1 Corintios 10
10
Ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧do tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧
1Chö̧jä̧hua̧tö̧, iso päi'önä cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧ pä'ösä, täbocö o'ca toi'önä tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ ajiya isoppa cueädinä̧u̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Mar Rojo dubora o'ca toi'önä 'cuä'oi'inätödo. 2Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuätömä o'ca toi'önä Moisés umöhuäyotö päi'önä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ bautizando hui̧nä̧tö̧do ajiya isoppanä'inä, dubora rö̧oranä'inä. 3Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önä ttu̧cuȩ'i̧nä̧, Dios iyömä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ cuinätödo. 4Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önä ttahua pä'ö'inä, Dios iyömä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ahuinätödo. Jahuätö inähuättö, Dios iyinähuättö räoi'oya ahuinätödo. Ja̧u̧ inähuämä Cristo pi̧nö̧do. Ja̧u̧mä̧ jahuätöcu 'chi̧nö̧do. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätöttö recuätörö yoröiso esehuocö pi̧nö̧do Dios. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ de'anä cue'ächö hua'ö icuinätödo.
6Ja̧u̧mä̧ o'ca juiyönä 'cuäopina'ado, ujutu topö suronä amöcuädö jȩtö̧ juiya pä'ö, jahuätö jȩtti̧nö̧'a̧nö̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttu̧mö̧nä̧ adicuä juäimä cuesetätucuä', jahuätöttö yotöte ttesetinö'a̧nö̧mä̧. Huȩyu̧cuä̧ Huȩnȩ päa'a: “Jahuätö ttö̧ja̧ pä̧mä̧dö̧ ttu̧cuȩ cuä̧nö̧'i̧nä̧ ahuinätödo. Juhua'a cä'ädö ä̧rä̧mi̧'i̧nä̧tö̧do fiesta jȩtta̧ pä'ö.” 8Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ujutu nä̧tö̧rö̧ jȩtö̧ juiyäcua'a̧nö̧, korotö jahuätöttö jȩtti̧nö̧'a̧nö̧. Jahuätö ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧'chö̧, ya'ute mo̧ro̧mä̧ veintitres mil jo̧mȩnä̧ hua'ö icuinätödo. 9Ja̧'hua̧ta̧nö̧ koro jȩto̧mȩnä̧, Diosmä ami 'qui'ächi'ö kä̧nö̧, to̧pä̧rö̧ ujuturu pä'ö jȩtö̧ juiyäcua'a̧nö̧, jahuätöttö yotöte jȩtti̧nö̧'a̧nö̧. Jahuätö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧mä̧, ä̧ca̧tö̧ yö̧yö̧ttä̧u̧ hua'ö icuinätödo. 10Diosrö suronä cucuocuätucuä', jahuätöttö yotöte ttucuocuinö'a̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ttucuocuomenä, ya̧tȩ ángel, cuä'ö icua pä'ö huȩ'ä̧hua̧, cuä'ö icuinä̧u̧do.
11Täbocö ja̧u̧ juäi o'ca juiyönä 'cuäopina'ado ujutu tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Huȩyu̧cuä̧ Huȩnȩ huȩyu̧cua̧'a̧ ujuturu, jitä mo̧ro̧ röji mo̧ro̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧, tä̧bo̧tö̧. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ “Ttömä adiunä 'quiyönä kä̧nö̧ esetösä” pä'ömä, ttu̧ȩcuä̧nä̧tä̧ amöcuädäcua'a̧nö̧, suronä jȩö̧ juiya pä'ö. 13Ucuturu suronä 'cuäopömä, korotörö'inä 'cuäopa'a ja̧'hua̧ta̧nö̧. Dios päömä jȩpö̧. Ja̧'a̧tä̧ topocö ucuturu suronä 'cuäopomenä, cuami 'quicuhuächi'ätucu juiyönä päi'omenä. Cujurutucu i̧yä̧cua̧ Dios, suronä 'cuäopomenä, cuami 'qui'ächi'ö cu̧jä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧.
