Apostolu Dorbi 1
1
I.
Īvods.
1Pyrmajā grōmotā, Teofil, es atstōsteju vysu tū, kū Jezus sōkumā dareja un mōceja#1:1 Pyrmajā grōmotā — Evangelijā pēc sv. Lukasa. 2leidz tai dinai, kurā Jys sovus izlaseitūs apostolus caur Svātū Goru pamōceja un tyka pajimts dabasūs. 3Pēc sovom cīsšonom četrudesmit dīnu jim pasarōdeidams un runōdams par tū, kas atsateic uz Dīva vaļsteibu, Jys tim daudzkōrteigi pīrōdeja, ka Jys ir dzeivs.
K. Jezus kōpšona dabasūs.
4Kūpā ar jim āsdams, Jys pavēlēja, lai ji nu Jeruzalemas prūjom naītu, bet gon lai pagaideitu Tāva Apsūleišonas. Par Tū tadei, Jys saceja, nu Manis dzērdējot.#1:4 Tāva Apsūleišona — Sv. Gors. 5Jōņs kristeja tikai yudinī, bet jyus pēc nadaudz dīnom topsit kristeiti Svātā Gorā.
6Tad klōtsagōjušī vaicōja nu Jō saceidami: Kungs, vai tamā laikā Tu atjaunōsi Izraeļa vaļsti? 7Jys tim atbiļdēja: Zynōt laiku un stuņdi, kuru Dīvs sovā varā ir nūlicis, — navā jyusu dareišona. 8Bet gon jyus sajimsit atejūšō uz jums Svātō Gora varu un byusit muni līcinīki Jeruzalemā, vysā Judeā un Samarijā, leidz pat zemes golam.
9Pēc šitim vōrdim Jys, tim radzūt, pasacēle uz augšu, un nu tūs acim Jū aizsedze mōkūņs.#1:9 Pasacēle uz augšu — K. Jezus kai Dīvs un Cylvāks pats ar sovu spāku uzkōpe dabasūs. Jo mes runōtu par K. Jezus kai cylvāku, tad byutu jōsoka, ka K. Jezus ciļvēceiba tyka pajimta dabasūs. 10Kad, Jam aizejūt, jī uzmaneigi skatejōs uz dabasim, raug, divi veirīši boltōs drēbēs nūstōja pi jim un saceja:#1:10 Divi veirīši — eņgeli cylvāka veidā. 11Galilejas veiri, kō jyus stōvat vārdamīs uz dabasim? Šytys pats Jezus, kurs tagad nu jums tyka uz dabasim pajimts, atīs tai pat, kai jyus Jū redzējot uz dabasim aizejam.
Apostoli pādejūs vakariņu mōjā.
12Tad jī nu tō kolna, kurs saucās Eleja kolns un nu Jeruzalemas ir sabata vīna ceļōjuma attōlumā, aizgōja atpakaļ uz Jeruzalemu.#1:12 Sabatā jūdim beja atļauts ceļōt na tōļōk, kai 1 kilometru. 13Atgōjuši, jī uzkōpe augšajā kambarī un tur palyka. Tī beja Pīters un Jōņs, Jākubs un Andrivs, Filips un Tomass, Bārtuļs un Mateuss, Alfeja dāls Jākubs, Seimaņs Dydymass un Jākuba brōļs Judass. 14Šitī visi reizē ar sīvītem, Jezus mōti Mariju un Jō brōlim vīnprōteigi nūsadeve lyugšonai.#1:14 Jō brōlim — radinīkim.
Apostola Mateja izvēlēšona.
15Tamōs dīnōs Pīters, pīsacēlis brōļu vydā, — tur beja sasapuļcejušas apmāram symts divdesmit personas, — saceja:#1:15 Pīters kai apostolu prīkšnīks un Bazneicas golva. 16Veiri, brōli! Rokstu vōrdim, kurus Svātais Gors caur Davida muti par Judasu, Jezus apcītynōtōju vodūni, beja īprīkš pasludynōjis, vajadzēja izapiļdeit. 17Tys pīdarēja pi mums un beja par myusu omota leidzdaleibnīku. 18Jys gon īgyva zemes gobolu par nataisneigu moksu, bet pasakōris pōrtryuka un vysas īkšas iztecēja. 19Par šytū izzynōja visi Jeruzalemas īdzeivōtōji; tōpēc tys zemes gobols tyka nūsaukts jūs volūdā Akeldama, tys ir: Ašņa Teirums. 20Psaļmu grōmotā tadei stōv raksteits:
Jō dzeives vītai jōpalīk tukšai,
un nabyus, kas tur dzeivōtu.
Un tōļōk:
Jō omotu jōpajam cytam.
21Vajaga tadei, ka vīns veirs nu tim, kas ar mums puļcejōs vysu laiku, kurā pi mums atejūt un aizejūt beja Kungs Jezus, 22sōcūt nu Jōņa kristeibas leidz Jō debessskōpšonas dīnai, toptu reizē ar mums par Jō augšamceļšonōs līcinīku.
23Jī stōdeja prīškā divejūs: Jezupu, Barsabas sauktū, pōrsauktū Justus, un Mateju. 24Tad jī lyudzēs saceidami: Kungs, Tu vysu siržu zynōtōjs, parōdi, kuru nu šitim divejim izlaseji, 25lai pajimtu tū kolpōšonu un apostola omotu, nu kurō Judass, lai nūkļyut uz sovu vītu, atkryta.#1:25 Uz sovu vītu — uz pazusšonu. (sal. J 6:71; 17:12). 26Tad jī deve tim lūzes, un lūze kryta Matejam, un tai jys tyka pīskaiteits klōt pi tim vīnpadsmit apostolim.
Currently Selected:
Apostolu Dorbi 1: LGT
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Aloizius Broks: Svātī roksti. Jezus Kristus Evangelijs und Apostolu Darbi 1933, Apostols vystules i apokalypsis 1937.
Apaštalų darbai 1
1
1Pirmoje knygoje, Teofili, aš parašiau apie viską, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti
2iki tos dienos, kurią buvo paimtas į dangų, pirmiau per Šventąją Dvasią davęs savo išrinktiesiems apaštalams įsakymų.
3Po savo kančios Jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir kalbėdamas apie Dievo karalystę.
4Kartą, būdamas kartu su jais, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, „apie kurį, – pasakė Jis, – esate girdėję iš manęs;
5nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia.“
6Susirinkusieji Jo klausinėjo: „Viešpatie, gal Tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“
7Jis jiems tarė: „Ne jums žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo valdžia.
8Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių.“
9Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis Jį paslėpė nuo jų akių.
10Kai jie, akių nenuleisdami, žiūrėjo į žengiantį dangun Jėzų, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais
11ir tarė: „Vyrai galilėjiečiai, ko stovite, žiūrėdami į dangų? Tas Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip Jį matėte žengiant į dangų.“
12Tuomet jie sugrįžo į Jeruzalę iš vadinamojo Alyvų kalno, esančio netoli Jeruzalės, tokiu atstumu, koks leidžiamas nueiti per šabą.
13Parėję jie susirinko aukštutiniame kambaryje, kur buvo apsistoję, – Petras ir Jokūbas, Jonas ir Andriejus, Pilypas ir Tomas, Baltramiejus ir Matas, Alfiejaus sūnus Jokūbas, Simonas Uolusis ir Judas, Jokūbo brolis.
14Jie visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai ir prašymui kartu su moterimis ir Jėzaus motina Marija bei Jo broliais.
15Vieną dieną, atsistojęs tarp brolių, – ten buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt asmenų, – Petras tarė:
16„Vyrai broliai, turėjo išsipildyti Rašto žodžiai, kuriuos Šventoji Dvasia pranašiškai išsakė Dovydo lūpomis apie Judą, tapusį Jėzaus suėmėjų vadovu.
17Jis juk buvo priskaitytas prie mūsų ir turėjo dalį šioje tarnystėje.
18Bet jis nedorybės kaina įsigijo sklypą, paskui stačia galva puolė žemyn, perplyšo pusiau, ir visi jo viduriai išvirto.
19Tai pasidarė žinoma visiems Jeruzalės gyventojams, ir anas sklypas jų kalba buvo pavadintas Hakeldamachu, – tai reiškia: „Kraujo sklypas.“
20Nes Psalmių knygoje parašyta: „Jo kiemas tepavirsta dykviete, ir tegul niekas ten nebegyvena“, ir: „Tegul kitas perima jo tarnystę.“
21Taigi vienam iš vyrų, kurie drauge su mumis vaikščiojo visą laiką, kol Viešpats Jėzus buvo tarp mūsų,
22pradedant Jono krikštu ir baigiant ta diena, kai Jis buvo paimtas iš mūsų aukštyn, reikia kartu su mumis tapti Jo prisikėlimo liudytoju.“
23Ir jie išskyrė du: Juozapą, vadinamą Barsabu, pravarde Justas, ir Motiejų.
24Po to meldėsi, sakydami: „Tu, Viešpatie, kuris pažįsti visų širdis, parodyk, kurį iš šių dviejų pasirenki,
25kad prisiimtų šią tarnystę ir apaštalystę, nuo kurios nuklydo Judas, nueidamas į savąją vietą.“
26Tada metė burtus, ir burtas krito Motiejui, ir jis buvo priskaičiuotas prie vienuolikos apaštalų.
Currently Selected:
:
Highlight
Copy
Compare
Share
Want to have your highlights saved across all your devices? Sign up or sign in
Copyright © 2022 VšĮ leidykla "Ganytojas". Used by permission of VšĮ leidykla "Ganytojas". Bitėnų g. 2C, Vilnius 06239, Lithuania. All rights reserved.
Learn More About Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas