Gálatas 4
4
1Pi̧yȩjä̧ päda pädömä, ya̧tȩ jä'o retä chutä i̧tti̧ öäre päi'ö. Ji̧nä̧ a̧'u̧cuä̧i̧mä̧ chutä öäre ja̧'a̧nä̧, be'epö icuocö. Ja̧'hua̧nö̧ böo juoa'anä, korotö jä'o umöhuäyotö jö̧ ta'anö yo̧rä̧tȩhua̧. 2Jä'o hueipinome jubö päi'önä korotö tta̧'ä̧rä̧tö̧ ja̧u̧ru̧ öäre be'epö icu juiya pä'ö. 3Ja̧'hua̧nö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ 'cuäopa'a ujuturu. Ujutu Diosrö tieruhuei o'ca juiyönä pi̧jä̧ ttö̧ja̧ ttamöcuädönä jȩpö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧jä̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ churutä pä̧huä̧ rö̧jo̧mȩnä̧ Dios I̧tti̧rö̧ hue'inö, yajute isajuttu uhuäpächa pä'ö. Ja̧u̧ judíos i̧sa̧ ta'anö hueähuä huȩnȩ jȩtto̧mȩ uhuäpächinö. 5Ja̧u̧ ja̧'hua̧nö̧ ichinö ujutu hueähuä huȩnȩ jȩpä̧tö̧rö̧ jȩpö̧ icua pä'ö, Dios i̧tti̧mö̧ päti'önä ȩma̧tö̧ pä'ö.
6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ iso päi'önä chutä i̧tti̧mö̧ cu'ätucua'a cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧ pä'ö, Espíritu Santorö iyinö cuami iso'quitucunä. Ja̧u̧ Espíritu Santo pä'ö: “¡Ttö Chä'o Dios!” 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä Dios i̧tti̧jä̧. Täcö ttu̧mö̧huä̧ya̧cö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ i̧tti̧ cu'omettö Cristorö cuesetätucua'attö, i̧yä̧cua̧jä̧ o'ca juiyönä iya päinömä.
Pablomä Diosrö esetätörö amöcuädinö huȩnȩ
8Pä'äjimä Diosrö cu̧huo̧juä̧tu̧cu̧ juiyäimä, ttu̧mö̧nä̧ adicuä, ttö̧ja̧ i̧sa̧ a̧'u̧cuä̧ adicuä, esetäcuähuä ttö̧ja̧ pi̧nä̧tö̧jä̧. Ja̧u̧ ä'coji cuesetinätucumä yoröiso Diosmäcö̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu Diosrö cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧'a̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ chutä'inä ucuturu u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ ¿tta̧'a̧nö̧ pä'ö pä'äji ta'anö cuamöcuädätucuättö ja̧u̧ juruhuocö huȩnȩ, usurä huȩnȩ, pä'äji ta'anö ja̧u̧ huȩnȩ päö ta'anö jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ö? 10Ucutumä ji̧nä̧ a̧mö̧cuä̧rä̧tö̧jä̧ koronö koro mo̧ro̧'i̧nä̧, koronö ka̧ra̧ kä̧hua̧'i̧nä̧, koronö koro a̧'ȩ'i̧nä̧. 11Ttömä ttö chaditähuä ucuturu ppädädinömä yoröiso micuähuocö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ yȩ'ȩcua̧sä̧.
12Chö̧jä̧hua̧tö̧, ttö pä'ösä ucuturu, ttö jö̧ ta'anö cu'ätucua pä'ösä. Ttömä ucutu jö̧ ta'anö hua̧sä̧. Ucutumä ttörö suronä jȩpi̧nä̧tö̧jä̧ pä'ömä pä'ocösä. 13Ucutu täcö huo̧juä̧tö̧jä̧, äcuomenä ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧ jȩpö̧ icu huȩnȩ jidähuinömä, na̧'ä̧chö̧ kä̧nö̧ ji'ähuinösä. 14Ja̧u̧ märichei ttörömä ka̧cuä̧mö̧ tocharö pä'ö jȩtta̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ ji̧nä̧cu̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ na̧dä̧cho̧mȩnä̧, ya̧'ä̧u̧ ya'opö cuicuätucuococu pi̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩttä̧'i̧nö̧ juäimä Dios huȩ'ä̧hua̧ ángel a̧'cua̧rö̧nä̧ cuesehuinätucuäcusä. Chutä Jesucristorö cuesehuätucuaji'a̧nö̧ esehuinätöjä ttörö. 15¿Tta̧'a̧nö̧ päi'inätucuäcuttö ja̧u̧ cuesehuinätucumä? Ji̧ta̧'a̧nö̧ adiu pä'ösä ucuturu, ucutu cuamönä cu'äretucu baropö iyinajatöjä ttörö ja̧'hua̧nö̧ iyähuä jö̧ttö̧mä̧. 16Jitämä, ucuturu iso päi'önä chucuocuomenä, ¿ucutu cua̧bo̧i̧ya̧tu̧cu̧sä̧ tä̧ji̧?
