè è lɔɔni è zili nuiti ziimai zu, Filisiti laa wolaiti, tiya ɓɔɠɔi ti wanani su ga ɗa-ɠoloɠologi ma ziɛ ʋele ɲɔi, é ga tɔɠɔ ɠoloɠologi. 28Kɛlɛ è yiima vai laa la ɠɛni dɛ zeelini, è koloɠologi ɠɛɛni wa Asiili nuiti. Anɛɛ naa ʋe, è-yii la ɠɛni lɛini. 29È ɗa-ɠoloɠologi lateʋeni wa Ɓaɓilɔne nuiti, niiti ti ga yaaɠoiti, kɛlɛ gaa la ɠaani è-yiimai laa ʋa zeeli.
30« ‹Kpɛ, ɓaaʋalagɛ è zu ga gola,› » Maliɠii Ɠɔoɠɔ GALAGI wooi ɠana. « ‹È-ziɛ ʋelei ɲɔuʋɛ koloɠolo anzanu ziɛ ʋele ʋa, nii gola ɲɔuɗai koloɠolo anzanuiti kpein saama. 31È koloɠolo pɛlɛiti toni ɓɔɠɔ ʋɛ pele zaɠalaʋɛti, è ada ɓɛtɛ, naati buzeɠeai, ti è ya gaalɛba wosuʋɛti pɛ. È la è-zala maalolisu, eɠɛʋelei koloɠolo anzanu a kɛ la! 32È ɠulani ga wɛɛnziɛ anzanui, é yeezeizu zunu ɠiligiti bu sinigi ʋotogi zu. 33Ta ɗa koloɠolo anzanuiti pɛ sala, kɛlɛ ɗɔnɔi, ɗa faanɛɛi ɠɛɛzu ɗa-wɛɛinti bɛ, è ti zalani, ti ʋa zeɠe adaʋɛ pɛ, ti ʋa ti ɗa la ga ɗe. 34Ɗa-ɠoloɠologi zu, ɗa-vai ɠulani kazemazu, é la ga koloɠolo anzanui zɔiti tɔnɔi ɠɛʋele. Nu la è ɠaiziɛzu, é ʋa è zala, kɛlɛ ɗɔun ka è nuiti salazu. Naa ma è faiti maavaliboni.› »
Kotoi ma zalai
35«Naa ɠa é ba, koloɠolo anzanui, woilo Ɠɔoɠɔ GALAGI wooi ma. 36Maliɠii Ɠɔoɠɔ GALAGI wooi ɠaa: ‹È è ɠabei lɛa mɛtu, è è-ɓusɛi ʋaalobazuʋɛ pɛ dɛa, è ɓɔɠɔ vee vai zu koloɠologi ya, ɗa-wɛɛinti zea, ta ɗa-ɠɔɔɠɔ gani nɔɠɔiti. È è-lointi ma ɲamai ʋuuni, è ti ɠulani ga zalaɠai ɗa-ɠɔɔɠɔ gani nɔɠɔiti bɛ. 37Naa ɠa é ba, nà ɗa-wɛɛinti pɛ gaalɛɛzu ba, zɔiti è ɓɔɠɔ veeni ti ya, niiti pɛ è ti nɛɛni ʋɛ, ta zɔiti è ti wɔinzeɠeni, gè naati pɛ kpɔ ti ʋa. Nà ti ɠaalɛɛzu ba è ma, ti zeɠe adaʋɛ pɛ, gè è ɠabei ʋilɛ, ti pɛ ti pɛtɛ mɛtu. 38Nà è lukpɔzu ga kasɔi é laazu wɛɛnziɛ anzanuiti unma ta nu ʋaa nuiti, gè naa la è unma. Nà è lɔ ɲamai zu, mazɔlɔɔ nà faa zei è ma, nà-ziiɠaawanai ta nà-toloi zu. 39Nà è lɔ ti yeezu, ti ɗa-ɠoloɠolo pɛlɛiti kpezeɠele, ti è-lɛɛzuʋɛti koloɠolo, è naati kpɛtɛni. Ta è maaɲakai ɠula, ti loo è zu, ti ɗa-maaɠili zɔɔlaiti seɠe, ti è ɠabei ʋilɛ. 40Ta bɛbɛi wuzeɠe è laalɔɠɔma, ti è zɔɔ ga kɔtuiti, ti è zuleʋeleʋe ga ta-woɠa zɔkpɔiti, 41ta ɗa-ʋɛlɛiti gala ga abui, ɗa-lukpɔi gaaleʋeai, naa ɠa ti daazeelizu anzanu ʋɛbɛi ɠaazu. Miná ɠa nà ɗa-wɛɛnziɛ eteai ɓela ná, eyɛsu pɛ è la mɔ ɗa-wɛɛn zala. 42Nà nà-ziiɠulagi zu vai laazeeli è laalɔɠɔma, siɛgi zu nà kaa la ga nà-tolo ɠula un taade niina, nà maaɠɛ kpɔ, gè la mɔ yiiɠaawana pɛ. 43È la ɠizɛni ɗa-loungo ziɛgi zu, è zìiɠaawana ga ɗa-ɠɛɛwotiiti. Tama è luʋa ʋele ɲɔi ma lɔnɔgi ɠa gè feezu è ya,› Maliɠii Ɠɔoɠɔ GALAGI wooi ɠana. ‹È la unfetala ɠoloɠologi laani kɔzɔba vaiti maazu ɓaa?
