Jobo 6
6
Jobo atsakas Elifazui
1Tada Jobas atsakydamas tarė:
2„Ak, kad mano širdgėla būtų pasverta,
ir visos mano negandos padėtos ant svarstyklių!
3Juk jos nusvertų jūros smiltis.
Todėl mano žodžiai buvo aštrūs.
4Juk Visagalio strėlės susmigusios į mane,
ir mano dvasia čiulpia jų nuodus,
Dievo siaubas gaubia mane.
5Argi bliauna laukinis asilas, turėdamas žolės?
Argi baubia jautis, turėdamas pašaro?
6Argi kas valgo prėską beskonį maistą?
Argi turi skonį piktžolių sunka?
7Toks maistas man koktus;
jis tarsi maistas ligonio.
8O, kad mano prašymas būtų patenkintas
ir Dievas suteiktų, ko trokštu!
9Net jeigu Dievui patiktų mane sutrinti,
duoti laisvę savo rankai ir mane nušluoti,
10tai būtų man paguoda!
Džiaugčiausi net veriančiu skausmu,
nes neatmečiau Šventojo žodžių.
11Kokios gi mano jėgos, kad galėčiau tai pakelti?
Kiek ilgai man gali užtekti kantrybės?
12Nejau mano jėgos – akmens stiprumo,
o mano trapi prigimtis – žalvario?
13Iš tikrųjų pats sau padėti negaliu,
man atimtos visos išgalės.
14Bėdoje kaip ši man reikia ištikimų bičiulių,
ar būčiau atmetęs Visagalio baimę, ar ne.
15Bet mano bičiuliai nuvilia mane kaip srautai,
išdžiūstantys per sausrą.
16Tirpstančio sniego ir ledų jie būna prigrūsti,
17bet kaitrai užėjus pranyksta,
kai karšta, pasitraukia iš savo vietos.
18Karavanai suka iš kelio jų ieškodami,
klajoja ir pražūva dykumoje.
19Karavanai iš Temos jų ieško,
vilkstinės iš Šebos jų viliasi.
20Bet jie nusivilia, tuščiai tikėjęsi,
pasiekia tas vietas ir apstulbsta.
21Tad tokie dabar man esate:
matote mano negandas, bet išsigandote.
22Argi prašiau: ‘Duokite man dovaną’?
Arba: ‘Duokite iš savo turtų kyšį už mane’?
23Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų’?
Arba: ‘Išpirkite mane iš engėjų nagų’?
24Mokykite mane, ir aš tylėsiu,
parodykite, kur mano suklysta.
25Kokie įtaigūs tiesūs žodžiai!
Bet ką reiškia jūsų įrodinėjimai?
26Argi jūs neprasimanote žodžių įrodinėjimams
ir bevilčio žmogaus žodžių nelaikote tauškalais?
27Jūs net kauliukus mestumėte dėl našlaičio
ir parduotumėte savo bičiulį.
28Bet malonėkite pažvelgti į mane:
į akis jums nemeluosiu.
29Prašyčiau pasvarstyti, kad nebūtų neteisybės;
apsvarstykite, aš vis dar teisus!
30Argi mano liežuvis suktas?
Ar aš neatskiriu nelaimės, kai ją patiriu?
Currently Selected:
Jobo 6: LBD-EKU
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
Jobo 6
6
Jobo atsakas Elifazui
1Tada Jobas atsakydamas tarė:
2„Ak, kad mano širdgėla būtų pasverta,
ir visos mano negandos padėtos ant svarstyklių!
3Juk jos nusvertų jūros smiltis.
Todėl mano žodžiai buvo aštrūs.
4Juk Visagalio strėlės susmigusios į mane,
ir mano dvasia čiulpia jų nuodus,
Dievo siaubas gaubia mane.
5Argi bliauna laukinis asilas, turėdamas žolės?
Argi baubia jautis, turėdamas pašaro?
6Argi kas valgo prėską beskonį maistą?
Argi turi skonį piktžolių sunka?
7Toks maistas man koktus;
jis tarsi maistas ligonio.
8O, kad mano prašymas būtų patenkintas
ir Dievas suteiktų, ko trokštu!
9Net jeigu Dievui patiktų mane sutrinti,
duoti laisvę savo rankai ir mane nušluoti,
10tai būtų man paguoda!
Džiaugčiausi net veriančiu skausmu,
nes neatmečiau Šventojo žodžių.
11Kokios gi mano jėgos, kad galėčiau tai pakelti?
Kiek ilgai man gali užtekti kantrybės?
12Nejau mano jėgos – akmens stiprumo,
o mano trapi prigimtis – žalvario?
13Iš tikrųjų pats sau padėti negaliu,
man atimtos visos išgalės.
14Bėdoje kaip ši man reikia ištikimų bičiulių,
ar būčiau atmetęs Visagalio baimę, ar ne.
15Bet mano bičiuliai nuvilia mane kaip srautai,
išdžiūstantys per sausrą.
16Tirpstančio sniego ir ledų jie būna prigrūsti,
17bet kaitrai užėjus pranyksta,
kai karšta, pasitraukia iš savo vietos.
18Karavanai suka iš kelio jų ieškodami,
klajoja ir pražūva dykumoje.
19Karavanai iš Temos jų ieško,
vilkstinės iš Šebos jų viliasi.
20Bet jie nusivilia, tuščiai tikėjęsi,
pasiekia tas vietas ir apstulbsta.
21Tad tokie dabar man esate:
matote mano negandas, bet išsigandote.
22Argi prašiau: ‘Duokite man dovaną’?
Arba: ‘Duokite iš savo turtų kyšį už mane’?
23Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų’?
Arba: ‘Išpirkite mane iš engėjų nagų’?
24Mokykite mane, ir aš tylėsiu,
parodykite, kur mano suklysta.
25Kokie įtaigūs tiesūs žodžiai!
Bet ką reiškia jūsų įrodinėjimai?
26Argi jūs neprasimanote žodžių įrodinėjimams
ir bevilčio žmogaus žodžių nelaikote tauškalais?
27Jūs net kauliukus mestumėte dėl našlaičio
ir parduotumėte savo bičiulį.
28Bet malonėkite pažvelgti į mane:
į akis jums nemeluosiu.
29Prašyčiau pasvarstyti, kad nebūtų neteisybės;
apsvarstykite, aš vis dar teisus!
30Argi mano liežuvis suktas?
Ar aš neatskiriu nelaimės, kai ją patiriu?
Currently Selected:
:
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.