Apostolu Dorbi 23
23
XXIII.
1Tad Pōvuls, skateidamīs uz augstōs padūmes, saceja: Veiri, brōli, ar vysā lobu sirdsapziņu es asmu kolpōjis Dīvam leidz pat šai dīnai. 2Bet vērsgoreidznīks Ananiass pavēlēja tim, kas pi jō klōtu beja, lai jam syt par vaigu. 3Tad Pōvuls jam saceja: Tu, balsynotō sīna, tevi siss Dīvs. Tu gon šeit ījem vītu, ka mani tīsōtu saskaņā ar lykumu, bet pretlykumeigi lic mani sist.#23:3 Balsynōtō sīna — līkulis.
4Tī, kas apkōrt beja, saceja: Jys pasmōdej Dīva vērsgoreidznīku.
5Tad Pōvuls atbiļdēja: Brōli, es nazynōju, ka jys ir vērsgoreidznīks. Stōv tadei raksteits: Tev nabyus sovas tautas prīkšnīka nycynōt.#23:5 Saleidz. Iziš 22:28 6Pōvuls, zynōdams, ka vīna jūs daļa pīdar pi sadducejim, bet ūtra pi farizejim, augstajai padūmei teice: Veiri, brōli, es asmu farizejs, farizeja dāls, augšamceļšonōs cereibas dēļ teiku tīsōts.
7Kad jys šytū pasaceja, storp farizejim un sadducejim izacēle streidi un sasapuļcejušajūs ļaudīs škeļšonōs. 8Sadduceji tadei soka, ka navā ni augšamceļšonōs, ni eņgeļa, ni gora; farizeji turpretim tū vysu atzeist. 9Tad izacēle lela klīgšona. Daži Rokstim mōceitī, kas pīdarēja pi farizejim, pīsatryukuši aizstōvēja saceidami: Pi šytō cylvāka mes nikō ļauna naatrūnam, varbyut jam ir runōjis kaids gors vai eņgeļs. 10Lelam tračam sasaceļūt, vērsinīks beidōs, ka Pōvula jī nasarausteitu, un pavēlēja karaveirim īt, nu jūs vyda Pōvulu izraut un jū aizvest uz karaveiru nūmetni.
11Nōkūšajā naktī jam pasarōdeja Kungs un saceja: Esi drūss! Kai tu par Mani Jeruzalemā līcynōji, tai tev vajadzēs par Mani līcynōt ari Romā.
Jūdu sazvēresteiba.
12Dīnai austūt sasalaseja daži jūdi un pīzvērēja ni ēst, ni dzert, koleidz Pōvula nanūnōvēs. 13Un tūs, kas pīzvērēja, beja vairōk par četrudesmit. 14Tad, aizgōjuši pi vērsgoreidznīkim un vacōkajim, saceja: Mes pīzvērējom najimt nikō mutē, cikom nanūnōvēsim Pōvula. 15Tōdēļ tagad jyus kūpā ar augstū padūmi pasokit vērsinīkam, ka tys jū atvastu jyusu prīškā, itkai jyus grybātu jō lītu pamateigōk izpēteit, mes byusim gataveibā jū nūnōvēt īprīkš, na kai jys pi jums atnōks.
16Par šytu sazvēresteibu izdzērdis, Pōvula mōsas dāls atgōja un, īgōjis karaveiru nūmetnē, pastōsteja Pōvulam. 17Tad Pōvuls paaicynōja pi sevis vīnu nu simtnīkim un saceja: Aizved šytū jaunēkli pi vērsinīka, jam ir kaut kas sokoms. 18Tys, jū pajēmis, aizvede pi vērsinīka un saceja: Tys apcītynōtais Pōvuls, pasaucis mani, lyudze, ka es šytū jaunēkli atvastu pi tevis, jo jam asūt kaut kas tev sokoms. 19Vērsinīks, sajēmis jū aiz rūkas, aizvede nūmaļ un jautōja: Kas tev ir maņ sokoms? 20Tad jys atbiļdēja: Jūdi sasarunōja lyugt tevis, ka tu reit Pōvulu vastu augstōs padūmes prīškā, itkai jī grybātu pamateigōk izpēteit jō lītu. Bet tu jim natic. 21Slāptuvē tadei uz jō tīkoj vairōk na četrudesmit cylvāku, kuri ir pīzvērējuši naēst un nadzert, koleidz jō nanūnōvēs. Jī jau ir gataveibā un gaida tik tovas pīkrisšonas. 22Tad vērsinīks, jū palaisdams, pīsaceja: Par tū, kū tu maņ pastōsteji, nasoki nikam.
