Jobo 21
21
Jobo samprotavimai
1O Jobas atsakydamas tarė:
2„Dėkitės į širdį mano žodžius,
ir tebūna tai jūsų paguoda man.
3Man kalbant pakęskite mane,
o kai pakalbėsiu, galėsite tyčiotis!
4Argi mano skundas nukreiptas prieš žmogų?
Kodėl neturėčiau netekti kantrybės?
5Pažvelkite į mane ir apstulbkite,
užsiimkite rankomis burnas!
6Kai apie tai pagalvoju, išsigąstu;
drebulys apima mano kūną.
7Kodėl nedorėliai ilgai gyvena,
sulaukia žilos senatvės ir tampa galingi?
8Jų vaikai įsikuria jiems gyviems esant
ir mato savo vaikų vaikus.
9Jų namai saugūs, be baimės;
Dievo rykštė jų neištinka.
10Jų jautis sėkmingai apvaisina,
karvės neišsimeta ir atsiveda.
11Savo mažylius jie siunčia bėgioti kaip avių kaimenę;
jų vaikai šoka,
12dainuoja, pritariant būgneliui su žvangučiais ir lyrai,
linksminasi aidint fleitos garsams.
13Nedorėliai užbaigia savo dienas gerovėje
ir į Šeolą nužengia ramūs.
14Dievui jie sako: ‘Atstok nuo mūsų!
Mes nenorime tavo kelių pažinti.
15Kas tas Visagalis, kad jam tarnautume?
Kokia mums nauda, jei melsimės jam?’
16Argi jų gerovė iš tikrųjų nėra jų rankose?
Nedorėlių galvosena mane atstumia.
17Ar dažnai atsitinka,
kad nedorėlių žibintas būtų užgesintas,
ar kad neganda juos ištiktų,
arba supykęs Dievas juos kančia apdalytų?
18Ar dažnai jie būna kaip šiaudai vėjyje
arba kaip vėtros nešami pelai?
19Sakote: ‘Dievas savo bausmę jo sūnums tausoja’.
Tebūna atmokėta jam pačiam,
kad jis iš to pasimokytų!
20Tepamato jo paties akys savo žūtį,
tegeria jis pats Visagalio pykčio vaisius!
21Juk kas jam rūpi jo namai po mirties,
kai jo mėnesių skaičius bus pasibaigęs?
22Argi gali kas išminties pamokyti Dievą –
tą, kuris teisia iš tokių aukštybių?
23Vienas žmogus miršta pilnas jėgų,
visiškai ramus ir saugus;
24jo šlaunys aptekusios taukais,
o kaulų smegenys sultingos.
25Kitas žmogus miršta apkartusia siela,
niekada neragavęs laimės.
26Jiedu drauge atgula į dulkes,
ir kirmėlės juos abu apninka.
27O, gerai žinau, ką jūs mąstote
ir kad ketinate mane įskaudinti!
28Juk sakote: ‘Kur to didiko namai?
Kur ta palapinė, kurioje gyveno nedorėlis?’
29Argi niekad nesiteiravote keleivių?
Nejau netikite jų liudijimu,
30kad nedoras žmogus negandos dieną apsaugomas,
o pykčio dieną išvaduojamas?
31Kas jį apkaltins į akis už jo elgesį,
kas atmokės jam už jo darbus?
32Jis nunešamas į kapines,
ir budima prie jo kapo.
33Jam lengvas slėnio žvirgždas,
tūkstančiai eina jo laidotuvių eisenoje.
34Tad kaip mane paguosite savo tauškalais?
Jūsų atsakymai – tik melo likučiai“.
Currently Selected:
Jobo 21: LBD-EKU
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
Jobo 21
21
Jobo samprotavimai
1O Jobas atsakydamas tarė:
2„Dėkitės į širdį mano žodžius,
ir tebūna tai jūsų paguoda man.
3Man kalbant pakęskite mane,
o kai pakalbėsiu, galėsite tyčiotis!
4Argi mano skundas nukreiptas prieš žmogų?
Kodėl neturėčiau netekti kantrybės?
5Pažvelkite į mane ir apstulbkite,
užsiimkite rankomis burnas!
6Kai apie tai pagalvoju, išsigąstu;
drebulys apima mano kūną.
7Kodėl nedorėliai ilgai gyvena,
sulaukia žilos senatvės ir tampa galingi?
8Jų vaikai įsikuria jiems gyviems esant
ir mato savo vaikų vaikus.
9Jų namai saugūs, be baimės;
Dievo rykštė jų neištinka.
10Jų jautis sėkmingai apvaisina,
karvės neišsimeta ir atsiveda.
11Savo mažylius jie siunčia bėgioti kaip avių kaimenę;
jų vaikai šoka,
12dainuoja, pritariant būgneliui su žvangučiais ir lyrai,
linksminasi aidint fleitos garsams.
13Nedorėliai užbaigia savo dienas gerovėje
ir į Šeolą nužengia ramūs.
14Dievui jie sako: ‘Atstok nuo mūsų!
Mes nenorime tavo kelių pažinti.
15Kas tas Visagalis, kad jam tarnautume?
Kokia mums nauda, jei melsimės jam?’
16Argi jų gerovė iš tikrųjų nėra jų rankose?
Nedorėlių galvosena mane atstumia.
17Ar dažnai atsitinka,
kad nedorėlių žibintas būtų užgesintas,
ar kad neganda juos ištiktų,
arba supykęs Dievas juos kančia apdalytų?
18Ar dažnai jie būna kaip šiaudai vėjyje
arba kaip vėtros nešami pelai?
19Sakote: ‘Dievas savo bausmę jo sūnums tausoja’.
Tebūna atmokėta jam pačiam,
kad jis iš to pasimokytų!
20Tepamato jo paties akys savo žūtį,
tegeria jis pats Visagalio pykčio vaisius!
21Juk kas jam rūpi jo namai po mirties,
kai jo mėnesių skaičius bus pasibaigęs?
22Argi gali kas išminties pamokyti Dievą –
tą, kuris teisia iš tokių aukštybių?
23Vienas žmogus miršta pilnas jėgų,
visiškai ramus ir saugus;
24jo šlaunys aptekusios taukais,
o kaulų smegenys sultingos.
25Kitas žmogus miršta apkartusia siela,
niekada neragavęs laimės.
26Jiedu drauge atgula į dulkes,
ir kirmėlės juos abu apninka.
27O, gerai žinau, ką jūs mąstote
ir kad ketinate mane įskaudinti!
28Juk sakote: ‘Kur to didiko namai?
Kur ta palapinė, kurioje gyveno nedorėlis?’
29Argi niekad nesiteiravote keleivių?
Nejau netikite jų liudijimu,
30kad nedoras žmogus negandos dieną apsaugomas,
o pykčio dieną išvaduojamas?
31Kas jį apkaltins į akis už jo elgesį,
kas atmokės jam už jo darbus?
32Jis nunešamas į kapines,
ir budima prie jo kapo.
33Jam lengvas slėnio žvirgždas,
tūkstančiai eina jo laidotuvių eisenoje.
34Tad kaip mane paguosite savo tauškalais?
Jūsų atsakymai – tik melo likučiai“.
Currently Selected:
:
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.