17Jahuätö ttö̧ja̧ i̧mi̧cu̧nä̧ huo̧juȩti̧nä̧tö̧mä̧ juiyo pä̧huä̧ rö̧jä̧u̧ ucuturu. Ja̧'hua̧nö̧ ttamöcuädömä adiumäcö̧. Jahuätö pä̧huä̧ rö̧jä̧u̧ ujututtu 'quȩttȩpa̧ pä'ö ucuturu, jahuätörötä cuesetätucua pä'ö. 18Iso päi'önä korotörö adiu amöcuädö pä̧huä̧ rö̧jö̧ tottomenä, adihua'a. Juhuorö'inä 'cuäopönä jȩttö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, ttö chö̧jo̧mȩnä̧tä̧mä̧cö̧. 19Chi̧tti̧mö̧, pä'äji ta'anö ubara ttu'usä ucuturu amöcuädö, yajute isaju ku̧mo̧du̧ma̧ ni̧yä̧cua̧ ubara ttujua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucutu Cristorö adiu cuesetätucuome jubö päi'önä ubara ttu̧dä̧cua̧sä̧. 20Ucutucu chö̧ja̧ pä'ösä jitämä. Ja̧'hua̧nö̧ ucutucu chö̧jö̧ttö̧mä̧, adiu ucuocuajisä ucuturu. Jitämä amöcuädäcuähuä jȩru̧pa̧sä̧ ucuturu.
Agarcu, Saracu huȩnȩ
21Ucutu iso päi'önä Moisés hueähuä huȩnȩ jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ätömä, chä̧ju̧cua̧ ji'ähuätucuittö pi̧yȩ: ¿Ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧jä̧ tä̧ji̧ ja̧u̧ hueähuä huȩnȩ päa'a? 22Ja̧u̧ huȩnȩ päa'a: Abraham mi̧nä̧ i̧tti̧mö̧ ta̧ju̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do, ka̧ra̧mä̧ chutä irecua kumöhuäyajuttu i̧tti̧, ka̧ra̧tä̧ chutä amönä irecuattö i̧tti̧. 23Umöhuäyaju ki̧tti̧ o'ca toi'önä ppo̧'ä̧tö̧ ttuhuäpächö'a̧nö̧ kuhuäbecuinäcu. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chutä amönä irecua ki̧tti̧tä̧ Dios päinö 'cuäopa pä'ö uhuäpächinömä. 24Pi̧yȩ huȩnȩtö̧ pättö'a̧nö̧ jö̧. Jahuätö nä̧tö̧ ta̧ju̧nä̧mä̧ Diosmä todärenä tti̧huȩyu̧ta̧ pä'ö hueina'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. Koromä Agarrö pä'ö päömä Sinaí möä'cattö i̧huȩyu̧ti̧nö̧ pä'ö päa'a. Ja̧u̧ huȩyu̧cuä̧ esetö uhuäpächätömä ttumöhuäyotö tta pä'ö uhuäpächätö. 25Agarrö pä'ö päömä Arabia rȩjȩ kä'ca möä'ca Sinaí pä'ö micuä'ca pä'ö päa'a. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jitä tu̧huo̧juo̧mȩ Jerusalén ötahuiyä pä'ö päa'a. Ja̧u̧ ötahuiyä'inä ttö̧ja̧tä̧cu̧ korotö ttumöhuäyotö päi'önä ka̧cuä̧tö̧ jitä. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ Jerusalén ötahuiyämä ttumöhuäyotö ttoca'a. Ujutumä ja̧u̧ ötahuiyä ttö̧ja̧jä̧. 27Huȩyu̧cuä̧ Huȩnȩ päa'a:
Ucu isaju, yoröiso cui̧tti̧mö̧ to'ajumä, esehui.