14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ adihuä chö̧jä̧hua̧tö̧, ttu̧mö̧nä̧ adicuä juäi esetäcuähuämä, jaropi'ätucui. 15Ttö adiu ä̧ju̧cuä̧tö̧rö̧ jittäu'a̧nö̧, ji'äusä ucuturu. Ucututä adiu ka̧cuä̧mö̧ amöcuädätucui ttö jidäumä. 16Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Santa Cena jȩpö̧, Diosrö ucuocu isoya tahuomenä, pä'ätöjä: “Pi̧yȩmä̧ Cristo ucuoja päi'a'a ahuätöjä.” Ja̧'hua̧ta̧nö̧ i̧ri̧si̧'i̧nä̧ tucuomenä, pä'ätöjä: “Pi̧yȩmä̧ Cristo jä̧ttä̧pä̧ya̧ päi'a'a cuätöjä.” 17Ujutumä tirecua'anä, o'ca toi'önä ji̧nä̧ ji̧si̧tȩttö̧ cuätöjä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujutumä o'ca toi'önä ji̧nä̧ ji̧yȩtȩ huotö pä'i'ätöjä.
18Israel ttö̧ja̧rö̧ amöcuädätucui. Jahuätömä sacrificios jȩpä̧tö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Diosrö amöcuädö sacrificio ttiyomettö cuätö. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧, jahuätömä ji̧nä̧ ji̧yȩtȩ huotö pä'i'ätö. 19Ttömä pa̧'a̧nö̧ pädomenä, pä'ocösä ttu̧mö̧nä̧ adicuä juäimä micuähua'a pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ idepä'inä ja̧u̧ juäi esetö ttiyäjimä korottö'inä abonänö adiumä pä'ocösä. 20Pa̧'a̧nö̧tä̧sä̧ pä'ö, korotömä Diosrö esetocotömä, sacrificios jȩtto̧mȩnä̧, espíritus suropätörö jȩpä̧tö̧do, Diosrö jȩtto̧ca̧'a̧nä̧. Ttö pä'ösä ucuturu, espíritus suropätörö amöcuädö jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧ juiyäcua'a̧nö̧. 21Iso päi'önä ucutumä yoräteunä au jȩpo̧co̧tö̧jä̧ Tu̧ru̧hua̧ttö̧'i̧nä̧, espíritus suropätöttö'inä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ öärettö'inä, espíritus suropätö ttöarettö'inä yoräteunä cuocotöjä. 22Ujutumä ¿Tu̧ru̧hua̧ a'cuoyäunu toatö pä'ö jȩpä̧tö̧jä̧ tä̧ji̧? Ujutumä ¿ja̧u̧ttu̧'i̧nä̧ abonänö juruhuätöjä tä̧ji̧?
Diosrö esetätö korotörö repettäcua'a̧nö̧
23Iso päi'önä pättö huȩnȩ päa'a: “Ya̧tȩ chutä amöcuädö jȩö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧.” Juhuorö'inä o'ca juiyönä jȩö̧ttö̧mä̧ adihuoca'a. Ya̧tȩ o'ca juiyönä chutä amöcuädö jȩö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧to. Ja̧'hua̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧, o'ca juiyönä ppädoca'ato. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ korotörö adiu jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧, cuamönätucu cuamöcuädätucuoca'anä.
25O'ca juiyönä idepä ttiyomettö, ȩmö̧ cuätucui, koro amöcuädö jäcuhue'ätucuoca'a. 26O'ca juiyönä pi̧jä̧'i̧nä̧, pi̧jä̧nä̧ ka̧cu̧'i̧nä̧ Tu̧ru̧hua̧ jähuä ja̧'a̧.
27Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ya̧tȩ Diosrö esetocömä ucuturu päöttömä, chojusodera̧'a̧ cucuätucua ichätucui pä'ö, ucutu'inä cuä̧nö̧ cui̧'chä̧tu̧cuo̧mȩnä̧, o'ca juiyönä iyömä cuätucui, ucututä cuamöcuädätucumä jäcuhue'ätucuoca'a. 28Juhuorö'inä ya̧tȩ päöttömä, pi̧yȩ idepä ttu̧mö̧nä̧ adicuä juäi ucuocu iyäjisä pä'ö, ja̧u̧ juäimä cucuätucuä', ja̧'hua̧nö̧ pä'äjimä suronä amöcuädö juiyäcua'a̧nö̧. 29Ja̧'hua̧nö̧ pädomenä, ka̧ra̧ amöcuädötä pä'ösä, ucutä cuamöcuädömäcö̧.
