2 Corintios 11
11
Pablo yapareu ji'ähuätörö jiähuinö huȩnȩ
1Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ chucuocuttumä, cuami 'qui'ächi'önö tocu'ätucuattö pä'ösä. Iso päi'önä cuami 'qui'ächi'ätucui ttörö. 2Iso päi'önä Dios ucuturu a'cuoyäunu to̧ä̧ra̧'a̧ttö̧, ttö'inä a'cuoyäunu to̧pä̧rö̧sä̧ ucuturu. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ yajute isaju, uborö yoröiso jerupaju, kirecuo ya̧tȩrö̧tä̧ ȩmä̧ju̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotörö, hueda pä'ösä ucuturu Cristocu cu̧ja̧cuä̧tu̧cua̧ pä'ö. 3Ä̧ca̧mä̧ yapareu jiähuomenä, Eva kesetinö ta'anö, ucutu'inä yapareu cuesetätucuäcuotöjäcö̧ pä'ö yȩ'ȩcua̧sä̧, cuamöcuädätucunä ji̧yȩä̧cuȩtä̧ adihuä huȩnȩ eseunu ucuocuäcuähuä jaropi'ö. 4Korotö ichö Jesús i̧huȩnȩ ji'äu, ujutu jitähuinöttö'inä i̧mi̧cu̧nä̧ jittähuomenä, adiu ä̧ju̧cuä̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ka̧ra̧ espírituru'inä, Espíritu Santottö cuȩmi̧nä̧tu̧cuä̧cu̧ttu̧'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ hua̧rö̧ eseunu ȩmä̧tö̧jä̧. Koro huȩnȩ, ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧ jȩpö̧ icu pättö huȩnȩ'i̧nä̧, ujututtu cuä̧ju̧cui̧nä̧tu̧cu̧ttu̧'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ jö̧ esetätöjä. 5Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotö Jesús hue'ähuotö päcuhuätucuä̧u̧ jö̧ ta'anö yoräteunä kö̧sä̧ ttö'inä. 6Iso päi'önä ttö chucuocuomenä, ya̧tȩ rö̧ȩnä̧ huo̧jua̧ ucuocu'a̧nö̧ chucuocuoca'anä, adiunä huo̧jua̧sä̧ o'ca juiyönä chucuocumä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucutucu kä̧nö̧, o'ca juiyönä huo̧ju̧nä̧ jȩpi̧nä̧tö̧jä̧, adiu tocu'ätucua pä'ö.
7Ucuturu ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧ jȩpö̧ icu huȩnȩ jidähuomenä, micuä yoröiso jä'epocö pi̧nö̧sä̧. Usurä i̧sa̧ ta'anö ki̧nö̧sä̧, ucutu rö̧ä̧chi̧'ö̧nä̧ cuesetätucua pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ kä̧nö̧, ¿suronä jȩpi̧nö̧sä̧ tä̧ji̧? 8Korotö iglesias ruhuä ttörö ppä'ädö ttiyinömä ȩmi̧nö̧sä̧, ucuturu ppä'ädö kä̧nö̧. 9Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucutucu kä̧nö̧, koronö koro juäi juidomenä, jä'epocö pi̧nö̧sä̧ ucuturu. Korotö tö̧jä̧hua̧tö̧ Macedonia rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ichö, ttörö iyinätö juidomenä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧, ucuturu yoröiso jä'epocö pi̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ yodoji'inä jȩchi̧nö̧ ta'anö jȩchä̧cua̧sä̧. 10Iso päi'önä Cristorö adiu chesetomenä, Acaya rȩjȩttö̧ ucuturu eseunu chö̧jö̧mä̧ cädädi'oca'a chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧. 11¿Dä̧bö̧ chucuocua'attö ja̧'hua̧nö̧mä̧? ¿Ucuturu repedoca'a chucuocua'a tä̧ji̧? Diostä huo̧jua̧ ucuturu rö̧ȩnä̧ repeda'amä.