23Tad vērsinīks, pasaucis pi sevis divejus simtnīkus, jim pavēlēja: Ar trešū nakts stuņdi sōcūt, turit gataveibā ceļōjumam uz Cezareju divi simti kōjinīku, septeņdesmit jōtnīku un divi simti streļniku. 24Ari jōšonai lūpus sakōrtojit, lai uzsādynōtu Pōvulu un nūgōdōtu jū sveiku pi pōrvaļdnīka Feliksa. 25(Jys tadei baidōs, ka jūdi nasakartu un nanūnōvātu, un uz poša nakrystu aizdūmas, ka beja pōrpērkts). 26Jys pīraksteja ari sekūšō satura vēstuli: Klaudija Lyzija sveicīņs dižciļteigajam pōrvaļdnīkam Feliksam.
27Šytū cylvāku jūdi sakēre, un jau nadaudzi tryuka, ka byutu jū nūnōvējuši. Aizasteidzis ar karaveirim, jū izglōbu, jo es izzynōju, ka jys ir Romas piļsōņs. 28Grybādams izzynōt, kamā apvaiņoj, stōdeju jū augstōs padūmes prīškā 29un atrodu, ka ir apvaiņōts par jūs lykuma kiļdu lītom, bet pōrkōpuma, kas byutu sūdams ar nōvi vai cītumu, nikaida navā izdarejis. 30Tai kai maņ paziņōja, ka pret jū ir nūdūmōta sazvēresteiba, es jū nūsyutu pi tevis. Ari apvaiņōtōjim nūrōdeju, ka sovas praseibas pret jū lai ceļ tev prīškā. Dzeivoj sveiks!
31Saskaņā ar pavēli, karaveiri, pajāmuši Pōvulu, nakt aizvede jū uz Antipatridu.#23:31 Antipatrida nu Jeruzalemas ir apm. 35 kilom. 32Nōkūšajā dīnā, izsyutūt jam īt leidza jōtnīkus, poši grīzēs atpakaļ uz karaveiru nūmetni. 33Tī, īsarūnūt Cezarejā, nūdeve pōrvaļdnīkam vēstuli un atvede jō prīškā ari Pōvulu. 34Tys, pōrlasejis vēstuli, jautōja, nu kaidas provinces jys paīt. Un izzynōjis, ka nu Cilicijas, 35saceja: Kai tik tovi apvaiņōtōji atnōks, es tevi nūpratynōšu. Tad jys pavēlēja turēt jū apcītynōtu Eroda pilī.
Currently Selected:
Apostolu Dorbi 23: LGT
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Aloizius Broks: Svātī roksti. Jezus Kristus Evangelijs und Apostolu Darbi 1933, Apostols vystules i apokalypsis 1937.
Apaštalų darbai 23
23
1Skvarbiu žvilgsniu permetęs sinedrioną, Paulius prabilo: „Vyrai broliai! Iki šios dienos elgiausi Dievo akivaizdoje visiškai gryna sąžine.“
2Bet vyriausiasis kunigas Ananijas įsakė šalia stovintiesiems smogti jam per burną.
3Tuomet Paulius jam tarė: „Tau smogs Dievas, tu, pabaltinta siena! Tu čia sėdi, kad mane teistum pagal Įstatymą, o liepi mane mušti prieš Įstatymą?“
4Šalia esantys tarė: „Tu niekini vyriausiąjį Dievo kunigą?!“
5Paulius atsiliepė: „Broliai, aš nežinojau, kad jis vyriausiasis kunigas. Juk parašyta: „Nepiktžodžiauk savo tautos vadovui.“
6Supratęs, kad viena dalis buvo sadukiejai, o kita – fariziejai, Paulius sušuko sinedrionui: „Vyrai broliai, aš fariziejus, fariziejaus sūnus, ir esu teisiamas už mirusiųjų prisikėlimo viltį!“
7Jam tai pasakius, tarp fariziejų ir sadukiejų kilo barnis, ir susirinkimas suskilo.
8Mat sadukiejai sako, kad nėra nei prisikėlimo, nei angelų, nei dvasios, o fariziejai tuos dalykus pripažįsta.