44« ‹Wɛlɛ faalaali wo nuiti pɛ ta nii wo è ma: Doun deei ɠɛʋelei, ná-doun anzanui ɠɛʋelei! 45Ɗa ga è-lee ná-doun anzanui, nii sinigi ta ná-dointi wɔinzeɠeni ma. È ɠulaʋɛ ga è-ʋaazeela anzanuiti, ti ti-zinigiti wɔinzeɠeni ta ti-lointi. Wo-lee ɠɛni ga Ɠɛte nui, wo-ɠɛɛ ɠɛ ga Amool nui. 46È-liɛ anzanui é zeini è ɠɔʋɛzuʋɛ, naa ɠa é ga Samali ta ná-anzanu lointi. È-leɠe anzanui é zeini è yeezazuʋɛ, naa ɠa é ga Sɔdɔme ta ná-anzanu lointi.
47« ‹È ziɛ vai ga ti-ziɛ ʋelei, è ʋokɔɠɔ ta-ɠɔzɔba vaiti ma, naa la ɠɛni è yiilɛini, naa lɔini è ɠaazu! Kɛlɛ è-ziɛ ʋelei ɲɔuni é leʋe tɔnɔi ʋa! 48Eɠɛʋelei gè vulua la ga ɠite, è-ʋaazeelai Sɔdɔme ta ná-doun anzanuiti kaipa ti la ɠɛni naa ɠɛɛni, nii wo kɛɛni, ɗa-o, è-loun anzanuiti-yo,› Maliɠii Ɠɔoɠɔ GALAGI wooi ɠana. 49‹Wɛlɛ nii ɠa é ɠɛni ga è-ʋaazeelai Sɔdɔme ná-faaɠaazagi: Ta ná-doun anzanuiti ti ɠɛni ta-eteai ziɛzu wasogi zu, daamianigi ti ya, ti gaanɛɛi zu, ziizoolɛ la ti ma. Kɛlɛ ti la ɠɛni ɓɔni bala nu ʋa, ti la yeeveeni maanɔɠɔ nu ʋɛ. 50Ti yɛni ɠɛɛzu ga waso nuiti, ti kɔzɔba vai ɠɛ gàazu. Gè ti-ma zuwu ɠaaleʋeni, gè ti ɠula eteai zu, eɠɛʋelei è kwɛɛ da. 51Ɗa-ɠotoiti è ti ɠɛɛni, Samali la ti ma ʋalisaama ɠɛɛni ga è ɠɛʋele! È kɔzɔba vai wola ɠɛɛni, é leʋe tɔun ba. È-ʋaazeelaiti, Sɔdɔme ta Samali, wo yɔɠɔzu ma, ti vizɔgɛ è ʋa! 52Niizu, daaloga ɗa è unfe kasɔi zeɠe, nii è ɠɛni daazu è-ʋaazeela anzanuiti ma, ɗɛigi kotoiti maaʋele ma è ti ɠɛɛni, ti ga kɔzɔba vaa, é leʋe tɔnɔiti ba, naa dɛa ga è-ʋaazeela anzanuiti sɔlegɛ è ʋa. Ɗɔnɔ ma yeeɠɛɠalai zeelia, è ɠaazuɓɔi su, è unfe kasɔi zeɠe, tɔɔzei è-ziɛ ʋelei dɛa ga è-ʋaazeela anzanuiti sɔlegɛ è ʋa.