12Pä'äji jȩchi̧nö̧ ta'anö, jȩchä̧cua̧sä̧ jitä'inä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcho̧mȩnä̧, korotömä “Ujutumä Pablocu yoräteunä aditätöjä” pä'ätömä, adiu esehuocotö ttäcuotö. 13Jahuätö yapareu huȩnȩ jittähua pä'ö hue'ähuotö. Jahuätömä yapareu ji'äu, Cristo hue'ähuotörö a̧'cua̧rö̧nä̧ cue'ächätö. 14Ja̧'hua̧nö̧ pädomenä, koro koronö cuamöcuädätucuä'. Chutä Satanás'inä, adihuä isotö ángeles, tȩa̧u̧nä̧ cue'ächätö cuettächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ cue'ächö. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chutä hue'ähuotö'inä korotö ttö̧ja̧ adiunä jȩpö̧ cuettächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ cue'ächätö. Iso päi'önä jahuätö suronä jȩtta̧'a̧ttö̧, bettipächäcuotö.
Pablo Dios i̧huȩnȩ ji'äu kä̧nö̧, rö̧ȩnä̧ ubara ttuhuinö huȩnȩ
16Pä'äji ta'anö ji'äusä ucuturu. Korotö päcuhuätucuä': “Pablo suripächödo.” Juhuorö'inä korotömä ja̧'hua̧nö̧ ttamöcuädöttömä, huäinä suripächönä chucuocuä̧u̧, ttö'inä chamönä chucuocuäcuähua pä'ö. 17Tu̧ru̧hua̧ hueähuä ji'ähuocösä ja̧'hua̧nö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ttö chamönä chucuocuäcuähua pä'ö pädomenä, ya̧tȩ suripächö ucuocua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ttötä chamöcuädö ucuocuäjisä. 18Iso päi'önä pi̧jä̧ jähuä jȩä̧cuä̧huä̧nä̧, recuätö ttö̧ja̧ eseunu ucuocuätö. Ttö'inä jahuätö ttucuocu'a̧nö̧ chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧. 19Ucutu rö̧ȩnä̧ cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧, eseunu ä̧ju̧cuä̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ suripächö ucuocuätörö. 20Ucuturu huettomenä, eseunu cuami 'qui'ächi'ätöjä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuhuäretucu ttö̧nä̧u̧cuo̧mȩnä̧'i̧nä̧, ttumöhuäyotö päi'önä huȩttä̧ro̧mȩnä̧'i̧nä̧ eseunu cuami 'qui'ächi'ätöjä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucuturu repeähuä juiyönä ttucuocuomenä'inä, cu'ätucunä cuäcuätomenä'inä eseunu cuami 'qui'ächi'ätöjä. 21Ja̧'hua̧nö̧ jȩtto̧mȩnä̧ topö, dä'äcunu ji'äusä ucuturu pi̧yȩmä̧. Ujutumä juiyupinätöjä ja̧'hua̧nö̧ jȩta̧ pä'ö.
Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ suripächönä ucuocu ji'äusä, korotömä a'cuoyäunu jȩpö̧ ttucuocuttumä, ttö'inä a'cuoyäunu jȩpö̧ chucuocu'a̧nö̧ ja̧'a̧. 22Jahuätömä, ¿hebreos ttö̧ja̧ tä̧ji̧? Ttö'inä hebreos ttö̧ja̧ i̧sa̧sä̧. Jahuätömä, ¿Israel ttö̧ja̧ tä̧ji̧? Ttö'inä Israel ttö̧ja̧ i̧sa̧sä̧. Jahuätömä ¿Abraham mi̧nä̧ ahuaruhuä o'cotö tä̧ji̧? Ttö'inä Abraham mi̧nä̧ a̧hua̧ru̧hua̧ o̧'ca̧sä̧. 23Jahuätömä, ¿Cristo umöhuäyotö tä̧ji̧? Ttö'inä jahuätöttö'inä abonänö Cristo u̧mö̧huä̧ya̧sä̧. Juhuorö'inä ja̧'hua̧nö̧ ucuocu, suripächätö ttucuocu'a̧nö̧ ucuocusä. Jahuätöttö'inä abonänö rö̧ȩnä̧ aditinösä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuätöttö'inä abonänö rö̧ȩnä̧ cuäcuättinäcusä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuätöttö'inä abonänö rö̧ȩnä̧ cärenä pi̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuedächomenä, rö̧o̧ mo̧ro̧ cuä'ö tticua pä'inätö ttörö. 24Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧mö̧tȩ jähuä jo̧mȩnä̧ judíos ttö̧ja̧ ro̧ȩcuä̧ päi'önä, treinta y nueve jo̧mȩnä̧ ä̧nu̧chu̧nä̧ cuäcuättinäcusä. 25Huäbodäcuänä daunä cuäcuättinäcusä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ya'utenä ido'quinä tticuinäcusä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ dubora rö̧oranä cuedächomenä, huoi'camä huäbodäcuänä ma̧ä̧chi̧na̧'a̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ koronö ya'ute mo̧ro̧'i̧nä̧, ya'ute yodo'inä huoi'ca ma̧ä̧chi̧nö̧ o'ca'a, jacuotonä cuo̧'ä̧ri̧nö̧sä̧. 26Rö̧ȩnä̧ cue'ächinösä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ aje ra̧huȩpi̧jotonä cue'ächinösä. Na̧u̧cuä̧rä̧tö̧ ttö̧'quȩtȩnä̧'i̧nä̧, judíos ttö̧ja̧ ttö̧'quȩtȩnä̧'i̧nä̧, korotö ttö̧ja̧ ttö̧'quȩtȩnä̧'i̧nä̧ ra̧huȩpi̧jö̧nä̧ cue'ächinösä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ötahuiyänä'inä, de'anä'inä, aje rö̧otonä'inä ra̧huȩpi̧jö̧nä̧ cue'ächinösä. Korotö tö̧jä̧hua̧tö̧ pättä̧u̧, yapareu ucuocuätö ttö̧'quȩtȩnä̧'i̧nä̧ ra̧huȩpi̧jö̧nä̧ cue'ächinösä. 27Ja̧'hua̧ta̧nö̧ rö̧ȩnä̧ chaditomenä, rö̧ȩnä̧ surojö 'cuäopinäcusä. Koronö'inä yoröiso chä'oca'a ki̧nö̧sä̧. Koronö'inä ppäi ttu'u ki̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ a̧di̧ rö̧ji̧nä̧cu̧sä̧ koronö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ chu̧cuȩ chucuoca'a rö̧o̧ mo̧ro̧ ki̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ diyo ttu'inösä. Koronö'inä chö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ juiyönä ki̧nö̧sä̧.
28Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧ juäi o'ca juiyönä, koro'inä chami 'quidächi'omenä, mo̧ro̧ji̧nö̧ a̧'u̧cuä̧ 'cuäopönä a̧mö̧cuä̧rö̧sä̧ iglesias ruhuärö. 29Ka̧ra̧mä̧ ijuiyuhuomenä, ttö'inä chijuiyuhuächi'ö'a̧nö̧ jä̧cu̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ka̧ra̧ suronä jȩo̧mȩnä̧, ttömä dä'äcu chö̧ra̧huä̧rö̧'a̧nö̧ jä̧cu̧sä̧. 30A'cuoyäunu chucuocuttumä, koro ttörö ttijuiyu juäi chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧. 31Tu̧ru̧hua̧ Jesucristo Jä'o Dios, 'cuäopönä eseunu ttucuocuäcumä, o'ca juiyönä jidähuäjimä iso päi'önä ji'äusä pä'ö huo̧jua̧. 32Damasco ötahuiyänä chö̧jo̧mȩnä̧, ru̧hua̧ Aretas ippeyä ru̧hua̧, Damasco ötahuiyänä huȩ'ä̧hua̧mä̧, hue'inö su̧ro̧da̧u̧ru̧ ötahuiyä ä'ca ttö̧ja̧cua̧ pä'ö, ttörö 'chu'ädö cärenä ttöta pä'ö. 33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ dejäcänä chö̧'a̧'a̧nä̧, ötahuiyä i̧so̧ca̧ abonä, ventananä rä'epö tti̧mȩyȩdi̧nä̧cu̧sä̧ ja̧u̧ttu̧ tödipächa pä'ö.
Currently Selected:
2 Corintios 11: PIDNT86
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Nuevo Testamento en Piaroa © Sociedades Biblicas Unidas, 1986.
2 Corintios 11
11
Pablo yapareu ji'ähuätörö jiähuinö huȩnȩ
1Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧'a̧tä̧ra̧'a̧ chucuocuttumä, cuami 'qui'ächi'önö tocu'ätucuattö pä'ösä. Iso päi'önä cuami 'qui'ächi'ätucui ttörö. 2Iso päi'önä Dios ucuturu a'cuoyäunu to̧ä̧ra̧'a̧ttö̧, ttö'inä a'cuoyäunu to̧pä̧rö̧sä̧ ucuturu. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ yajute isaju, uborö yoröiso jerupaju, kirecuo ya̧tȩrö̧tä̧ ȩmä̧ju̧ jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ huotörö, hueda pä'ösä ucuturu Cristocu cu̧ja̧cuä̧tu̧cua̧ pä'ö. 3Ä̧ca̧mä̧ yapareu jiähuomenä, Eva kesetinö ta'anö, ucutu'inä yapareu cuesetätucuäcuotöjäcö̧ pä'ö yȩ'ȩcua̧sä̧, cuamöcuädätucunä ji̧yȩä̧cuȩtä̧ adihuä huȩnȩ eseunu ucuocuäcuähuä jaropi'ö. 4Korotö ichö Jesús i̧huȩnȩ ji'äu, ujutu jitähuinöttö'inä i̧mi̧cu̧nä̧ jittähuomenä, adiu ä̧ju̧cuä̧tö̧jä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ka̧ra̧ espírituru'inä, Espíritu Santottö cuȩmi̧nä̧tu̧cuä̧cu̧ttu̧'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ hua̧rö̧ eseunu ȩmä̧tö̧jä̧. Koro huȩnȩ, ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧ jȩpö̧ icu pättö huȩnȩ'i̧nä̧, ujututtu cuä̧ju̧cui̧nä̧tu̧cu̧ttu̧'i̧nä̧ i̧mi̧cu̧nä̧ jö̧ esetätöjä. 5Ja̧'hua̧ta̧nö̧ korotö Jesús hue'ähuotö päcuhuätucuä̧u̧ jö̧ ta'anö yoräteunä kö̧sä̧ ttö'inä. 6Iso päi'önä ttö chucuocuomenä, ya̧tȩ rö̧ȩnä̧ huo̧jua̧ ucuocu'a̧nö̧ chucuocuoca'anä, adiunä huo̧jua̧sä̧ o'ca juiyönä chucuocumä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucutucu kä̧nö̧, o'ca juiyönä huo̧ju̧nä̧ jȩpi̧nä̧tö̧jä̧, adiu tocu'ätucua pä'ö.
7Ucuturu ttö̧ja̧ suronä jȩttö̧ jȩpö̧ icu huȩnȩ jidähuomenä, micuä yoröiso jä'epocö pi̧nö̧sä̧. Usurä i̧sa̧ ta'anö ki̧nö̧sä̧, ucutu rö̧ä̧chi̧'ö̧nä̧ cuesetätucua pä'ö. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧ kä̧nö̧, ¿suronä jȩpi̧nö̧sä̧ tä̧ji̧? 8Korotö iglesias ruhuä ttörö ppä'ädö ttiyinömä ȩmi̧nö̧sä̧, ucuturu ppä'ädö kä̧nö̧. 9Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucutucu kä̧nö̧, koronö koro juäi juidomenä, jä'epocö pi̧nö̧sä̧ ucuturu. Korotö tö̧jä̧hua̧tö̧ Macedonia rȩjȩra̧'a̧ttö̧ ichö, ttörö iyinätö juidomenä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧, ucuturu yoröiso jä'epocö pi̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ yodoji'inä jȩchi̧nö̧ ta'anö jȩchä̧cua̧sä̧. 10Iso päi'önä Cristorö adiu chesetomenä, Acaya rȩjȩttö̧ ucuturu eseunu chö̧jö̧mä̧ cädädi'oca'a chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧. 11¿Dä̧bö̧ chucuocua'attö ja̧'hua̧nö̧mä̧? ¿Ucuturu repedoca'a chucuocua'a tä̧ji̧? Diostä huo̧jua̧ ucuturu rö̧ȩnä̧ repeda'amä.
12Pä'äji jȩchi̧nö̧ ta'anö, jȩchä̧cua̧sä̧ jitä'inä. Ja̧'hua̧nö̧ jȩcho̧mȩnä̧, korotömä “Ujutumä Pablocu yoräteunä aditätöjä” pä'ätömä, adiu esehuocotö ttäcuotö. 13Jahuätö yapareu huȩnȩ jittähua pä'ö hue'ähuotö. Jahuätömä yapareu ji'äu, Cristo hue'ähuotörö a̧'cua̧rö̧nä̧ cue'ächätö. 14Ja̧'hua̧nö̧ pädomenä, koro koronö cuamöcuädätucuä'. Chutä Satanás'inä, adihuä isotö ángeles, tȩa̧u̧nä̧ cue'ächätö cuettächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ cue'ächö. 15Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ chutä hue'ähuotö'inä korotö ttö̧ja̧ adiunä jȩpö̧ cuettächa'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧ cue'ächätö. Iso päi'önä jahuätö suronä jȩtta̧'a̧ttö̧, bettipächäcuotö.
Pablo Dios i̧huȩnȩ ji'äu kä̧nö̧, rö̧ȩnä̧ ubara ttuhuinö huȩnȩ
16Pä'äji ta'anö ji'äusä ucuturu. Korotö päcuhuätucuä': “Pablo suripächödo.” Juhuorö'inä korotömä ja̧'hua̧nö̧ ttamöcuädöttömä, huäinä suripächönä chucuocuä̧u̧, ttö'inä chamönä chucuocuäcuähua pä'ö. 17Tu̧ru̧hua̧ hueähuä ji'ähuocösä ja̧'hua̧nö̧mä̧. Ja̧'hua̧nö̧ ttö chamönä chucuocuäcuähua pä'ö pädomenä, ya̧tȩ suripächö ucuocua'a jä̧'i̧nö̧'a̧nö̧, ttötä chamöcuädö ucuocuäjisä. 18Iso päi'önä pi̧jä̧ jähuä jȩä̧cuä̧huä̧nä̧, recuätö ttö̧ja̧ eseunu ucuocuätö. Ttö'inä jahuätö ttucuocu'a̧nö̧ chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧. 19Ucutu rö̧ȩnä̧ cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧'a̧ttö̧, eseunu ä̧ju̧cuä̧tö̧jä̧ ja̧'hua̧nö̧ suripächö ucuocuätörö. 20Ucuturu huettomenä, eseunu cuami 'qui'ächi'ätöjä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuhuäretucu ttö̧nä̧u̧cuo̧mȩnä̧'i̧nä̧, ttumöhuäyotö päi'önä huȩttä̧ro̧mȩnä̧'i̧nä̧ eseunu cuami 'qui'ächi'ätöjä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ucuturu repeähuä juiyönä ttucuocuomenä'inä, cu'ätucunä cuäcuätomenä'inä eseunu cuami 'qui'ächi'ätöjä. 21Ja̧'hua̧nö̧ jȩtto̧mȩnä̧ topö, dä'äcunu ji'äusä ucuturu pi̧yȩmä̧. Ujutumä juiyupinätöjä ja̧'hua̧nö̧ jȩta̧ pä'ö.
Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧'i̧nä̧ suripächönä ucuocu ji'äusä, korotömä a'cuoyäunu jȩpö̧ ttucuocuttumä, ttö'inä a'cuoyäunu jȩpö̧ chucuocu'a̧nö̧ ja̧'a̧. 22Jahuätömä, ¿hebreos ttö̧ja̧ tä̧ji̧? Ttö'inä hebreos ttö̧ja̧ i̧sa̧sä̧. Jahuätömä, ¿Israel ttö̧ja̧ tä̧ji̧? Ttö'inä Israel ttö̧ja̧ i̧sa̧sä̧. Jahuätömä ¿Abraham mi̧nä̧ ahuaruhuä o'cotö tä̧ji̧? Ttö'inä Abraham mi̧nä̧ a̧hua̧ru̧hua̧ o̧'ca̧sä̧. 23Jahuätömä, ¿Cristo umöhuäyotö tä̧ji̧? Ttö'inä jahuätöttö'inä abonänö Cristo u̧mö̧huä̧ya̧sä̧. Juhuorö'inä ja̧'hua̧nö̧ ucuocu, suripächätö ttucuocu'a̧nö̧ ucuocusä. Jahuätöttö'inä abonänö rö̧ȩnä̧ aditinösä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuätöttö'inä abonänö rö̧ȩnä̧ cuäcuättinäcusä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuätöttö'inä abonänö rö̧ȩnä̧ cärenä pi̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ cuedächomenä, rö̧o̧ mo̧ro̧ cuä'ö tticua pä'inätö ttörö. 24Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ji̧mö̧tȩ jähuä jo̧mȩnä̧ judíos ttö̧ja̧ ro̧ȩcuä̧ päi'önä, treinta y nueve jo̧mȩnä̧ ä̧nu̧chu̧nä̧ cuäcuättinäcusä. 25Huäbodäcuänä daunä cuäcuättinäcusä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ya'utenä ido'quinä tticuinäcusä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ dubora rö̧oranä cuedächomenä, huoi'camä huäbodäcuänä ma̧ä̧chi̧na̧'a̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ koronö ya'ute mo̧ro̧'i̧nä̧, ya'ute yodo'inä huoi'ca ma̧ä̧chi̧nö̧ o'ca'a, jacuotonä cuo̧'ä̧ri̧nö̧sä̧. 26Rö̧ȩnä̧ cue'ächinösä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ aje ra̧huȩpi̧jotonä cue'ächinösä. Na̧u̧cuä̧rä̧tö̧ ttö̧'quȩtȩnä̧'i̧nä̧, judíos ttö̧ja̧ ttö̧'quȩtȩnä̧'i̧nä̧, korotö ttö̧ja̧ ttö̧'quȩtȩnä̧'i̧nä̧ ra̧huȩpi̧jö̧nä̧ cue'ächinösä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ötahuiyänä'inä, de'anä'inä, aje rö̧otonä'inä ra̧huȩpi̧jö̧nä̧ cue'ächinösä. Korotö tö̧jä̧hua̧tö̧ pättä̧u̧, yapareu ucuocuätö ttö̧'quȩtȩnä̧'i̧nä̧ ra̧huȩpi̧jö̧nä̧ cue'ächinösä. 27Ja̧'hua̧ta̧nö̧ rö̧ȩnä̧ chaditomenä, rö̧ȩnä̧ surojö 'cuäopinäcusä. Koronö'inä yoröiso chä'oca'a ki̧nö̧sä̧. Koronö'inä ppäi ttu'u ki̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ a̧di̧ rö̧ji̧nä̧cu̧sä̧ koronö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ chu̧cuȩ chucuoca'a rö̧o̧ mo̧ro̧ ki̧nö̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ diyo ttu'inösä. Koronö'inä chö̧'ca̧tä̧huä̧ti̧yu̧ juiyönä ki̧nö̧sä̧.
28Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ja̧u̧ juäi o'ca juiyönä, koro'inä chami 'quidächi'omenä, mo̧ro̧ji̧nö̧ a̧'u̧cuä̧ 'cuäopönä a̧mö̧cuä̧rö̧sä̧ iglesias ruhuärö. 29Ka̧ra̧mä̧ ijuiyuhuomenä, ttö'inä chijuiyuhuächi'ö'a̧nö̧ jä̧cu̧sä̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ka̧ra̧ suronä jȩo̧mȩnä̧, ttömä dä'äcu chö̧ra̧huä̧rö̧'a̧nö̧ jä̧cu̧sä̧. 30A'cuoyäunu chucuocuttumä, koro ttörö ttijuiyu juäi chu̧cuo̧cuä̧cua̧sä̧. 31Tu̧ru̧hua̧ Jesucristo Jä'o Dios, 'cuäopönä eseunu ttucuocuäcumä, o'ca juiyönä jidähuäjimä iso päi'önä ji'äusä pä'ö huo̧jua̧. 32Damasco ötahuiyänä chö̧jo̧mȩnä̧, ru̧hua̧ Aretas ippeyä ru̧hua̧, Damasco ötahuiyänä huȩ'ä̧hua̧mä̧, hue'inö su̧ro̧da̧u̧ru̧ ötahuiyä ä'ca ttö̧ja̧cua̧ pä'ö, ttörö 'chu'ädö cärenä ttöta pä'ö. 33Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ dejäcänä chö̧'a̧'a̧nä̧, ötahuiyä i̧so̧ca̧ abonä, ventananä rä'epö tti̧mȩyȩdi̧nä̧cu̧sä̧ ja̧u̧ttu̧ tödipächa pä'ö.
Currently Selected:
:
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Nuevo Testamento en Piaroa © Sociedades Biblicas Unidas, 1986.