Ja̧'hua̧ta̧nö̧, ka̧ra̧ chutä amönä amöcuädö jȩö̧'a̧nö̧, ttö'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ¿dä̧bö̧ jȩchä̧cua̧'a̧jä̧ttö̧? pä'ö jä̧cu̧huȩ'ä̧cua̧jä̧. 30Ttö koro juäi cuä̧nö̧, Diosrö eseunu chucuocuttumä, ¿tta̧'a̧nö̧ pä'ö suronä ttucuocua'ajä̧ttö̧ ttörömä? 31O'ca juiyönä cucuätucu'inä, cuahuätucu'inä, jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧'i̧nä̧, Diosrö eseunu jȩpä̧tu̧cui̧. 32Korotömä judíos ttö̧ja̧'i̧nä̧, judíos huocotö'inä, Diosrö esetätö'inä ttä'ca jo̧mȩttö̧ suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧', jahuätö'inä suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧'a̧ topi'ö'cotö suronä jȩtta̧'a̧cu̧. 33Ttömä 'cuäopönä jȩcha̧ pä'ösä o'ca toi'önä ttesehuäcua'anö̧. Ttötä chamönämä amöcuädäcuähuocösä. Korotörö amöcuädösä, jahuätö'inä ttesetäcuä'a̧nö̧.
Currently Selected:
1 Corintios 10: PIDNT86
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Nuevo Testamento en Piaroa © Sociedades Biblicas Unidas, 1986.
1 Corintios 10
10
Ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧do tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧
1Chö̧jä̧hua̧tö̧, iso päi'önä cu̧huo̧juä̧tu̧cua̧ pä'ösä, täbocö o'ca toi'önä tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧ ajiya isoppa cueädinä̧u̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Mar Rojo dubora o'ca toi'önä 'cuä'oi'inätödo. 2Ja̧'hua̧ta̧nö̧ jahuätömä o'ca toi'önä Moisés umöhuäyotö päi'önä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ bautizando hui̧nä̧tö̧do ajiya isoppanä'inä, dubora rö̧oranä'inä. 3Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önä ttu̧cuȩ'i̧nä̧, Dios iyömä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ cuinätödo. 4Ja̧'hua̧ta̧nö̧ o'ca toi'önä ttahua pä'ö'inä, Dios iyömä ji̧nä̧ yo̧mȩtȩ ahuinätödo. Jahuätö inähuättö, Dios iyinähuättö räoi'oya ahuinätödo. Ja̧u̧ inähuämä Cristo pi̧nö̧do. Ja̧u̧mä̧ jahuätöcu 'chi̧nö̧do. 5Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧nä̧ jahuätöttö recuätörö yoröiso esehuocö pi̧nö̧do Dios. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ de'anä cue'ächö hua'ö icuinätödo.
6Ja̧u̧mä̧ o'ca juiyönä 'cuäopina'ado, ujutu topö suronä amöcuädö jȩtö̧ juiya pä'ö, jahuätö jȩtti̧nö̧'a̧nö̧. 7Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ttu̧mö̧nä̧ adicuä juäimä cuesetätucuä', jahuätöttö yotöte ttesetinö'a̧nö̧mä̧. Huȩyu̧cuä̧ Huȩnȩ päa'a: “Jahuätö ttö̧ja̧ pä̧mä̧dö̧ ttu̧cuȩ cuä̧nö̧'i̧nä̧ ahuinätödo. Juhua'a cä'ädö ä̧rä̧mi̧'i̧nä̧tö̧do fiesta jȩtta̧ pä'ö.” 8Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ujutu nä̧tö̧rö̧ jȩtö̧ juiyäcua'a̧nö̧, korotö jahuätöttö jȩtti̧nö̧'a̧nö̧. Jahuätö ja̧'hua̧nö̧ jȩpä̧'chö̧, ya'ute mo̧ro̧mä̧ veintitres mil jo̧mȩnä̧ hua'ö icuinätödo. 9Ja̧'hua̧ta̧nö̧ koro jȩto̧mȩnä̧, Diosmä ami 'qui'ächi'ö kä̧nö̧, to̧pä̧rö̧ ujuturu pä'ö jȩtö̧ juiyäcua'a̧nö̧, jahuätöttö yotöte jȩtti̧nö̧'a̧nö̧. Jahuätö, ja̧'hua̧nö̧ jȩpi̧nä̧tö̧mä̧, ä̧ca̧tö̧ yö̧yö̧ttä̧u̧ hua'ö icuinätödo. 10Diosrö suronä cucuocuätucuä', jahuätöttö yotöte ttucuocuinö'a̧nö̧. Ja̧'hua̧nö̧ ttucuocuomenä, ya̧tȩ ángel, cuä'ö icua pä'ö huȩ'ä̧hua̧, cuä'ö icuinä̧u̧do.
11Täbocö ja̧u̧ juäi o'ca juiyönä 'cuäopina'ado ujutu tä̧do̧tö̧ mi̧nä̧rö̧. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Huȩyu̧cuä̧ Huȩnȩ huȩyu̧cua̧'a̧ ujuturu, jitä mo̧ro̧ röji mo̧ro̧ ka̧cuä̧tö̧rö̧, tä̧bo̧tö̧. 12Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ya̧tȩ “Ttömä adiunä 'quiyönä kä̧nö̧ esetösä” pä'ömä, ttu̧ȩcuä̧nä̧tä̧ amöcuädäcua'a̧nö̧, suronä jȩö̧ juiya pä'ö. 13Ucuturu suronä 'cuäopömä, korotörö'inä 'cuäopa'a ja̧'hua̧ta̧nö̧. Dios päömä jȩpö̧. Ja̧'a̧tä̧ topocö ucuturu suronä 'cuäopomenä, cuami 'quicuhuächi'ätucu juiyönä päi'omenä. Cujurutucu i̧yä̧cua̧ Dios, suronä 'cuäopomenä, cuami 'qui'ächi'ö cu̧jä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧.
14Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ adihuä chö̧jä̧hua̧tö̧, ttu̧mö̧nä̧ adicuä juäi esetäcuähuämä, jaropi'ätucui. 15Ttö adiu ä̧ju̧cuä̧tö̧rö̧ jittäu'a̧nö̧, ji'äusä ucuturu. Ucututä adiu ka̧cuä̧mö̧ amöcuädätucui ttö jidäumä. 16Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Santa Cena jȩpö̧, Diosrö ucuocu isoya tahuomenä, pä'ätöjä: “Pi̧yȩmä̧ Cristo ucuoja päi'a'a ahuätöjä.” Ja̧'hua̧ta̧nö̧ i̧ri̧si̧'i̧nä̧ tucuomenä, pä'ätöjä: “Pi̧yȩmä̧ Cristo jä̧ttä̧pä̧ya̧ päi'a'a cuätöjä.” 17Ujutumä tirecua'anä, o'ca toi'önä ji̧nä̧ ji̧si̧tȩttö̧ cuätöjä. Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ ujutumä o'ca toi'önä ji̧nä̧ ji̧yȩtȩ huotö pä'i'ätöjä.
18Israel ttö̧ja̧rö̧ amöcuädätucui. Jahuätömä sacrificios jȩpä̧tö̧do. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Diosrö amöcuädö sacrificio ttiyomettö cuätö. Ja̧'hua̧nö̧ jȩpö̧, jahuätömä ji̧nä̧ ji̧yȩtȩ huotö pä'i'ätö. 19Ttömä pa̧'a̧nö̧ pädomenä, pä'ocösä ttu̧mö̧nä̧ adicuä juäimä micuähua'a pä'ö. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ idepä'inä ja̧u̧ juäi esetö ttiyäjimä korottö'inä abonänö adiumä pä'ocösä. 20Pa̧'a̧nö̧tä̧sä̧ pä'ö, korotömä Diosrö esetocotömä, sacrificios jȩtto̧mȩnä̧, espíritus suropätörö jȩpä̧tö̧do, Diosrö jȩtto̧ca̧'a̧nä̧. Ttö pä'ösä ucuturu, espíritus suropätörö amöcuädö jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧ juiyäcua'a̧nö̧. 21Iso päi'önä ucutumä yoräteunä au jȩpo̧co̧tö̧jä̧ Tu̧ru̧hua̧ttö̧'i̧nä̧, espíritus suropätöttö'inä. Ja̧'hua̧ta̧nö̧ Tu̧ru̧hua̧ öärettö'inä, espíritus suropätö ttöarettö'inä yoräteunä cuocotöjä. 22Ujutumä ¿Tu̧ru̧hua̧ a'cuoyäunu toatö pä'ö jȩpä̧tö̧jä̧ tä̧ji̧? Ujutumä ¿ja̧u̧ttu̧'i̧nä̧ abonänö juruhuätöjä tä̧ji̧?
Diosrö esetätö korotörö repettäcua'a̧nö̧
23Iso päi'önä pättö huȩnȩ päa'a: “Ya̧tȩ chutä amöcuädö jȩö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧.” Juhuorö'inä o'ca juiyönä jȩö̧ttö̧mä̧ adihuoca'a. Ya̧tȩ o'ca juiyönä chutä amöcuädö jȩö̧'a̧nö̧ ja̧'a̧to. Ja̧'hua̧nö̧ jȩo̧mȩnä̧, o'ca juiyönä ppädoca'ato. 24Ja̧'hua̧nö̧ ja̧'a̧ttö̧ korotörö adiu jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧cua̧'a̧nö̧, cuamönätucu cuamöcuädätucuoca'anä.
25O'ca juiyönä idepä ttiyomettö, ȩmö̧ cuätucui, koro amöcuädö jäcuhue'ätucuoca'a. 26O'ca juiyönä pi̧jä̧'i̧nä̧, pi̧jä̧nä̧ ka̧cu̧'i̧nä̧ Tu̧ru̧hua̧ jähuä ja̧'a̧.
27Ja̧'hua̧ta̧nö̧ ya̧tȩ Diosrö esetocömä ucuturu päöttömä, chojusodera̧'a̧ cucuätucua ichätucui pä'ö, ucutu'inä cuä̧nö̧ cui̧'chä̧tu̧cuo̧mȩnä̧, o'ca juiyönä iyömä cuätucui, ucututä cuamöcuädätucumä jäcuhue'ätucuoca'a. 28Juhuorö'inä ya̧tȩ päöttömä, pi̧yȩ idepä ttu̧mö̧nä̧ adicuä juäi ucuocu iyäjisä pä'ö, ja̧u̧ juäimä cucuätucuä', ja̧'hua̧nö̧ pä'äjimä suronä amöcuädö juiyäcua'a̧nö̧. 29Ja̧'hua̧nö̧ pädomenä, ka̧ra̧ amöcuädötä pä'ösä, ucutä cuamöcuädömäcö̧.
Ja̧'hua̧ta̧nö̧, ka̧ra̧ chutä amönä amöcuädö jȩö̧'a̧nö̧, ttö'inä ja̧'hua̧ta̧nö̧ ¿dä̧bö̧ jȩchä̧cua̧'a̧jä̧ttö̧? pä'ö jä̧cu̧huȩ'ä̧cua̧jä̧. 30Ttö koro juäi cuä̧nö̧, Diosrö eseunu chucuocuttumä, ¿tta̧'a̧nö̧ pä'ö suronä ttucuocua'ajä̧ttö̧ ttörömä? 31O'ca juiyönä cucuätucu'inä, cuahuätucu'inä, jȩcu̧'ä̧tu̧cu̧'i̧nä̧, Diosrö eseunu jȩpä̧tu̧cui̧. 32Korotömä judíos ttö̧ja̧'i̧nä̧, judíos huocotö'inä, Diosrö esetätö'inä ttä'ca jo̧mȩttö̧ suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cuä̧', jahuätö'inä suronä jȩcu̧'ä̧tu̧cua̧'a̧ topi'ö'cotö suronä jȩtta̧'a̧cu̧. 33Ttömä 'cuäopönä jȩcha̧ pä'ösä o'ca toi'önä ttesehuäcua'anö̧. Ttötä chamönämä amöcuädäcuähuocösä. Korotörö amöcuädösä, jahuätö'inä ttesetäcuä'a̧nö̧.
Currently Selected:
:
Highlight
Share
Copy
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Nuevo Testamento en Piaroa © Sociedades Biblicas Unidas, 1986.