Modu ubara jerupajumä, eseunu huopi.
Yajute jarotti'inäcuamä,
kirecuorö ku̧nä̧rä̧ju̧ttu̧'i̧nä̧ abonänö ki̧tti̧mö̧rö̧ ku̧ju̧nä̧rä̧cua̧ju̧.
28Chö̧jä̧hua̧tö̧, ujutumä Isaac ji̧nö̧'a̧nö̧ huotöjä. Ujutumä Dios iya päinö i̧tti̧mö̧jä̧. 29Täbocö ppo̧'ä̧tö̧ jitä ttuhuäpächö'a̧nö̧ uhuäpächinömä, Espíritu Santo ujurunä uhuäpächinörö ra̧huä̧ri̧nö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jitä'inä ja̧u̧tä̧ 'cuäopa'a. 30¿Tta̧'a̧nö̧ päa'acuättö Huȩyu̧cuä̧ Huȩnȩmä̧? Ja̧u̧ Huȩyu̧cuä̧ Huȩnȩ päa'a: “Cumöhuäyajuru ki̧tti̧tä̧cu̧ ya'opö icuiju. Jahuäju cumöhuäyaju ki̧tti̧mä̧ ucu cuamönä cuirecua ki̧tti̧cu̧ ttä'o retämä ji̧nä̧ ji̧yȩtȩmä̧ ȩmo̧co̧tö̧ ttäcuotö.” 31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chö̧jä̧huä̧tö̧, ujutu ttumöhuäyajumä ki̧tti̧mö̧cö̧jä̧. Adihuänä irecua ki̧tti̧mö̧ isotöjä.
Currently Selected:
Gálatas 4: PIDNT86
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Nuevo Testamento en Piaroa © Sociedades Biblicas Unidas, 1986.
Gálatas 4
4
1Pi̧yȩjä̧ päda pädömä, ya̧tȩ jä'o retä chutä i̧tti̧ öäre päi'ö. Ji̧nä̧ a̧'u̧cuä̧i̧mä̧ chutä öäre ja̧'a̧nä̧, be'epö icuocö. Ja̧'hua̧nö̧ böo juoa'anä, korotö jä'o umöhuäyotö jö̧ ta'anö yo̧rä̧tȩhua̧. 2Jä'o hueipinome jubö päi'önä korotö tta̧'ä̧rä̧tö̧ ja̧u̧ru̧ öäre be'epö icu juiya pä'ö. 3Ja̧'hua̧nö̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ 'cuäopa'a ujuturu. Ujutu Diosrö tieruhuei o'ca juiyönä pi̧jä̧ ttö̧ja̧ ttamöcuädönä jȩpö̧ ka̧cui̧nä̧tö̧jä̧. 4Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ churutä pä̧huä̧ rö̧jo̧mȩnä̧ Dios I̧tti̧rö̧ hue'inö, yajute isajuttu uhuäpächa pä'ö. Ja̧u̧ judíos i̧sa̧ ta'anö hueähuä huȩnȩ jȩtto̧mȩ uhuäpächinö. 5Ja̧u̧ ja̧'hua̧nö̧ ichinö ujutu hueähuä huȩnȩ jȩpä̧tö̧rö̧ jȩpö̧ icua pä'ö, Dios i̧tti̧mö̧ päti'önä ȩma̧tö̧ pä'ö.
6Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ iso päi'önä chutä i̧tti̧mö̧ cu'ätucua'a cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧ pä'ö, Espíritu Santorö iyinö cuami iso'quitucunä. Ja̧u̧ Espíritu Santo pä'ö: “¡Ttö Chä'o Dios!” 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ucumä Dios i̧tti̧jä̧. Täcö ttu̧mö̧huä̧ya̧cö̧jä̧. Ja̧'hua̧nö̧ i̧tti̧ cu'omettö Cristorö cuesetätucua'attö, i̧yä̧cua̧jä̧ o'ca juiyönä iya päinömä.