9Todėl kilo didelis triukšmas. Atsistoję fariziejų pusės Rašto žinovai griežtai prieštaravo, sakydami: „Mes nerandame nieko blogo šitame žmoguje. O jeigu jam kalbėjo dvasia arba angelas, nesipriešinkime Dievui!“
10Įsisiautėjus smarkiam ginčui, tribūnas, bijodamas, kad jie nesudraskytų Pauliaus, įsakė kareivių daliniui nusileisti žemyn, išplėšti Paulių iš jų ir nuvesti į kareivines.
11Kitą naktį šalia jo stojo Viešpats ir tarė: „Būk drąsus, Pauliau! Kaip liudijai apie mane Jeruzalėje, taip turėsi liudyti ir Romoje.“
12Išaušus dienai, slaptai susirinko žydų būrys ir prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol nužudys Paulių.
13Tokį suokalbį sudarė daugiau negu keturiasdešimt žmonių.
14Jie nuėjo pas aukštuosius kunigus bei vyresniuosius ir pasakė: „Mes siekte prisiekėme nieko neragauti, kol nužudysime Paulių.
15Todėl dabar jūs kartu su sinedrionu prašykite tribūno, kad jis pristatytų jį rytoj jums, lyg norėtumėte tiksliau ištirti jo bylą. Tuo tarpu mes būsime pasiruošę užmušti jį kelyje.“
16Apie šį suokalbį nugirdo Pauliaus sesers sūnus. Jis atėjo į kareivines ir pranešė Pauliui.
17Tada Paulius, pasivadinęs vieną šimtininką, paprašė: „Nuvesk šį jaunuolį pas tribūną. Jis turi jam kai ką pranešti.“
18Tas, paėmęs jį, nuvedė pas tribūną ir paaiškino: „Kalinys Paulius pasišaukė mane ir paprašė, kad atvesčiau pas tave šitą jaunuolį. Jis turįs tau kai ką pasakyti.“
19Tribūnas, paėmęs jį už rankos, pasivedė į šalį ir paklausė: „Ką turi man pranešti?“
20Tas atsakė: „Žydai susitarė prašyti tavęs, kad rytoj nuvestum Paulių į sinedrioną, neva norėdami tiksliau ištirti jo bylą.
21Netikėk jais! Nes jo tyko daugiau negu keturiasdešimt vyrų, kurie prisiekė nei valgyti, nei gerti, kol jį nužudys. Jie jau dabar pasiruošę ir laukia tavo sutikimo.“
22Tribūnas paleido jaunuolį ir griežtai įsakė: „Niekam nesakyk, kad tu man tai pranešei.“
23Pasišaukęs du šimtininkus, tribūnas pasakė: „Nuo trečios valandos nakties laikykite parengtyje žygiuoti į Cezarėją du šimtus kareivių, septyniasdešimt raitelių ir du šimtus ietininkų.
24Parūpinkite ir arklių, kad raitą Paulių saugiai nugabentų pas valdytoją Feliksą.“
25Ir jis parašė tokio turinio laišką:
26„Klaudijus Lisijas kilniausiajam valdytojui Feliksui siunčia sveikinimą.
27Šitą vyrą žydai buvo nutvėrę ir norėjo nužudyti. Aš, atėjęs su kareiviais, jį išgelbėjau, sužinojęs esant Romos pilietį.
28Norėdamas patirti jo apkaltinimo priežastį, nuvedžiau jį į jų sinedrioną.
29Radau, kad jis kaltinamas dėl jų Įstatymo klausimų, o ne dėl kokio nusikaltimo, baustino mirtimi ar kalėjimu.
30Kadangi man buvo pranešta apie žydų ruošiamą pasikėsinimą į šį vyrą, tai nedelsdamas siunčiu jį pas tave, nurodęs ir kaltintojams, kad jie tau pateiktų prieš jį turimus kaltinimus. Lik sveikas.“
31Kareiviai, vykdydami įsakymą, paėmė ir nugabeno nakčia Paulių į Antipatridę.
32Rytojaus dieną jie pasiuntė su juo raitelius, o patys sugrįžo į kareivines.
33Anie, atvykę į Cezarėją, įteikė valdytojui laišką ir pristatė Paulių.
34Perskaitęs laišką, jis pasiteiravo, iš kokios provincijos tas esąs. Sužinojęs, kad iš Kilikijos,
35jis pasakė: „Aš tave išklausysiu, kai atvyks tavo kaltintojai.“ Ir liepė jį saugoti Erodo pretorijuje.
Currently Selected:
:
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn More About Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas