Izaijo 42
42
Viešpaties tarnas
1 #
Mt 12,18-21
„Štai mano tarnas, kurį aš remiu,
mano išrinktasis, #Mt 3,17; 17,5; Mk 1,11; Lk 3,22; 9,35kuriuo aš gėriuosi.
Apgaubiau jį savo dvasia,
kad neštų tautoms teisingumą
2ne šauksmu ar pakeltu balsu;
gatvėje nebus girdėti jo balso.
3Nei palaužtos nendrės jis nelauš,
nei blėstančio dagčio negesins.
Jis neš tikrą teisingumą.
4Nepails ir nepasiduos nevilčiai,
kurdamas žemėje teisingumą.
Jo mokymo lauks tolimosios salos#42,4 Viduržemio jūros pagonių kraštai į vakarus nuo Palestinos.“.
5Taip kalba Dievas, VIEŠPATS,
#
Apd 17,24-25
kuris sukūrė ir išskleidė dangų,
patiesė žemę su visais pasėliais,
joje duoda gyvybę žmonėms
ir dvasią joje gyvenantiems:
6„Aš, VIEŠPATS, pašaukiau tave teisumo pergalei,
paėmiau tave už rankos.
Aš sukūriau ir padariau tave
tautos sandora, #Iz 49,6; Lk 2,32; Apd 13,47; 26,23tautų šviesa,
7kad atvertum neregių akis,
išvestum iš kalėjimo belaisvius,
išvaduotum sėdinčius belangės tamsybėse.
8Aš esu VIEŠPATS, tai mano vardas.
Savo garbės neperleisiu kitam,
nei savo šlovės – stabams.
9Kas buvo pranašauta, štai jau įvyko;
dabar skelbiu naujus dalykus;
pirmiau, negu tai atsitiks, skelbiu juos tau“.
Pergalės giesmė
10Užtraukite naują giesmę VIEŠPAČIUI,
skelbkite jo šlovę visoje žemėje!
Tedžiūgauja jūra ir visa, kas jos gelmėse,
tolimosios salos ir jų gyventojai!
11Teskelbia dykuma bei jos miestai
ir žmonės Kedaro kaimuose!
Tedžiūgauja Selos gyventojai,
tešaukia nuo kalnų viršūnių!
12Teikite garbę VIEŠPAČIUI,
skelbkite jo šlovę tolimosiose salose!
13Į kovą VIEŠPATS žygiuoja kaip karžygys,
kaip karys žadina savo narsą;
jis šaukia, pakeltu balsu surinka mūšio šūkį
ir pergalinga jėga stoja prieš savo priešus.
Dievo pažadas padėti
14Ilgai tylėjau, lūkuriavau ir susilaikiau,
bet dabar aš šaukiu kaip gimdyvė,
dūstu ir aikčioju.
15Sunaikinsiu kalnus ir kalvas,
visur nuvytinsiu žolę.
Upes paversiu pelkėmis,
o pelkes išdžiovinsiu.
16Aš vesiu keliaujančius akluosius,
keliais nežinomais juos vesiu.
Tamsą jiems paversiu šviesa,
o vingiuotus kelius ištiesinsiu.
Visa tai darau dėl jų;
jų aš neapleisiu.
17Trauksis į šalį visiškai susigėdę,
kas tiki stabais,
kas sako nuliedintoms statuloms:
„Jūs mūsų dievai“.
Izraelio aklumas
18Klausykitės, kurtieji!
Pažvelkite ir išvyskite, aklieji!
19Kas aklesnis už mano tarną
ir kurtesnis už pasiuntinį, kurį siunčiu?
Kas toks aklas, kaip mano siųstasis,
ir toks kurčias, kaip VIEŠPATIES tarnas?
20Žiūrėti jis žiūri, bet neima širdin,
jo ausys atviros, bet nieko negirdi.
21Dėl teisumo patiko VIEŠPAČIUI
savo Įstatymą padaryti didingą ir šlovingą.
22Tačiau ši tauta apiplėšta ir nusiaubta;
visi uždaryti rūsiuose, paimti į kalėjimus.
Jie tapę grobiu, ir nėra kam jų užstoti;
jie apiplėšiami, ir nėra kam pasakyti: „Grąžink atgal!“
23O, kad jūs tai išgirstumėt!
Išgirskite ir dėkitės nuo šiol į širdį!
24Kas atidavė Jokūbą, kad jis būtų apiplėštas,
kas atidavė Izraelį plėšikams?
Ar tai nebuvo VIEŠPATS, kuriam mes nusidėjome?
Jo keliais eiti jie atsisakė ir neklausė jo Įstatymo.
25Todėl jis leido jiems pajusti savo pykčio jėgą,
įniršį ir karo baisumus.
Jis apsiautė juos liepsnomis, bet jie nesuprato,
nudegino juos gaisru, bet ir to jie nepaėmė į širdį.
Currently Selected:
Izaijo 42: LBD-EKU
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.
Izaijo 42
42
Viešpaties tarnas
1 #
Mt 12,18-21
„Štai mano tarnas, kurį aš remiu,
mano išrinktasis, #Mt 3,17; 17,5; Mk 1,11; Lk 3,22; 9,35kuriuo aš gėriuosi.
Apgaubiau jį savo dvasia,
kad neštų tautoms teisingumą
2ne šauksmu ar pakeltu balsu;
gatvėje nebus girdėti jo balso.
3Nei palaužtos nendrės jis nelauš,
nei blėstančio dagčio negesins.
Jis neš tikrą teisingumą.
4Nepails ir nepasiduos nevilčiai,
kurdamas žemėje teisingumą.
Jo mokymo lauks tolimosios salos#42,4 Viduržemio jūros pagonių kraštai į vakarus nuo Palestinos.“.
5Taip kalba Dievas, VIEŠPATS,
#
Apd 17,24-25
kuris sukūrė ir išskleidė dangų,
patiesė žemę su visais pasėliais,
joje duoda gyvybę žmonėms
ir dvasią joje gyvenantiems:
6„Aš, VIEŠPATS, pašaukiau tave teisumo pergalei,
paėmiau tave už rankos.
Aš sukūriau ir padariau tave
tautos sandora, #Iz 49,6; Lk 2,32; Apd 13,47; 26,23tautų šviesa,
7kad atvertum neregių akis,
išvestum iš kalėjimo belaisvius,
išvaduotum sėdinčius belangės tamsybėse.
8Aš esu VIEŠPATS, tai mano vardas.
Savo garbės neperleisiu kitam,
nei savo šlovės – stabams.
9Kas buvo pranašauta, štai jau įvyko;
dabar skelbiu naujus dalykus;
pirmiau, negu tai atsitiks, skelbiu juos tau“.
Pergalės giesmė
10Užtraukite naują giesmę VIEŠPAČIUI,
skelbkite jo šlovę visoje žemėje!
Tedžiūgauja jūra ir visa, kas jos gelmėse,
tolimosios salos ir jų gyventojai!
11Teskelbia dykuma bei jos miestai
ir žmonės Kedaro kaimuose!
Tedžiūgauja Selos gyventojai,
tešaukia nuo kalnų viršūnių!
12Teikite garbę VIEŠPAČIUI,
skelbkite jo šlovę tolimosiose salose!
13Į kovą VIEŠPATS žygiuoja kaip karžygys,
kaip karys žadina savo narsą;
jis šaukia, pakeltu balsu surinka mūšio šūkį
ir pergalinga jėga stoja prieš savo priešus.
Dievo pažadas padėti
14Ilgai tylėjau, lūkuriavau ir susilaikiau,
bet dabar aš šaukiu kaip gimdyvė,
dūstu ir aikčioju.
15Sunaikinsiu kalnus ir kalvas,
visur nuvytinsiu žolę.
Upes paversiu pelkėmis,
o pelkes išdžiovinsiu.
16Aš vesiu keliaujančius akluosius,
keliais nežinomais juos vesiu.
Tamsą jiems paversiu šviesa,
o vingiuotus kelius ištiesinsiu.
Visa tai darau dėl jų;
jų aš neapleisiu.
17Trauksis į šalį visiškai susigėdę,
kas tiki stabais,
kas sako nuliedintoms statuloms:
„Jūs mūsų dievai“.
Izraelio aklumas
18Klausykitės, kurtieji!
Pažvelkite ir išvyskite, aklieji!
19Kas aklesnis už mano tarną
ir kurtesnis už pasiuntinį, kurį siunčiu?
Kas toks aklas, kaip mano siųstasis,
ir toks kurčias, kaip VIEŠPATIES tarnas?
20Žiūrėti jis žiūri, bet neima širdin,
jo ausys atviros, bet nieko negirdi.
21Dėl teisumo patiko VIEŠPAČIUI
savo Įstatymą padaryti didingą ir šlovingą.
22Tačiau ši tauta apiplėšta ir nusiaubta;
visi uždaryti rūsiuose, paimti į kalėjimus.
Jie tapę grobiu, ir nėra kam jų užstoti;
jie apiplėšiami, ir nėra kam pasakyti: „Grąžink atgal!“
23O, kad jūs tai išgirstumėt!
Išgirskite ir dėkitės nuo šiol į širdį!
24Kas atidavė Jokūbą, kad jis būtų apiplėštas,
kas atidavė Izraelį plėšikams?
Ar tai nebuvo VIEŠPATS, kuriam mes nusidėjome?
Jo keliais eiti jie atsisakė ir neklausė jo Įstatymo.
25Todėl jis leido jiems pajusti savo pykčio jėgą,
įniršį ir karo baisumus.
Jis apsiautė juos liepsnomis, bet jie nesuprato,
nudegino juos gaisru, bet ir to jie nepaėmė į širdį.
Currently Selected:
:
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Lithuanian Bible © Bible Society of Lithuania, 2012.