Pablomä Diosrö esetätörö amöcuädinö huȩnȩ
8Pä'äjimä Diosrö cu̧huo̧juä̧tu̧cu̧ juiyäimä, ttu̧mö̧nä̧ adicuä, ttö̧ja̧ i̧sa̧ a̧'u̧cuä̧ adicuä, esetäcuähuä ttö̧ja̧ pi̧nä̧tö̧jä̧. Ja̧u̧ ä'coji cuesetinätucumä yoröiso Diosmäcö̧. 9Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ucutu Diosrö cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧'a̧nä̧, ja̧'hua̧ta̧nö̧ chutä'inä ucuturu u̧huo̧jua̧'a̧nä̧ ¿tta̧'a̧nö̧ pä'ö pä'äji ta'anö cuamöcuädätucuättö ja̧u̧ juruhuocö huȩnȩ, usurä huȩnȩ, pä'äji ta'anö ja̧u̧ huȩnȩ päö ta'anö jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ö? 10Ucutumä ji̧nä̧ a̧mö̧cuä̧rä̧tö̧jä̧ koronö koro mo̧ro̧'i̧nä̧, koronö ka̧ra̧ kä̧hua̧'i̧nä̧, koronö koro a̧'ȩ'i̧nä̧. 11Ttömä ttö chaditähuä ucuturu ppädädinömä yoröiso micuähuocö jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ji̧yä̧cu̧ yȩ'ȩcua̧sä̧.
12Chö̧jä̧hua̧tö̧, ttö pä'ösä ucuturu, ttö jö̧ ta'anö cu'ätucua pä'ösä. Ttömä ucutu jö̧ ta'anö hua̧sä̧. Ucutumä ttörö suronä jȩpi̧nä̧tö̧jä̧ pä'ömä pä'ocösä. 13Ucutu täcö huo̧juä̧tö̧jä̧, äcuomenä ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧ jȩpö̧ icu huȩnȩ jidähuinömä, na̧'ä̧chö̧ kä̧nö̧ ji'ähuinösä. 14Ja̧u̧ märichei ttörömä ka̧cuä̧mö̧ tocharö pä'ö jȩtta̧'a̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧tä̧ ji̧nä̧cu̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ ja̧'hua̧nö̧ na̧dä̧cho̧mȩnä̧, ya̧'ä̧u̧ ya'opö cuicuätucuococu pi̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧nö̧ jȩttä̧'i̧nö̧ juäimä Dios huȩ'ä̧hua̧ ángel a̧'cua̧rö̧nä̧ cuesehuinätucuäcusä. Chutä Jesucristorö cuesehuätucuaji'a̧nö̧ esehuinätöjä ttörö. 15¿Tta̧'a̧nö̧ päi'inätucuäcuttö ja̧u̧ cuesehuinätucumä? Ji̧ta̧'a̧nö̧ adiu pä'ösä ucuturu, ucutu cuamönä cu'äretucu baropö iyinajatöjä ttörö ja̧'hua̧nö̧ iyähuä jö̧ttö̧mä̧. 16Jitämä, ucuturu iso päi'önä chucuocuomenä, ¿ucutu cua̧bo̧i̧ya̧tu̧cu̧sä̧ tä̧ji̧?
17Jahuätö ttö̧ja̧ i̧mi̧cu̧nä̧ huo̧juȩti̧nä̧tö̧mä̧ juiyo pä̧huä̧ rö̧jä̧u̧ ucuturu. Ja̧'hua̧nö̧ ttamöcuädömä adiumäcö̧. Jahuätö pä̧huä̧ rö̧jä̧u̧ ujututtu 'quȩttȩpa̧ pä'ö ucuturu, jahuätörötä cuesetätucua pä'ö. 18Iso päi'önä korotörö adiu amöcuädö pä̧huä̧ rö̧jö̧ tottomenä, adihua'a. Juhuorö'inä 'cuäopönä jȩttö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧, ttö chö̧jo̧mȩnä̧tä̧mä̧cö̧. 19Chi̧tti̧mö̧, pä'äji ta'anö ubara ttu'usä ucuturu amöcuädö, yajute isaju ku̧mo̧du̧ma̧ ni̧yä̧cua̧ ubara ttujua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucutu Cristorö adiu cuesetätucuome jubö päi'önä ubara ttu̧dä̧cua̧sä̧. 20Ucutucu chö̧ja̧ pä'ösä jitämä. Ja̧'hua̧nö̧ ucutucu chö̧jö̧ttö̧mä̧, adiu ucuocuajisä ucuturu. Jitämä amöcuädäcuähuä jȩru̧pa̧sä̧ ucuturu.
Agarcu, Saracu huȩnȩ
21Ucutu iso päi'önä Moisés hueähuä huȩnȩ jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧ pä'ätömä, chä̧ju̧cua̧ ji'ähuätucuittö pi̧yȩ: ¿Ä̧ju̧cuo̧co̧tö̧ pi̧nä̧tö̧jä̧ tä̧ji̧ ja̧u̧ hueähuä huȩnȩ päa'a? 22Ja̧u̧ huȩnȩ päa'a: Abraham mi̧nä̧ i̧tti̧mö̧ ta̧ju̧ ku̧nä̧ri̧nö̧do, ka̧ra̧mä̧ chutä irecua kumöhuäyajuttu i̧tti̧, ka̧ra̧tä̧ chutä amönä irecuattö i̧tti̧. 23Umöhuäyaju ki̧tti̧ o'ca toi'önä ppo̧'ä̧tö̧ ttuhuäpächö'a̧nö̧ kuhuäbecuinäcu. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ chutä amönä irecua ki̧tti̧tä̧ Dios päinö 'cuäopa pä'ö uhuäpächinömä. 24Pi̧yȩ huȩnȩtö̧ pättö'a̧nö̧ jö̧. Jahuätö nä̧tö̧ ta̧ju̧nä̧mä̧ Diosmä todärenä tti̧huȩyu̧ta̧ pä'ö hueina'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧. Koromä Agarrö pä'ö päömä Sinaí möä'cattö i̧huȩyu̧ti̧nö̧ pä'ö päa'a. Ja̧u̧ huȩyu̧cuä̧ esetö uhuäpächätömä ttumöhuäyotö tta pä'ö uhuäpächätö. 25Agarrö pä'ö päömä Arabia rȩjȩ kä'ca möä'ca Sinaí pä'ö micuä'ca pä'ö päa'a. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jitä tu̧huo̧juo̧mȩ Jerusalén ötahuiyä pä'ö päa'a. Ja̧u̧ ötahuiyä'inä ttö̧ja̧tä̧cu̧ korotö ttumöhuäyotö päi'önä ka̧cuä̧tö̧ jitä. 26Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ mo̧ro̧jä̧ra̧'a̧ttö̧ Jerusalén ötahuiyämä ttumöhuäyotö ttoca'a. Ujutumä ja̧u̧ ötahuiyä ttö̧ja̧jä̧. 27Huȩyu̧cuä̧ Huȩnȩ päa'a:
Ucu isaju, yoröiso cui̧tti̧mö̧ to'ajumä, esehui.
Modu ubara jerupajumä, eseunu huopi.
Yajute jarotti'inäcuamä,
kirecuorö ku̧nä̧rä̧ju̧ttu̧'i̧nä̧ abonänö ki̧tti̧mö̧rö̧ ku̧ju̧nä̧rä̧cua̧ju̧.
28Chö̧jä̧hua̧tö̧, ujutumä Isaac ji̧nö̧'a̧nö̧ huotöjä. Ujutumä Dios iya päinö i̧tti̧mö̧jä̧. 29Täbocö ppo̧'ä̧tö̧ jitä ttuhuäpächö'a̧nö̧ uhuäpächinömä, Espíritu Santo ujurunä uhuäpächinörö ra̧huä̧ri̧nö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jitä'inä ja̧u̧tä̧ 'cuäopa'a. 30¿Tta̧'a̧nö̧ päa'acuättö Huȩyu̧cuä̧ Huȩnȩmä̧? Ja̧u̧ Huȩyu̧cuä̧ Huȩnȩ päa'a: “Cumöhuäyajuru ki̧tti̧tä̧cu̧ ya'opö icuiju. Jahuäju cumöhuäyaju ki̧tti̧mä̧ ucu cuamönä cuirecua ki̧tti̧cu̧ ttä'o retämä ji̧nä̧ ji̧yȩtȩmä̧ ȩmo̧co̧tö̧ ttäcuotö.” 31Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chö̧jä̧huä̧tö̧, ujutu ttumöhuäyajumä ki̧tti̧mö̧cö̧jä̧. Adihuänä irecua ki̧tti̧mö̧ isotöjä.
Currently Selected:
:
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Nuevo Testamento en Piaroa © Sociedades Biblicas Unidas, 1986.