53« ‹Nà taa wolai tɛiti kpɛtɛ ʋolu, nà Sɔdɔme ɓɛtɛ ʋolu ta ná-doun anzanuiti, nà Samali ɓɛtɛ ʋolu ta ná-doun anzanuiti. Ɗa ɓalaagi, nà è ɓɛtɛ ʋolu ti zaama, 54naa ɠa a kɛ è ɓaaɠulama ɠasɔi zeɠe, è unfe ga è-ɠɛɛ vai pɛ, naa ɠa ɠɛ ga ti yiilaa vaa. 55È-ʋaazeelai Sɔdɔme ta ná-doun anzanuiti, ta vɔni ti ɠɛʋele wɔlɔmai zu. Samali ta ná-doun anzanuiti, ta vɔni ti ɠɛʋele wɔlɔmai zu. Ɗa ɓalaagi, wa è-loun anzanuiti, wa vɔni wo ɠɛʋele wɔlɔmai zu. 56Siɛgi zu è ɠɛni ɲaɠai ɠulazu la ga ɓɔɠɔ, è la ɠɛni è-ʋaazeelai Sɔdɔme ʋɛlɛʋilisu ɓaa? 57Naa ɠɛɛni, aisa ɗa ɓɔɠɔi è-zɔ ɲɔi ʋa ɠula kɛlɛma. Daaloga è ʋa niina ga Edɔme laa wolaiti ta ti-maaɠoolii zu laaiti ta-ɲɛɛɠulasui zeeli è ma, naa ʋɛɛ Filisiti laaiti ta-ʋoomugiti ba, niiti ti ta-ʋɛlɛlalai ɠulazu kɛlɛma pele ungi pɛ ma. 58Ɗa-unfetala vaiti ta kɔzɔba vaiti è ti ɠɛɛni, naati ma ɠasɔi ɠa è seɠezu,› Maliɠii Ɠɔoɠɔ GALAGI wooi ɠana.
59«Maliɠii Ɠɔoɠɔ GALAGI wooi ɠaa: ‹Naa ɠa é ba, ʋelei è kɛa la ga ze, ʋele nɔ ɠana gè ʋaazu kɛɛzu la ga ɗe. È la ɠizɛni ɗa-ɠona wooi zu, kɛlɛ è minazeɠegi ɠoloɠoloni. 60Anɛɛ naa ʋe, nɔ̀un nà, nà ɠizɛ minazeɠegi zu gè boni è ʋɛ, è ma loungo ziɛgi zu. Nà minazeɠe bo è ʋɛ, é ga ɠɔoɠɔ kelei. 61Ɗa ʋaazu ɠisiɛzu è-ziɛ ʋelei zu, ɗa unfe da, siɛgi zu è ʋaazu yeezeizu la è-ʋaazeela anzanuiti bu, ma mɔungiti ta ma goiti, nà ti lɔɔzu è yeezu, eɠɛ è-loun anzanua, anɛɛ ni naa la minazeɠegi zu bogai è ʋɛ. 62Nà nà-minazeɠegi niinɛzu è ʋɛ, ɗa suɠwɛɛ naazu ga nà ɠa gè ga Ɠɔoɠɔ GALAGI. 63Naazu ɗa ɠitoo ʋoluzu ʋelei vaiti su, è unfe, è ɠaazuɓɔi su, è la zooga è ʋa ɓɔɛ, kɛlɛ nɔ̀un nà, nà è zuvaayɛ ga faa ɲɔi pɛ è kɛɛni,› Maliɠii Ɠɔoɠɔ GALAGI wooi ɠana.»
Currently Selected:
Ezekiyɛle 16: GDZ
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Text copyright © 2023 Pioneer Bible Translators and The Bible Society in Guinea-Conakry
This work is licensed under the Creative Commons Attribution-NonCommercial-NoDerivatives 4.0 International.
https://creativecommons.org/licenses/by-nc-nd/4.0/
Texte copyright © 2023 Traducteurs Pionniers de la Bible et Alliance Biblique en Guinée
Cette œuvre est mise à disposition selon les termes de la Licence Creative Commons Attribution - Pas d'Utilisation Commerciale - Pas de Modification 4.0 International.